Prašymo Nr. 1B-8/2021

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIAM TEISMUI

Gedimino per. 36, 01104 Vilnius

Pareiškėjas

Seimo narių grupė

Gedimino pr. 53, LT-01109 Vilnius

EI. p. priim@lrs.lt

Tel: (8 5) 239 6683

Pareiškėjų atstovas

Agnė Širinskienė, Seimo narys

Gedimino pr. 53, LT-01109 Vilnius

EI. p. agnė.sirinskiene@lrs.lt

Tel. (8 5)239 6683

Ginčijamą teisės aktą priėmusi valstybės institucija

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

Gedimino pr. 11, LT-01103 Vilnius

Ginčijamas teisės aktas

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 “Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo” (toliau - Nutarimas) 2.1.3(1) papunktis (redakcija nuo 2021-03-06) ta apimtimi, kiek jis riboja Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių teigiamą COVID-19 tyrimo atsakymą, teisę grįžti į Lietuvą.

Skundžiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 “Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo” redakcija įsigaliojo nuo 2021-03-06, priimta 2021-03-05 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 143 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 128 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo“ pakeitimo, kuris užregistruotas Teisės aktų registre 2021-03-05 identifikacinis Nr. 2021-04675.

Galimai pažeistos konstitucinės teisės ir laisvės:

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 32 straipsnio 3 dalis, konstituciniai teisinės valstybės bei atsakingo valdymo principai.

PRAŠYMAS

IŠTIRTI LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2020 M. LAPKRIČIO 4 D. NUTARIMO NR. 1226 “DĖL KARANTINO LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOJE PASKELBIMO” (TOLIAU - NUTARIMAS) 2.1.3(1) PAPUNKČIO ATITIKTĮ LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

2021 m. balandžio 13 d.

Vilnius

1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau - Konstitucija) 105 str. nurodyta, kad Konstitucinis Teismas nagrinėja, ar Respublikos Vyriausybės aktai neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams. Konstitucijos 106 straipsnyje numatyta, kad dėl Vyriausybės aktų sutikimo su Konstitucija ir įstatymais į Konstitucinį Teismą gali kreiptis ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių. Kaip nurodo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo (toliau - LRKTĮ) 63 straipsnis, Konstitucinis Teismas nagrinėja bylas dėl Vyriausybės aktų atitikimo Konstitucijai ir įstatymams. LRKTĮ 65 straipsnyje numatyta, kad prašymą ištirti Vyriausybės akto atitikimą Konstitucijai Konstituciniam Teismui turi teisę paduoti ne mažesnė kaip 1/5 visų Seimo narių grupė.

2. LRKTĮ 64 straipsnis nustato, kad bylos dėl teisės akto atitikimo Konstitucijai nagrinėjimo Konstituciniame Teisme pagrindas yra teisiškai motyvuota abejonė, kad visas aktas ar jo dalis prieštarauja Konstitucijai pagal: 1) normų turinį; 2) reguliavimo apimtį; 3) formą; 4) Konstitucijoje nustatytą priėmimo, pasirašymo, paskelbimo ar įsigaliojimo tvarką.

3. Pareiškėjas - Seimo narių grupė kreipiasi j Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 “Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo” (toliau - Nutarimas) 2.1.3(1) papunktis (redakcija nuo 2021-03­06) ta apimtimi, kiek jis riboja Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių teigiamą COVID-19 tyrimo atsakymą, teisę grįžti į Lietuvą, neprieštarauja Konstitucijos 32 straipsnio 3 daliai, konstituciniams teisinės valstybės bei atsakingo valdymo principams.

Faktinės aplinkybės

4. Konstitucijos 32 straipsnis nustato, kad:

“Pilietis gali laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuboje, gali laisvai išvykti iš Lietuvos. Šios teisės negali būti varžomos kitaip kaip tik įstatymu ir jeigu tai būtina valstybės saugumui, žmonių sveikatai apsaugoti, taip pat vykdant teisingumą.

Negalima drausti piliečiui grįžti į Lietuvą.

Kiekvienas lietuvis gali apsigyventi Lietuvoje.”

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-03-05 savo nutarimu Nr. 143 „ Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 128 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo““ priėmė Nutarimo pakeitimus, be kita ko, papildydama jį 2.1.3(1) papunkčiu. Priimtas teisės aktas įsigaliojo nuo 2021-03-06.

5. Nutarimo 2.1.3(1) papunktyje nurodoma, kad: „2.1.3(1). Visi asmenys, grįžtantys ar atvykstantys į Lietuvos Respubliką keleivių vežimo tarptautinio susisiekimo maršrutais reguliariais, specialiais ir užsakomaisiais reisais (visų rūšių transportu), privalo turėti dokumentą (parengtą viena iš oficialių Europos Sąjungos kalbų) apie asmeniui ne anksčiau nei 72 valandų laikotarpiu prieš grįžtant ar atvykstant į Lietuvos Respubliką atliktą tyrimą COVID-19 ligai (koronaviruso infekcijai) nustatyti (toliau - COVID-19 tyrimas) ir gautą neigiamą COVID-19 tyrimo atsakymą (serologinių antikūnų tyrimų atsakymas nepripažįstamas). Visi vežėjai, kelionių organizatoriai ir turizmo paslaugų teikėjai, organizuojantys ir vykdantys keleivių ar turistų vežimą tarptautinio susisiekimo maršrutais reguliariais, specialiais ir užsakomaisiais reisais (visų rūšių transportu), privalo užtikrinti, kad į transporto priemones nepatektų keleiviai ar turistai, neturintys COVID-19 tyrimo ir gauto neigiamo COVID-19 tyrimo atsakymo.“ O taip pat nustatomos subjektų grupės, kuriems reikalavimai dėl COVID-19 tyrimo yra netaikomi.

Dėl galimo prieštaravimo Konstitucijos 32 straipsnio 3 daliai

6. Kaip jau minėta, Konstitucijos II skirsnyje „Žmogus ir valstybė“ esančio 32 straipsnio 3 dalyje formuluojama Lietuvos Respublikos piliečio teisė grįžti į Lietuvą tuomet, kai jis apsisprendžia tai padaryti, ir Konstitucijos tekste pateikiamas absoliutaus pobūdžio draudimas, neturintis numatytų išimčių pačiame Konstitucijos tekste, drausti piliečiui grįžti į Lietuvą: „Negalima drausti piliečiui grįžti į Lietuvą.“ Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau - Konstitucinis Teismas) 1998 m. gruodžio 9 d. nutarime konstatavo, kad konstitucijos II skirsnyje įtvirtintas žmogaus teises ir laisves traktuodamas kaip vientisą katalogą, Konstitucinis Teismas atkreipia dėmesį į šių teisių ir laisvių formulavimo ypatumus. Šiame Konstitucijos skirsnyje išvardytos pamatinės teisės paprastai pateikiamos kaip bendra norma. Tačiau kai ši bendra norma turi išimčių, jos nurodomos. Antai Konstitucijos 20 straipsnyje nustatyta: „Žmogaus laisvė neliečiama.“ Šio straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas savavališkai sulaikyti žmogų arba laikyti jį suimtą, išskyrus tuos pagrindus ir tokias procedūras, kuriuos nustatė įstatymas. Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta: „Nuosavybė neliečiama“, o šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nuosavybė gali būti paimta įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginus. Konstitucijos 21 straipsnis, nustatęs, kad „žmogaus orumą gina įstatymas“, 2 dalyje patikslina, kad draudžiama žeminti žmogaus orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Panašiai formuluojami Konstitucijos straipsniai dėl žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo (22 straipsnis), žmogaus būsto neliečiamumo (24 straipsnis) ir kt. Tuo tarpu Konstitucijos 19 straipsnis turi tik vieną bendrą normą: „Žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas. “ Iš jo darytina prielaida, kad Konstitucijos 19 straipsnio normoje nėra nustatyta jokių išimčių, kurios valstybės vardu leistų atimti gyvybę.“ Patęsiant šią Konstitucinio Teismo argumentaciją ir pritaikant analogiją, taip pat II skirsnyje esančiam Konstitucijos 32 straipsniui, galima konstatuoti, kad jo 1 dalies norma “Pilietis gali laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvoje, gali laisvai išvykti iš Lietuvos.” Turi Konstitucijoje numatytas išimtis (32 straipsnio 2 dalis) “Šios teisės negali būti varžomos kitaip kaip tik įstatymu ir jeigu tai būtina valstybės saugumui, žmonių sveikatai apsaugoti, taip pat vykdant teisingumą.” Tuo tarpu Konstitucijos 32 straipsnio 3 dalyje pateikiama viena bendra norma “Negalima drausti piliečiui grįžti į Lietuvą.” Iš to darytina prielaida, kad Konstitucijos 32 straipsnio 3 dalies normoje nėra nustatyta jokių išimčių, kurios leistų valstybės vardu uždrausti piliečiui grįžti į Lietuvą.

7. Tuo tarpu Nutarimo 2.1.3(1) papunktyje Lietuvos Respublikos Vyriausybė formuluoja draudimą atvykti asmeniui, kuris turi teigiamą COVID-19 tyrimų atsakymą, nes minėtame Nutarimo nurodoma, kad „Visi asmenys, grįžtantys ar atvykstantys į Lietuvos Respubliką keleivių vežimo tarptautinio susisiekimo maršrutais reguliariais, specialiais ir užsakomaisiais reisais (visų rūšių transportu), privalo turėti <...> gautą neigiamą COVID-19 tyrimo atsakymą (serologinių antikūnų tyrimų atsakymas nepripažįstamas).“ Atitinkamai formuluojama ir prievolė vežėjams užtikrinti, kad teigiamą COVID-19 tyrimo rezultatą turintys asmenys nepatektų į transporto priemones: „Visi vežėjai, kelionių organizatoriai ir turizmo paslaugų teikėjai, organizuojantys ir vykdantys keleivių ar turistų vežimą tarptautinio susisiekimo maršrutais reguliariais, specialiais ir užsakomaisiais reisais (visų rūšių transportu), privalo užtikrinti, kad į transporto priemones nepatektų keleiviai ar turistai, neturintys COVID-19 tyrimo ir gauto neigiamo COVID-19 tyrimo atsakymo.“ Taigi, minėtasis reguliavimas uždraudžia teigiamą COVID-19 tyrimo atsakymą turintiems asmenims (t.y. susirgusiems COVID-19) netgi bandyti atvykti į Lietuvą ir tuomet, kai jų vykimo sąlygos atitiktų visus saugos reikalavimus, užtikrinančius, kad infekcija kelionės metu nebus perduodama (pvz. būtų vykdomas specialus užsakomasis reisas, kuris gabena vieną keleivį arba kurio visi keleiviai yra tik teigiamą COVID-19 tyrimo atsakymą turintys asmenys, o įgula - naudoja specifines apsaugos priemones).

8. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 29 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucijos 32 straipsnyje įtvirtintos teisės ir laisvės sudaro prielaidas įgyvendinti kai kurias kitas žmogaus teises ir laisves, kas ypač svarbu mūsų nagrinėjamu atveju - šio straipsnio 3 dalies realizavimas COVID-19 liga sergančiam Lietuvos piliečiui, kuriam COVID-19 diagnozė nustatoma šalyje, turinčioje mažesnės kokybės arba blogiau prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas nei Lietuvoje, suteiktų galimybę Lietuvoje realizuoti savo teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, t. y. gauti geresnį gydymą. Tuo tarpu aktualus Nutarimo 2.1.3(1) papunkčio norma tokios galimybės realizuoti šią teisę nesuteikia, nes teigiamą COVID-19 testą turintis pilietis negali grįžti į savo valstybę net ir tuo atveju, jei jo grįžimas būtinas sveikatos priežiūros paslaugų gavimo tikslu bei būtų organizuotas taip, kad jis nekelia jokios grėsmės aplinkiniams.

9. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarime pažymima, jog detalizuoti, aiškinti ir interpretuoti Konstitucijoje nustatytas sąlygas galima tik pagal Konstitucinio Teismo formuojamą oficialiąją konstitucinę doktriną: Konstitucinio Teismo aktuose yra aiškinamos Konstitucijos nuostatos - normos ir principai; oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje yra inter alia atskleidžiama įvairių konstitucinių nuostatų turinys, jų tarpusavio sąsajos, konstitucinių vertybių pusiausvyra, konstitucinio teisinio reguliavimo, kaip visumos, esmė. Oficialioji konstitucinė doktrina yra Konstitucijos nuostatų (Konstitucijos normų ir principų) oficiali samprata (oficialus išaiškinimas). Tad teisės akto leidėjas neturi teisės įstatymu ar kitu teisės aktu nustatyti reguliavimo, kuriame neatsižvelgiama į oficialiai paskelbtame ir įsigaliojusiame Konstitucinio Teismo nutarime išdėstytą Konstitucijos nuostatų sampratą, kitus teisinius argumentus (Konstitucinio Teismo 2005 m. sausio 19 d. nutarimas).

10. Todėl darytina išvada, kad Vyriausybė, spręsdama dėl Nutarimo 2.1.3(1) papunktyje esančių normų priėmimo, turėjo įvertinti ne tik Konstitucijos 32 straipsnio 3 dalies turinį, bet ir tai, kaip Konstitucijos II skirsnio visumą, jame esančių nuostatų turinį, galimas išimtis, kada leidžiama varžyti II skirsnyje nurodytas subjektų teises, interpretavo Konstitucinis Teimas savo 1998 m. gruodžio 9 d. nutarime.

11. Tuo tarpu, Pareiškėjų manymu, Vyriausybė, priimdama Nutarimo 2.1.3(1) papunktį, ta apimtimi, kiek jis paneigia teigiamą COVID-19 testą turinčių piliečių teisę grįžti į Lietuvą, ignoravo Konstitucijos 32 straipsnio 3 dalį, nurodančią, kad „Negalima drausti piliečiui grįžti į Lietuvą” bei oficialią konstitucinę doktriną, kurioje pateikiamos II skirsnyje įtvirtintų asmens teisių aiškinimo taisyklės. Todėl kyla pagrįsta ir teisiškai pagrįsta abejonė, kad Nutarimo 2.1.3(1) papunktis, kiek jis riboja Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių teigiamą COVID-19 tyrimo atsakymą, teisę grįžti į Lietuvą, prieštarauja Konstitucijos 32 straipsnio 3 daliai.

Dėl prieštaravimo konstituciniams teisinės valstybės bei atsakingo valdymo principams

12. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus teisėkūros subjektams, inter alia, tai, kad teisėkūros subjektai teisės aktus gali leisti tik neviršydami savo įgaliojimų; leidžiant teisės aktus turi būti paisoma teisėkūros procedūrinių reikalavimų (pvz., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimai). Konstitucinio Teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutarime konstatuojama, jog iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų konstitucinių imperatyvų kylantis reikalavimas įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams paisyti teisės aktų hierarchijos, be kita ko, reiškia, kad poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymui (2007 m. rugsėjo 6 d., 2012 m. balandžio 18 d., 2013 m. vasario 20 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktą, taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją Vyriausybė, leisdama teisės aktus, turi laikytis Konstitucijos ir galiojančių įstatymų (2001 m. gruodžio 18 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d., 2015 m. birželio 16 d. nutarimai).

13. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad teisėkūroje turi būti vadovaujamasi sistemiškumo principu „<...> reiškiančiu, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina.“ Akivaizdu, kad Konstitucija yra aukštesnės teisinės galios teisės aktas už Vyriausybės priimtą Nutarimą, todėl kylant pagrįstų teisinių abejonių, kurios išdėstytos aukščiau, dėl Nutarimo 2.1.3(1) papunkčio prieštaravimo pagrindiniam šalies Įstatymui ta apimtimi, kiek jis riboja Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių teigiamą COVID-19 tyrimo atsakymą, teisę grįžti į Lietuvą, keltinos abejonės ir dėl to, ar Nutarimo 2.1.3(1) papunktis ta pačia apimtimi atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Atitinkamai, keltinas klausimas ir dėl to, ar Nutarimo 2.1.3(1) papunktis, ta apimtimi, kiek jis riboja Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių teigiamą COVID-19 tyrimo atsakymą, teisę grįžti į Lietuvą, nepažeidžia konstitucinio teisinės valstybės principo.

14. Konstitucinis atsakingo valdymo principas suponuoja, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus (inter alia 2012 m. spalio 26 d., 2012 m. lapkričio 10 d. išvados, 2014 m. gegužės 27 d. nutarimas, Konstitucinio Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarimas). Pareiškėjų manymu, Vyriausybė, priimdama Nutarimo 2.1.3(1) papunktį ir apribodama Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių teigiamą COVID-19 tyrimo atsakymą, teisę grįžti į Lietuvą, galimai ignoravo Konstitucijos 32 straipsnio 3 dalį bei aukščiau šiame tekste aptartą konstitucinę doktriną, kurioje pateikiamos Konstitucijos II skirsnio aiškinimo taisyklės. Dėl to, pareiškėjų įsitikinimu, Vyriausybė galimai netinkamai įgyvendino jai Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus, tad kyla pagrįsta teisinė abejonė, kad Vyriausybė tokiais savo veiksmais galėjo pažeisti konstitucinį atsakingo valdymo principą.

15. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 105 ir 106 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 63, 64 ir 65 straipsniais, prašome ištirti:

ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 “Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo” 2.1.3(1) papunktis (redakcija nuo 2021-03-06) ta apimtimi, kiek jis riboja Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių teigiamą COVID-19 tyrimo atsakymą, teisę grįžti į Lietuvą, neprieštarauja Konstitucijos 32 straipsnio 3 daliai bei konstituciniams teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principams.

PRIDEDAMA:

1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimas Nr. 1226 “Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo” (redakcija nuo 2021-03-06), 1 egz.

Seimo nariai

Agnė Širinskienė

Aušrinė Norkienė

Stasys Tumėnas

Guoda Burokienė

Tomas Tomilinas

Ligita Girskienė

Linas Kukuraitis

Laima Nagienė

Kęstutis Mažeika

Zenonas Streikus

Dainius Gaižauskas

Robertas Šarknickas

Valentinas Bukauskas

Andrius Mazuronis

Algirdas Stončaitis

Jonas Jarutis

Gintautas Kindurys

Deividas Labanavičius

Giedrius Surplys

Valius Ąžuolas

Dainius Kepenis

Remigijus Žemaitaitis

Rita Tamašunienė

Aurelijus Veryga

Eugenijus Jovaiša

Petras Gražulis

Rimantė Šalaševičiūtė

Jonas Pinskus

Asta Kubilienė

Algimantas Dumbrava

Rima Baškienė

Virgilijus Jukna

Aidas Gedvilas

Arvydas Nekrošius

Tvirtinu Seimo narių parašus:

tvirtinamų parašų skaičius: 34 (trisdešimt keturi)

2021-04-14

Lietuvos Respublikos Seimo

Pirmininkė

Viktorija ČMILYTĖ NIELSEN