Prašymo Nr. 1B-2/2022

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIAM TEISMUI

Gedimino per. 36, 01104 Vilnius

Pareiškėjas

Seimo narių grupė

Gedimino pr. 53, LT-01109 Vilnius

EI. p. [email protected]

Tel: (8 5) 239 6683

Pareiškėjų atstovas

Agnė Širinskienė, Seimo narė

Gedimino pr. 53, LT-01109 Vilnius

EI. p. agnė[email protected]

Tel. (8 5)239 6683

Ginčijamą teisės aktą priėmusi valstybės institucija

Lietuvos Respublikos Seimas

Gedimino pr. 53, LT-01109 Vilnius

[email protected]

Ginčijami teisės aktai

Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolierių įstatymas Nr. XIV-868, ta apimtimi, kiek jis riboja Seimo kontrolieriaus konstitucinę funkciją tirti skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų (išskyrus teisėjus) piktnaudžiavimo ar biurokratizmo.

Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolierių įstatymo Nr. XIV-868 redakcija įsigaliojo 2022 m. sausio 1 d. (Įstatymo 31 straipsnio 2 dalis įsigaliojo 2021 m. gruodžio 26 d.), Įstatymas priimtas 2021 m. gruodžio 23 d., užregistruota teisės aktų registre 2021 m. gruodžio 25 d. (identifikacinis Nr. 2021-26905).

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymas Nr. VIII-950 (galiojanti redakcija nuo 2022 m. sausio 1 d.), ta apimtimi, kiek jis riboja Seimo kontrolieriaus konstitucinę funkciją tirti skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų (išskyrus teisėjus) piktnaudžiavimo ar biurokratizmo, ir šią konstitucinę funkciją, kiek jos vykdymas susijęs žvalgybos institucijų ir (ar) žvalgybos pareigūnų veikla, perduoda žvalgybos kontrolieriaus kompetencijai.

Seimo narių grupės (toliau - Pareiškėjas) prašymui aktualūs Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 pakeitimai, įsigalioję nuo 2022 m. sausio 1 d., 2021 m. gruodžio 23 d., priimti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIV-872, užregistruota teisės aktų registre 2021-12-25 (identifikacinis Nr. 2021-26909).

Galimai pažeistos konstitucinės teisės ir laisvės

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis, 10 straipsnis, 73 straipsnio 1 ir 2 dalys, Konstitucijos viršenybės principas, bei konstituciniai teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principai.

PRAŠYMAS

IŠTIRTI LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽVALGYBOS KONTROLIERIŲ ĮSTATYMO NR. XIV-868 11 STRAIPSNIO 2 DALIES 3 PUNKTO, 3 STRAIPSNIO 2 DALIES 3 PUNKTO, 2 STRAIPSNIO 3 DALIES, 15 STRAIPSNIO 1 DALIES BEI 22 STRAIPSNIO 2 DALIES 1 PUNKTO IR RESPUBLIKOS SEIMO KONTROLIERIŲ ĮSTATYMO NR. VIII-950 12 STRAIPSNIO 2 DALIES ATITIKTĮ LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

2022 m. sausio 18 d.

Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau - Konstitucija) 105 straipsnyje nurodyta, kad Konstitucinis Teismas nagrinėja ar Konstitucijai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai. Konstitucijos 106 straipsnyje numatyta, kad dėl Lietuvos Respublikos įstatymų atitikimo Konstitucijai gali kreiptis ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių. Kaip nurodo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 1 punktas, Konstitucinis Teismas nagrinėja bylas dėl įstatymų ir kitų Seimo aktų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

LRKTĮ 64 straipsnis nustato, kad bylos dėl teisės akto atitikimo Konstitucijai nagrinėjimo Konstituciniame Teisme pagrindas yra teisiškai motyvuota abejonė, kad visas aktas ar jo dalis prieštarauja Konstitucijai pagal: 1) normų turinį; 2) reguliavimo apimtį; 3) formą; 4) Konstitucijoje nustatytą priėmimo, pasirašymo, paskelbimo ar įsigaliojimo tvarką.

Pareiškėjas - Seimo narių grupė kreipiasi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti,

ar Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolierių įstatymo Nr. XIV-868 (įsigaliojo 2022 m. sausio 1 d.) 11 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 2 straipsnio 3 dalis, 15 straipsnio 1 dalis bei 22 straipsnio 2 dalies 1 punktas, ta apimtimi, kiek jie riboja Seimo kontrolieriaus konstitucinę funkciją tirti skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų (išskyrus teisėjus) piktnaudžiavimo ar biurokratizmo, bei Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 (redakcija nuo 2022 m. sausio 1 d.) 12 straipsnio 2 dalis, ta apimtimi, kiek ji riboja Seimo kontrolieriaus konstitucinę funkciją tirti skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų (išskyrus teisėjus) piktnaudžiavimo ar biurokratizmo, ir šią konstitucinę funkciją, kiek jos vykdymas susijęs žvalgybos institucijų ir (ar) žvalgybos pareigūnų veikla, perduoda žvalgybos kontrolieriaus kompetencijai, neprieštarauja Konstitucijos 73 straipsnio 1 ir 2 dalims, Konstitucijos 7 straipsnio 1 daliai, Konstitucijos viršenybes principui, bei konstituciniams teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principams;

ar Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolierių įstatymas Nr. XIV-868 (įsigaliojo nuo 2022 m. sausio 1 d.), ta apimtimi, kiek nesureguliuoja disponavimo jautria, tačiau valstybės paslapties nesudarančia informacija, ir tokiu būdu sudaro prielaidas tretiesiems asmenims suprasti valstybės paslapties ribas bei apsunkina žvalgybos institucijų veiklą, daro žalą Konstitucijoje įtvirtintoms, jos ginamoms ir saugomoms vertybėms, neprieštarauja Konstitucijos 1, 3 ir 10 straipsniui (legislatyvinė omisija).

Faktinės aplinkybės

Konstitucijos 73 straipsnis nustato, kad

„Piliečių skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų (išskyrus teisėjus) piktnaudžiavimo ar biurokratizmo tiria Seimo kontrolieriai. Jie turi teisę siūlyti teismui kaltus pareigūnus atleisti iš užimamų pareigų.

Seimo kontrolierių įgaliojimus nustato įstatymas.

Prireikus Seimas steigia ir kitas kontrolės institucijas. Jų sistemą ir įgaliojimus nustato įstatymas.“

Siekdamas įteisinti žvalgybos kontrolierių instituciją, Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolierių įstatymą Nr. XIV-868 (toliau - Įstatymas), kuris įsigaliojo 2022 m. sausio 1 d., bei tą pačią dieną įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIV-872 pakeitė Seimo kontrolierių įstatymo 11 bei 12 straipsnius.

Įstatymo 11 straipsnis apibrėžia žvalgybos kontrolieriaus pareigas, be kita ko, nustatydamas, kad žvalgybos kontrolierius „vertina žvalgybinės informacijos rinkimo ir žvalgybos metodų taikymo bei kitos žvalgybos institucijų ir (ar) žvalgybos pareigūnų veiklos teisėtumą, piktnaudžiavimą jiems suteiktais įgaliojimais, biurokratizmą <...> galimo asmens duomenų, tvarkomų nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, tvarkymo reikalavimų <...> pažeidimus (3 punktas); „tikrina asmens duomenų, tvarkomų nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, tvarkymo teisėtumą“ (4 punktas). Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis apibrėžia subjektų kreipimosi į žvalgybos kontrolierių formą - skundą: „Skundas - pareiškėjo kreipimasis į žvalgybos kontrolierių, kuriame nurodoma, kad dėl žvalgybos institucijų ir (ar) žvalgybos pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo viešojo administravimo srityje <...> yra pažeistos jo teisės ir laisvės, padaryti asmens duomenų, tvarkomų nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, tvarkymo pažeidimai, ir prašoma šias teises apginti, užtikrinti šių asmens duomenų tvarkymo reikalavimų laikymąsi.“

Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatomi žvalgybos kontrolieriaus veiklos uždaviniai be kita ko: „atlikti asmens duomenų, tvarkomų žvalgybos institucijos nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, tvarkymo teisėtumo kontrolę“ (2 punktas); „nagrinėti pareiškėjų skundus“ (3 punktas).

Įstatymo 15 straipsnyje nustatoma skundų pateikimo tvarka, 1 šio straipsnio dalyje nurodant, kad „Pareiškėjas turi teisę pateikti žvalgybos kontrolieriui skundą dėl žvalgybos institucijų ir (ar) žvalgybos pareigūnų piktnaudžiavimo jiems suteiktais įgaliojimais ar biurokratizmo viešojo administravimo srityje, taip pat dėl <...> galimų asmens duomenų, tvarkomų nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, tvarkymo pažeidimų.“

Įstatymo 22 straipsnio 2 dalis apibrėžia galimus žvalgybos kontrolieriaus sprendimus, kai jis, atlikęs tyrimo veiksmus, kurie buvo pradėti jo iniciatyva, įvertina surinktus duomenis. Šios dalies 1 punkte nurodoma, kad žvalgybos kontrolierius gali „pripažinti, kad teisės aktų pažeidimų nenustatyta ir (ar) nebūta piktnaudžiavimo, biurokratizmo atvejų ar kitokių žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje pažeidimų“

Įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje įvirtintas rekomendacinis žvalgybos kontrolieriaus sprendimų pobūdis: „Žvalgybos kontrolieriaus sprendimai yra rekomendaciniai“.

Pakeisto Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 (redakcija nuo 2022 m. sausio 1 d.) 12 straipsnio 2 dalis nustato, kad „Seimo kontrolieriai netiria Respublikos Prezidento, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), valstybės kontrolieriaus, Konstitucinio Teismo bei kitų teismų teisėjų veiklos, savivaldybių tarybų (kaip kolegialių institucijų) ir žvalgybos institucijų veiklos.“

Dėl galimo prieštaravimo Konstitucijos 73 straipsnio 1 ir 2 dalims, Konstitucijos 7 straipsnio 1 daliai, Konstitucijos viršenybės principui

Konstitucijos 73 straipsnio 1 dalis Konstitucijoje įtvirtina Seimo kontrolierių instituciją bei apibrėžia esminės jos atliekamos jos funkcijos apimtį: „Piliečių skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų (išskyrus teisėjus) piktnaudžiavimo ar biurokratizmo tiria Seimo kontrolieriai. Jie turi teisę siūlyti teismui kaltus pareigūnus atleisti iš užimamų pareigų.“ Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime, kuriame Konstitucinis Teismas aiškino Konstitucijos 73 straipsnio 1 dalį, pabrėžiama, kad „pagal Konstitucijos 73 straipsnio 1 dalį Seimo kontrolieriai yra nepriklausoma ir savarankiškai veikianti valstybės ir savivaldybės pareigūnų (išskyrus teisėjus) kontrolės institucija, <...> atliekanti valstybės ir savivaldybių pareigūnų (išskyrus teisėjus) veiklos kontrolės funkciją, siekdama apginti žmogaus teises ir laisves nuo valstybės ir savivaldybių pareigūnų savivalės, piktnaudžiavimo ar biurokratizmo“, o Seimo kontrolieriaus funkcija tirti skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo aukščiau paminėto nutarimo tekste vadinama konstitucine funkcija.

Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime taip pat pažymima, kad „Konstitucijos 73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Seimo kontrolierių įgaliojimus nustato įstatymas. Taigi pagal Konstituciją įstatymų leidėjui suteikta diskrecija nustatyti Seimo kontrolierių įgaliojimus tiriant skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų (išskyrus teisėjus) piktnaudžiavimo ar biurokratizmo, inter alia, reglamentuoti skundų Seimo kontrolieriui pateikimo sąlygas, jų nagrinėjimo tvarką, atsisakymo nagrinėti skundus pagrindus. Tai darydamas įstatymų leidėjas turi paisyti Konstitucijos ir iš jos kylančių imperatyvų.“

Vertinant tiek pačią Konstitucijos 73 straipsnio 1 dalyje įvirtintą normą, tiek ir ją aiškinančią Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, yra darytina išvada, kad Konstitucija įtvirtina išimtinę, tik Seimo kontrolieriams būdingą, konstitucinę funkciją - skundų dėl pareigūnų (išskyrus teisėjus) piktnaudžiavimo ir biurokratizmo tyrimą, numatydama tik vienintelį atvejį, kuris nepatenka į Seimo kontrolieriaus tyrimo apimtį - Seimo kontrolierius netiria skundų, susijusių su atitinkama teisėjų veikla.

Tuo tarpu, įstatymo leidėjas, apibrėždamas žvalgybos kontrolierių institutą, Įstatymo 11 straipsnio 3 punkte, be kita ko, yra nustatęs, kad žvalgybos kontrolierius „vertina <...> žvalgybos institucijų ir (ar) žvalgybos pareigūnų <...> piktnaudžiavimą jiems suteiktais įgaliojimais, biurokratizmą“. Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatomi žvalgybos kontrolieriaus veiklos uždaviniai, inter alia „nagrinėti pareiškėjų skundus“. O Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis skundą apibrėžia kaip pareiškėjo kreipimąsi į žvalgybos kontrolierių, kuriame „nurodoma, kad dėl žvalgybos institucijų ir (ar) žvalgybos pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo viešojo administravimo srityje <...> yra pažeistos jo teisės ir laisvės,<...>“. Analogiškai, Įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje apibrėžiant skundų pateikimo tvarką, įvirtintą nuostata, kad „Pareiškėjas turi teisę pateikti žvalgybos kontrolieriui skundą dėl žvalgybos institucijų ir (ar) žvalgybos pareigūnų piktnaudžiavimo jiems suteiktais įgaliojimais ar biurokratizmo viešojo administravimo srityje<...>.“ Įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodoma, kad žvalgybos kontrolierius gali „pripažinti, kad teisės aktų pažeidimų nenustatyta ir (ar) nebūta piktnaudžiavimo, biurokratizmo atvejų ar kitokių žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje pažeidimų.“

Atitinkamai, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 (redakcija nuo 2022 m. sausio 1 d.) 12 straipsnio 2 dalyje buvo apribota Seimo kontrolierių vykdomų funkcijų apimtis, papildomai nustatant, kad Seimo kontrolieriai netiria ir žvalgybos institucijų veiklos. Taigi, įsigaliojus aukščiau nurodytoms Įstatymo bei Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo nuostatoms, Konstitucijos 73 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta konstitucinė Seimo kontrolierių funkcija (skundų dėl pareigūnų (išskyrus teisėjus) piktnaudžiavimo ir biurokratizmo tyrimas) įstatymu buvo susiaurinta, dalį jos, kiek ji apima žvalgybos institucijų ir (ar) pareigūnų veiksmų tyrimą, atiduodant naujai įstaigtai žvalgybos kontrolierių institucijai, nors tokia įstatymo leidėjo diskrecija pačiame Konstitucijos tekste expresis verbis nėra nurodyta. Konstitucijos tekstas daro išimtį tik teisėjų veiklos tyrimui.

Tendencija Konstitucijos 73 straipsnio 1 dalyje teisėjams taikomos išimties neaiškinti plečiamai, kaip apimančios ir kitas asmenų grupes, matoma ir Konstitucinio Teismo jurisprudencioje. Antai, Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime, Konstitucijos 73 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad Seimo kontrolierių įgaliojimus nustato įstatymas, yra aiškinama tik kaip įstatymų leidėjui suteikta diskrecija „nustatyti Seimo kontrolierių įgaliojimus tiriant skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų (išskyrus teisėjus) piktnaudžiavimo ar biurokratizmo, inter alia reglamentuoti skundų Seimo kontrolieriui pateikimo sąlygas, jų nagrinėjimo tvarką, atsisakymo nagrinėti skundus pagrindus. Tai darydamas įstatymų leidėjas turi paisyti Konstitucijos ir iš jos kylančių imperatyvų.“

Apibendrinant jau analizuotas Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 2 straipsnio 3 dalies, 15 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 2 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 (redakcija nuo 2022 m. sausio 1 d.) 12 straipsnio 2 dalies normas, yra akivaizdu, kad įstatymų leidėjas, ta apimtimi, kiek šios normos skundų dėl valstybės pareigūnų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo tyrimo funkciją perduoda žvalgybos kontrolieriui, nepaisė iš Konstitucijos 73 straipsnio 1 dalies kylančio konstitucinio imperatyvo, kuris vienareikšmiškai šią tyrimo funkciją priskiria tik Seimo kontrolieriui.

Konstitucinis Teismas ne kartą, aiškindamas Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą Konstitucijos viršenybės principą, yra pasisakęs, kad „Konstitucijai negali prieštarauti joks įstatymas ar kitas teisės aktas <...>, nes Konstitucijos 7 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta: „Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai“. Ši konstitucinė nuostata pati savaime negali padaryti negaliojančiais įstatymo ar tarptautinės sutarties, bet ji reikalauja, kad jų nuostatos neprieštarautų Konstitucijos nuostatoms.“ (1995 m. spalio 17 d., 2002 m. gruodžio 24 d., 2003 m. spalio 29 d. nutarimai).

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarime pažymima, jog detalizuoti, aiškinti ir interpretuoti Konstitucijoje nustatytas sąlygas galima tik pagal Konstitucinio Teismo formuojamą oficialiąją konstitucinę doktriną: Konstitucinio Teismo aktuose yra aiškinamos Konstitucijos nuostatos - normos ir principai; oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje yra inter alia atskleidžiama įvairių konstitucinių nuostatų turinys, jų tarpusavio sąsajos, konstitucinių vertybių pusiausvyra, konstitucinio teisinio reguliavimo, kaip visumos, esmė. Oficialioji konstitucinė doktrina yra Konstitucijos nuostatų (Konstitucijos normų ir principų) oficiali samprata (oficialus išaiškinimas). Tad teisės akto leidėjas neturi teisės įstatymu ar kitu teisės aktu nustatyti reguliavimo, kuriame neatsižvelgiama į oficialiai paskelbtame ir įsigaliojusiame Konstitucinio Teismo nutarime išdėstytą Konstitucijos nuostatų sampratą, kitus teisinius argumentus (Konstitucinio Teismo 2005 m. sausio 19 d. nutarimas).

Todėl darytina išvada, kad Seimas, spręsdamas dėl Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 2 straipsnio 3 dalies, 15 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 2 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 (redakcija nuo 2022 m. sausio 1 d.) 12 straipsnio 2 dalies normų priėmimo, turėjo vertinti ne tik Konstitucijos 73 straipsnį, o ypač šio straipsnio 1 bei 2 dalis, jose nustatytą konstitucinę Seimo kontrolieriaus funkciją bei jos apribojimą teismų atžvilgiu, bet ir tai, kaip konstitucinė Seimo kontrolieriaus funkcija bei įstatymo leidėjo diskrecija yra interpretuojama 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime.

Tuo tarpu, Pareiškėjų manymu, Seimas, priimdamas Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 2 straipsnio 3 dalies, 15 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 2 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 (redakcija nuo 2022 m. sausio 1 d.) 12 straipsnio 2 dalies nuostatas, ta apimtimi, kiek jos riboja Seimo kontrolieriaus konstitucinę funkciją tirti skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų (išskyrus teisėjus) piktnaudžiavimo ar biurokratizmo, ir šią konstitucinę funkciją, kiek jos vykdymas susijęs žvalgybos institucijų ir (ar) žvalgybos pareigūnų veikla, perduodamas žvalgybos kontrolieriaus kompetencijai, ignoravo Konstitucijos 73 straipsnio 1 ir 2 dalį bei oficialią konstitucinę doktriną. Seimas plečiamai aiškino Konstitucijoje nustatytą išimtį, kuomet Seimo kontrolierius netiria skundo dėl valstybės pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo, o taip pat peržengė Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime konkretizuotas įstatymo leidėjo diskrecijos ribas, nes papildė Seimo priimtus teisės aktus, reguliuojančius Seimo kontrolierių ir žvalgybos kontrolierių funkcijas, Konstitucijoje nenumatyta Seimo kontrolieriaus konstitucines funkcijas ribojančia išimtimi.

Todėl kyla teisiškai pagrįsta abejonė, kad Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 2 straipsnio 3 dalis, 15 straipsnio 1 dalis bei 22 straipsnio 2 dalies 1 punktas, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 (redakcija nuo 2022 m. sausio 1 d.) 12 straipsnio 2 dalis, ta apimtimi, kiek riboja Seimo kontrolieriaus konstitucinę funkciją tirti skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų (išskyrus teisėjus) piktnaudžiavimo ar biurokratizmo, ir šią konstitucinę funkciją, kiek jos vykdymas susijęs žvalgybos institucijų ir (Ar) žvalgybos pareigūnų veikla, perduoda žvalgybos kontrolieriaus kompetencijai, prieštarauja Konstitucijos 73 straipsnio 1 ir 2 daliai bei Konstitucijos 7 straipsnio 1 daliai, joje įtvirtintam konstitucijos viršenybės principui.

Dėl galimo prieštaravimo konstituciniams teisinės valstybės bei atsakingo valdymo principams

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus teisėkūros subjektams, inter alia, tai, kad teisėkūros subjektai teisės aktus gali leisti tik neviršydami savo įgaliojimų (pvz., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimai). Konstitucinio Teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutarime konstatuojama, jog iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų konstitucinių imperatyvų kylantis reikalavimas įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams paisyti teisės aktų hierarchijos, be kita ko, reiškia, kad įstatymai negali prieštarauti Konstitucijai (2007 m. rugsėjo 6 d., 2012 m. balandžio 18 d., 2013 m. vasario 20 d. nutarimai).

Akivaizdu, kad Konstitucija yra aukštesnės teisinės galios teisės aktas už įstatymą, todėl kylant pagrįstų teisinių abejonių, kurios išdėstytos aukščiau, dėl kad Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 3 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 2 straipsnio 3 dalies, 15 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 2 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 (redakcija nuo 2022 m. sausio 1 d.) 12 straipsnio 2 dalies nuostatų atitikimo Konstitucijos 73 straipsnio 1 ir 2 daliai, 7 straipsnio 1 daliai, konstitucijos viršenybės principui, keltinos ir pagrįstos teisinės abejonės dėl to, ar šios nuostatos ta pačia apimtimi atitinka nepažeidžia konstitucinio teisinės valstybės principo.

Konstitucinis atsakingo valdymo principas suponuoja, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus (inter alia Konstitucinio Teismo 2012 m. spalio 26 d., 2012 m. lapkričio 10 d. išvados, 2014 m. gegužės 27 d. nutarimas, 2016 m. liepos 8 d. nutarimas). Pareiškėjų manymu, Seimas, priimdamas Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 3 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 2 straipsnio 3 dalį, 15 straipsnio 1 dalį bei 22 straipsnio 2 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 (redakcija nuo 2022 m. sausio 1 d.) 12 straipsnio 2 dalį ir apribodamas konstitucinę Seimo kontrolierių funkciją, sukūrė teisinę situaciją, kuomet Seimo kontrolierius nuo 2021 m. sausio 1 d. negalės atlikti jam Konstitucijos suteiktų įgaliojimų ir patikėtų konstitucinių funkcijų pilna apimtimi. Dėl to, pareiškėjų įsitikinimu, kyla pagrįsta teisinė abejonė, kad Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 2 straipsnio 3 dalis, 15 straipsnio 1 dalis bei 22 straipsnio 2 dalies 1 punktas, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 (redakcija nuo 2022 m. sausio 1 d.) 12 straipsnio 2 dalis, ta apimtimi, kiek susiaurina konstitucines Seimo kontrolieriaus funkcijas ir jų vykdymą perduoda žvalgybos kontrolieriui, pažeidžia konstitucinį atsakingo valdymo principą.

Dėl galimo prieštaravimo Konstitucijos 1, 3 ir 10 straipsniams (legislatyvinė omisija)

Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra pažymėjęs, kad valstybės paslaptis - konstitucinis institutas. Valstybės paslaptis pagal Konstituciją yra tokia neskelbtina, neskleistina informacija, kurią atskleidus galėtų būti padaryta žala valstybei, kaip bendram visos visuomenės gėriui, visos visuomenės politinei organizacijai, kurios paskirtis - užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą; valstybės paslapties atskleidimas gali sukelti grėsmę ar net padaryti žalą valstybės suverenitetui (t.y. Konstitucijos 3 straipsnis), teritorijos vientisumui (t.y. Konstitucijos 10 straipsnis), konstitucinei santvarkai (t.y. Konstitucijos 1 straipsnis), gynybinei galiai, kitiems itin svarbiems valstybės interesams, visuomenės ir valstybės gyvenimo pagrindams. Jeigu nebūtų užkertamas kelias valstybės paslaptį sudarančią informaciją atskleisti (sužinoti, paskleisti), būtų sudarytos prielaidos pažeisti net svarbiausius Konstitucijos reguliuojamus, ginamus ir saugomus santykius, taigi tam tikro asmens ar asmenų interesą žinoti arba skleisti tam tikrą informaciją iškelti aukščiau viešojo intereso (2007 m. gegužės 15 d., 2011 m. liepos 7 d., 2017 m. gruodžio 22 d. nutarimai).

Pagal Konstituciją valstybė turi pareiga garantuoti ne tik valstybės paslaptį sudarančios informacijos slaptumą, bet ir tam tikros kitos informacijos slaptumo apsaugą, būtent tai, kad nebūtų savavališkai, neteisėtai kėsinamasi sužinoti ar paskleisti tokią informaciją, kurios atskleidimas galėtų padaryti žalos Konstitucijoje įtvirtintoms, jos ginamoms ir saugomoms vertybėms (2007 m. gegužės 15 d., 2011 m. liepos 7 d. nutarimai, 2013 m. liepos 3 d. sprendimas).

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas turi įstatymu apibrėžti informacijos, kurią skleisti yra draudžiama arba kurios skleidimas yra ribojamas, turinį, taip pat būdus, kuriais tam tikros informacijos neleidžiama skleisti, bei kitas atitinkamos informacijos skleidimo sąlygas, jeigu tai bent kaip riboja informacijos laisvę (2007 m. gegužės 15 d.)

Priimdamas Įstatymą, įstatymo leidėjas žvalgybos kontrolieriui suteikė teisę susipažinti su valstybės paslaptimi (12 straipsnio 2 ir 3 punktai) ir yra akivaizdu, kad dėl savo specifikos žvalgybos kontrolierių institucijos pagrindinė veikla neišvengiamai bus susijusi su įslaptinta informacija. Tačiau įstatymo leidėjas, Įstatymo 29 ir 30 straipsnyje garantuodamas institucijos veiklos viešumą pakankamai neįvertino informacijos, kuria disponuos žvalgybos kontrolierius, jautrumo ir nors Įstatymo 29 straipsnyje paliko išlygą, kad „Viešai neskelbiama informacija, kurios viešas paskelbimas nėra leidžiamas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus“. Tačiau galimi atvejai, kai ne slaptos informacijos, o vien žvalgybos kontrolieriaus atliekamo tyrimo fakto ar ribų, už kurių prasideda valstybės paslaptis, išviešinimas tiek priešiškoms valstybėms, tiek ir asmenims, kuriems taikomi žvalgybos pareigūnų veiksmai, gali būti pakankamai informatyvūs ir dėl to gali pakenkti žvalgybos institucijų veiklai, padaryti žalos Konstitucijos 1, 3 bei 10 straipsnyje įtvirtintoms, jos ginamoms ir saugomoms vertybėms. Dėl to Įstatymas turėjo numatyti tokias situacijas, kai žvalgybos kontrolieriui gali tekti skelbti pakankamai jautrią informaciją, kuri, leisdama suprasti valstybės paslapties ribas ir būdama vieša, gali kenkti žvalgybos institucijų veiklai bei trukdyti jai, daryti žalą konstitucinėms vertybėms. Atitinkamai, nenustatytos ir procedūros, susijusios su tokios informacijos jautrios, tačiau neįslaptintos, informacijos (ne)skelbimu.

Dėl to Pareiškėjui kyla pagrįsta abejonė, ar ta apimtimi, kiek nesureguliuoja disponavimo jautria, tačiau valstybės paslapties nesudarančia informacija, ir tokiu būdu sudaro prielaidas tretiesiems asmenims suprasti valstybės paslapties ribas bei apsunkina žvalgybos institucijų veiklą, skelia žalą Konstitucijoje įtvirtintoms, jos ginamoms ir saugomoms vertybėms, Įstatymas neprieštarauja Konstitucijos 1, 3 ir 10 straipsniui.

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 105 ir 106 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 63, 64 ir 65 straipsniais, prašome ištirti:

ar Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolierių įstatymo Nr. XIV-868 (įsigaliojo nuo 2022 m. sausio 1 d.) 11 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 2 straipsnio 3 dalis, 15 straipsnio 1 dalis bei 22 straipsnio 2 dalies 1 punktas, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 (redakcija nuo 2022 m. sausio 1 d.) 12 straipsnio 2 dalis ta apimtimi, kiek juose įtvirtintos teisės normos riboja Seimo kontrolieriaus konstitucinę funkciją tirti skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų (išskyrus teisėjus) piktnaudžiavimo ar biurokratizmo, ir šią konstitucinę funkciją perduoda žvalgybos kontrolieriaus kompetencijai, neprieštarauja Konstitucijos 73 straipsnio 1 ir 2 dalims, Konstitucijos 7 straipsnio 1 daliai, konstitucijos viršenybes principui, bei konstituciniams teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principams;

ar Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolierių įstatymas Nr. XIV-868 (įsigaliojo nuo 2022 m. sausio 1 d.), ta apimtimi, kiek nereguliuoja disponavimo jautria, tačiau valstybės paslapties nesudarančia informacija, ir tokiu būdu sudaro prielaidas tretiesiems asmenims suprasti valstybės paslapties ribas bei apsunkina žvalgybos institucijų veiklą, daro žalą Konstitucijoje įtvirtintoms, jos ginamoms ir saugomoms vertybėms, neprieštarauja Konstitucijos 1, 3 ir 10 straipsniui.

PRIDEDAMA:

1) Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolierių įstatymas Nr. XIV-868 (įsigaliojo nuo 2022 m. sausio 1 d.) 1 egz.

2) Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymas Nr. VIII-950 (redakcija nuo 2022 m. sausio 1 d.), 1 egz.

Seimo nariai:

Agnė Širinskienė

Jonas Pinskus

Rita Tamašunienė

Valdemaras Valkiūnas

Beata Petkevič

Česlav Olševski

Mindaugas Puidokas

Andrius Palionis

Gintautas Kindurys

Remigijus Žemaitaitis

Asta Kubilienė

Giedrius Surplys

Arvydas Nekrošius

Aurelijus Veryga

Ligita Girskienė

Rimantė Šalaševičiūtė

Valius Ąžuolas

Juozas Varžgalys

Aušrinė Norkienė

Deividas Labanavičius

Robertas Šarknickas

Petras Gražulis

Stasys Tumėnas

Antanas Vinkus

Guoda Burokienė

Linas Kukuraitis

Vaida Giraitytė-Juškevičienė

Dainius Kepenis

Laima Nagienė

Vilija Targamadzė

Algirdas Sysas

Orinta Leiputė

Tvirtinu 32 Seimo narių parašus

Lietuvos Respublikos

Seimo Pirmininkė

Viktorija Čmilytė-Nielsen

2022-01-18