Prašymo Nr. 1B-23/2023

 

Administracinė byla Nr. TA-626-968/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00636-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.5

 (S)

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo V. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

 

n u s t a t ė :

I.

 

1.    Pareiškėjas V. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamo Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba), 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2.    Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1.             Pareiškėjui Tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjime (toliau – ir Kalėjimas) atliekant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, mirė jo tėvas. Pareiškėjas 2023 m. sausio 5 d. pateikė Kalėjimo viršininkui prašymą leisti nuvykti į tėvo pašarvojimą, kuris numatytas 2023 m. sausio 8 d., nuo 10 val. iki 14 val., bei prašyme nurodė, kad sutinka asmeninėmis lėšomis padengti konvojavimo išlaidas. Kalėjimo viršininkas (jo funkcijas laikinai atliekantis pareigūnas) 2023 m. vasario 13 d. rašte Nr. SN-23-251 „Dėl prašymo“ (toliau – ir Kalėjimo raštas) nusprendė netenkinti pareiškėjo prašymo, motyvuodamas tuo, kad trumpalaikės išvykos galimybė numatyta tik terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekantiems asmenims (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 67 str. 1 d.). Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl Kalėjimo rašto, 2023 m. vasario 24 d. rašte Nr. 2S-444 „Dėl skundų nagrinėjimo“ (toliau – ir Tarnybos raštas) pritarė Kalėjimo pozicijai.

2.2.             Ginčui aktuali teisės norma, įtvirtinta BVK 67 straipsnio 1 dalyje, yra diskriminacinio pobūdžio, nesuderinama su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje ir BVK 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu lygybės principu. Nors BVK diferencijuoja skirtingas laisvės atėmimo bausmes atliekančių asmenų padėtį, tačiau toks diferencijavimas susietas su asmens elgesiu ir turi tikslą motyvuoti gerą elgesį. Išvyka į mirusio artimojo laidotuves niekaip nesuponuoja asmeniui komforto ar pramogos elemento, todėl akivaizdu, jog tai, kad tokios paskirties išvykos galimumas nenumatytas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekančiam asmeniui, nėra niekaip susiję su laisvės atėmimo bausmės režimo diferencijavimo paskirtimi. Aptariamas apribojimas negali būti siejamas ir su saugumo veiksniu, nes laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantys nuteistieji gali išvykti iš pataisos įstaigos dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, pas sveikatos priežiūros specialistus, teisėsaugos pareigūnus. Nagrinėjamu atveju gali būti keliamas klausimas dėl apsaugos apimties (šiame kontekste pažymėta, kad pareiškėjas atlieka bausmę lengvojoje grupėje), bet negalėjo būti išvis paneigiama galimybė nuvykti į artimojo laidotuves.

2.3.             Pareiškėjas neteko galimybės paskutinį kartą pamatyti savo tėvą ir aptariamu jautriu momentu pabūti kartu su savo šeima dėl beprasmio biurokratinio nesusipratimo ar gal tiesiog atsainaus valstybės įstaigos požiūrio. Atkreiptas dėmesys į tai, kad pareiškėjas 2022 m. gruodžio mėn. įvykusiame informaciniame renginyje buvo informuotas, jog jis turėtų galimybę nuvykti į artimojo laidotuves, tokiu būdu sukuriant jam klaidingą lūkestį. Pareiškėjas, negalėdamas apsilankyti tėvo laidotuvėse, patyrė gilius neigiamus išgyvenimus ir prarado bendravimo galimybę su laidotuvėse dalyvavusiais kitais savo šeimos nariais (tokiu laikotarpiu artimųjų parama, bendrumo jausmas jam buvo itin reikšmingi ir būtini). Suvokęs, kad negalės nuvykti į laidotuves, pareiškėjas patyrė dvasinį sukrėtimą, lėmusį emocinę depresiją, dėl kurios jam teko 2 kartus kreiptis į medicinos specialistus ir vartoti raminamuosius.

3.    Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Lietuvos kalėjimų tarnybos, atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

3.1.            Kalėjimo viršininkas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjui paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, bei į galiojantį teisinį reguliavimą (BVK 67 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 142 p.), nesuteikdamas pareiškėjui trumpalaikės išvykos, veikė teisėtai ir pagrįstai, o priešingi pareiškėjo teiginiai yra subjektyvūs ir niekuo nepagrįsti.

3.2.            Pareiškėjas neįrodė vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų – valstybės institucijos (pareigūnų) neteisėtų veiksmų, todėl jam negali būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Be to, pareiškėjas, apibūdindamas patirtą žalą, apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais ir samprotavimais. Pareiškėjas nepagrindė priežastinio ryšio tarp Kalėjimo veiksmų (neveikimo) ir tariamai atsiradusių pasekmių, kuriomis grindžiamas žalos atsiradimas. Pareiškėjas taip pat nepagrindė prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

 

II.

 

4.    Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimu atmetė pareiškėjo V. L. skundą.

5.    Teismas nustatė, kad:

5.1.            Pareiškėjas 2023 m. sausio 5 d. pateikė Kalėjimo viršininkui prašymą, kuriuo prašė suteikti jam trumpalaikę išvyką į 2023 m. sausio 8 d. vyksiančias jo tėvo laidotuves.

5.2.            Kalėjimas 2023 m. vasario 13 d. rašte Nr. SN-23-251 informavo pareiškėją, kad trumpalaikė išvyka į laidotuves jam nebus suteikta, nes pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.

5.3.            Tarnyba 2023 m. vasario 24 d. rašte Nr. 2S-444 nusprendė netenkinti pareiškėjo skundo dėl Kalėjimo rašto.

6.    Teismas pritarė atsakovo pozicijai, jog nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, negali būti leidžiama išvykti už pataisos įstaigų ribų, kadangi tai aiškiai nustatyta BVK, kurio privalu laikytis kalinimo įstaigų pareigūnams sprendžiant klausimą dėl trumpalaikės išvykos suteikimo nuteistajam. Kalėjimo rašte aiškiai nurodomas BVK 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas ir paaiškinama pareiškėjui, kad, vadovaujantis nurodytu reglamentavimu, pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, trumpalaikė išvyka už pataisos įstaigos ribų negali būti suteikta. Pareiškėjas nenurodė skunde ir nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas pažeidė BVK nuostatas, reglamentuojančias nuteistųjų teises į trumpalaikę išvyką už pataisos įstaigų ribų.

7.    Teismas, išnagrinėjęs ginčo aplinkybes, nenustatė aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos atsiradimą, nes Kalėjimo direktorius, priimdamas sprendimą neleisti pareiškėjui išvykti į tėvo laidotuves, laikėsi teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas neįrodė atsakovo (jo atstovo) neteisėtų veiksmų, iš kurių gali būti kildinama neturtinė žala. Nenustačius atsakovo (jo atstovo) neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebūtina papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes, kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė pareiškėjo skundą.

 

III.

 

8.    Pareiškėjas V. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą.

9.    Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja skunde išdėstytus argumentus (be kita ko, apie diskriminaciją dėl socialinės padėties, susiejant ją su laisvės atėmimo bausmės rūšimi, kuri laikytina tik formaliu nuteistųjų teisinio statuso skirtumu) ir tvirtina, jog teismas ginčą vertino siaurai, apsiribodamas BVK 67 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neišnagrinėdamas bylos išsamiai ir visapusiškai bei nepasisakydamas dėl esminių skundo argumentų. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamoje situacijoje aptariama teisės norma turėjo būti vertinama kritiškai, prioritetą teikiant BVK 4 straipsnio 1 dalies 2 punktui (nuteistųjų lygybės principui), taip pat vadovaujantis Konstitucija ir kitais nacionaliniais įstatymais.

10.     Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Lietuvos kalėjimų tarnybos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą. Atsakovas sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Atsakovas papildomai akcentuoja įstatymo teisėtumo prezumpciją bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) išaiškinimus dėl laisvės apribojimo priemonių.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

IV.

 

11.     Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pareiškėjo, kuris Pravieniškių 2-ajame kalėjime atlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, reikalavimo priteisti jam 50 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, už tai, kad jam nebuvo leista nuvykti į 2023 m. sausio 8 d. nuo 10 val. iki 14 val. vykusį jo mirusio tėvo pašarvojimą.

12.     Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo nėra dėl to, kad: pareiškėjas 2023 m. sausio 5 d. Kalėjimo administracijai pateikė prašymą, kuriame prašė suteikti galimybę išvykti į (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo J. L. laidotuves, ir nurodė, kad tėvas bus pašarvotas 2023 m. sausio 8 d. nuo 10 val. iki 14 val. bei kad pareiškėjas už konvojavimą atsiskaitys iš savo sąskaitos; Kalėjimo administracija raštu (reg. data 2023 m. vasario 13 d., Nr. SN-23-251) šio pareiškėjo prašymo netenkino, motyvuodama tuo, kad pagal BVK 67 straipsnio 1 dalį trumpalaikė išvyka dėl artimojo mirties gali būti suteikta tik terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, o pareiškėjas yra nuteistas bausme iki gyvos galvos; šį Kalėjimo administracijos sprendimą pareiškėjas apskundė Lietuvos kalėjimų tarnybai, kuri 2023 m. vasario 24 d. raštu Nr. 2S-444 netenkino pareiškėjo skundo.

13.     Ginčui aktualus laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų trumpalaikių išvykų dėl svarbių priežasčių, taip pat ir dėl artimojo mirties, reglamentavimas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (2022 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XIV-1196 redakcija, įsigaliojusi 2023 m. sausio 1 d.) 67 straipsnyje. Todėl tai, ar nagrinėjamu atveju pareiškėjui gali būti priteistas žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.), tiesiogiai priklauso nuo BVK 67 straipsnio aiškinimo ir taikymo.

14.     BVK (2022 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XIV-1196 redakcija, įsigaliojusi 2023 m. sausio 1 d.) nustatyta:

„67 straipsnis. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų trumpalaikės išvykos dėl svarbių priežasčių

1. Terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems gali būti leidžiama su palyda arba be jos išvykti iš bausmės atlikimo vietos Lietuvos Respublikos teritorijoje ne ilgiau kaip dešimt parų dėl artimojo mirties ar sunkios ligonio gyvybei gresiančios ligos, kuri patvirtinta gydytojų išvada, taip pat dėl gaivalinės nelaimės, padariusios didelę materialinę žalą nuteistajam ar jo artimiesiems, jeigu apie tai laisvės atėmimo vietų įstaigoje gauti kompetentingos institucijos dokumentai.

2. Leidimą išvykti bausmės atlikimo vietoje terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam duoda laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu ir nuteistojo išvykos iš bausmės atlikimo vietos metu aplinkiniams galinčio kilti pavojaus riziką, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė, jei nustatyta pažanga ją mažinant. Laikas, kurį nuteistasis buvo išvykęs iš bausmės atlikimo vietos, įskaitomas į bausmės atlikimo laiką. Nuteistasis arba kiti jo nurodyti asmenys apmoka visas su nuteistojo kelione ir palyda susijusias laisvės atėmimo vietų įstaigos patiriamas išlaidas, apskaičiuotas teisingumo ministro nustatyta tvarka.

3. Nepilnamečiai nuteistieji iš bausmės atlikimo vietos vyksta tik su palyda. Šiame straipsnyje nurodytos išvykos su palyda metu terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems gali būti uždėti antrankiai. Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioto pareigūno sprendimu be palydos vykstantys nuteistieji teisingumo ministro nustatyta tvarka gali būti stebimi elektroninio stebėjimo priemonėmis.

4. Tvarką, pagal kurią nuteistiesiems dėl svarbių priežasčių suteikiama trumpalaikė išvyka iš bausmės atlikimo vietos, nustato teisingumo ministras. Apie šiame straipsnyje nurodytą nuteistojo trumpalaikę išvyką iš bausmės atlikimo vietos pranešama vietovės, į kurią vykstama, teritorinei policijos įstaigai.“

15.     Iš paminėto teisinio reguliavimo matyti, kad: 1) BVK 67 straipsnyje laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems įtvirtinta galimybė, be kita ko, išvykti iš bausmės atlikimo vietos į artimojo laidotuves, kurios vyksta Lietuvos Respublikos teritorijoje; 2) tokia galimybė siejama su (i) konkrečiais kriterijais (apibūdinančiais nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu ir nuteistojo išvykos iš bausmės atlikimo vietos metu aplinkiniams galinčio kilti pavojaus riziką, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė, jei nustatyta pažanga ją mažinant), kuriuos privalo atitikti konkretus nuteistasis, bei (ii) aiškiai įstatyme nustatytomis tokios trumpalaikės išvykos sąlygomis ir tvarka; 3) trumpalaikės išvykos į artimojo laidotuves BVK 67 straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka gali būti suteiktos nustatytus kriterijus atitinkantiems terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, tačiau tuos pačius kriterijus atitinkantys nuteistieji, atliekantys laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, paminėtomis sąlygomis ir tvarka išvykti į artimojo laidotuves neturi galimybės vien dėl jiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmės.

16.     Administracinės justicijos bylą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai kyla abejonė, ar BVK (2022 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XIV-1196 redakcija, įsigaliojusi 2023 m. sausio 1 d.) 67 straipsnio 1 dalies nuostata „Terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems gali būti leidžiama su palyda arba be jos išvykti iš bausmės atlikimo vietos Lietuvos Respublikos teritorijoje ne ilgiau kaip dešimt parų dėl artimojo mirties“ tiek, kiek trumpalaikės išvykos į artimojo laidotuves BVK 67 straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka gali būti suteiktos nustatytus kriterijus atitinkantiems terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, tačiau tuos pačius kriterijus atitinkantys nuteistieji, atliekantys laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, neturi galimybės paminėtomis sąlygomis ir tvarka išvykti į artimojo laidotuves jokiose situacijose ir absoliučiai nepriklausomai nuo elgesio bausmės atlikimo metu bei laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioto pareigūno individualizuoto nuteistojo nusikalstamo elgesio žemos rizikos, vien dėl jiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmės, neprieštarauja Konstitucijos 21 straipsnio 2 daliai ir 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygybės principui.

17.     Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta: „Žmogaus orumą gina įstatymas.“ Aiškinant šią nuostatą oficialiojoje Konstitucinio Teismo doktrinoje yra konstatuota, kad: „orumas – neatimama žmogaus, kaip didžiausios socialinės vertybės, savybė. Kiekvienas visuomenės narys turi prigimtinį orumą“ (žr. 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimą); „prigimtinės žmogaus teisės – tai individo prigimtinės galimybės, kurios užtikrina jo žmogiškąjį orumą socialinio gyvenimo srityse. Pažymėtina, kad orumas būdingas kiekvienam žmogui – nesvarbu, kaip jis pats save ar kiti žmonės jį vertina“ (žr. 1998 m. gruodžio 9 d. ir 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimus); „Konstitucijoje yra įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti žmogaus orumo apsaugą ir gynimą. Tai, kad įstatymų leidėjas, reguliuodamas su žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimu susijusius santykius, turi garantuoti deramą jų apsaugą, yra viena iš žmogaus orumo, kaip konstitucinės vertybės, užtikrinimo prielaidų“ (žr. 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimą); „Valstybės pareiga užtikrinti žmogaus orumo apsaugą ir gynimą reiškia ir tai, kad valstybės institucijos ir pareigūnai negali nepagrįstai riboti žmogaus teisių ir laisvių, žmogaus traktuoti vien kaip subjekto, priklausančio tam tikrai socialinei, ekonominei, profesinei ar kitokiai kategorijai. Kiekvienu atveju į žmogų turi būti žvelgiama kaip į laisvą asmenybę, kurios žmogiškasis orumas yra gerbtinas. Valstybės institucijos ir pareigūnai turi pareigą gerbti žmogaus orumą kaip ypatingą vertybę. Asmens teisių ir laisvių pažeidimais gali būti pakenkta ir asmens orumui“ (žr. 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimą).

18.     Konstitucinis Teismas 2003 m. kovo 24 d. nutarime, kuriame pasisakė dėl žmogaus laisvės suvaržymo konstitucinių pagrindų ir laisvės atėmimu nuteistų asmenų teisių ir laisvių, be kita ko, konstatavo, kad: „pagal Konstituciją asmuo pripažįstamas kaltu padarius nusikaltimą ir nuteisiamas tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Šis teismo sprendimas bausmes vykdančias ir bausmės vykdymo teisėtumą prižiūrinčias institucijas įgalina nuteistajam taikyti su jam paskirtos bausmės rūšimi susijusius teisių ir laisvių apribojimus. <...> Įstatymų leidėjas, nustatydamas teisinį reguliavimą, kuriuo yra apribojamos asmenų, nuteistų laisvės atėmimu, žmogaus teisės ir laisvės, <...> yra saistomas Konstitucijos. <...> Apribojimas turi būti toks, kad tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo būtų protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir asmens teises bei laisves ribotų ne daugiau negu yra būtina (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad bendrų interesų apsauga demokratinėje teisinėje valstybėje negali paneigti konkrečios žmogaus teisės ar laisvės apskritai, kad nustatyti ir taikomi apribojimai neturi pažeisti atitinkamos žmogaus teisės esmės (Konstitucinio Teismo 1998 m. gruodžio 9 d. nutarimas).“

19.     Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.“ Aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnyje, taigi ir jo 1 dalyje, įtvirtintą asmenų lygybės principą, Konstitucinis Teismas ne kartą (žr., pvz., 2016 m. spalio 27 d. nutarimą) yra konstatavęs, kad Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygybės principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant; konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reiškia žmogaus teisę būti traktuojamam vienodai su kitais bei įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai. Konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Diferencijuotas teisinis reguliavimas, taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, savaime nelaikytinas diskriminaciniu. Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą pažymėta ir tai, kad vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai. Konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas neatsiejamas nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, integruojančio įvairias Konstitucijoje įtvirtintas, jos saugomas ir ginamas vertybes.

20.     Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad tik besivadovaujanti pagarba kiekvieno žmogaus orumui valstybė gali būti laikoma iš tikrųjų demokratine (žr. 2017 m. gruodžio 19 d. išvadą, 2019 m. sausio 11 d. nutarimą). Konstitucinio Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. išvadoje konstatuota, kad „orumas – neatimama žmogaus, kaip didžiausios socialinės vertybės, savybė. Visi žmonės iš prigimties laikytini lygiais savo orumu ir teisėmis. Taigi pagal Konstitucijos 29 straipsnį draudžiamu diskriminavimu tada, kai žmogaus teisės varžomos dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, kartu žeminamas ir diskriminuojamo žmogaus orumas.“ Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėtos nuostatos, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais), taikomos aiškinant ir iš Konstitucijos 29 straipsnio, įskaitant jo 1 dalį, kylančio asmenų lygybės principo turinį.

21.     Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, kad, vadovaujantis BVK 67 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, pareiškėjas (t. y. nuteistasis laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme) nebuvo išleistas į artimo šeimos nario – tėvo – laidotuves. Šiuo aspektu paminėtina ir tai, jog Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad: Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalies („Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“), 2 dalies („Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę“) nuostatos išreiškia valstybės įsipareigojimą įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų užtikrinta, kad šeima, taip pat motinystė, tėvystė ir vaikystė, kaip konstitucinės vertybės, būtų visokeriopai puoselėjamos ir saugomos (žr. 2000 m. birželio 13 d., 2004 m. kovo 5 d., 2011 m. rugsėjo 28 d., 2012 m. vasario 27 d., 2012 m. birželio 4 d. nutarimus); iš Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalies („Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“) kyla valstybės pareiga įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo inter alia (be kita ko) būtų sudarytos prielaidos šeimai tinkamai funkcionuoti, būtų stiprinami šeimos santykiai, ginamos šeimos narių teisės ir teisėti interesai (žr. 2011 m. rugsėjo 28 d., 2012 m. birželio 4 d. nutarimus); tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai – konstituciškai vertingi; tėvai turi moralinių priedermių ir pilnametystės sulaukusiems vaikams, kaip ir vaikai turi moralinių priedermių tėvams (žr. 2007 m. birželio 7 d., 2012 m. birželio 4 d. nutarimus); atitinkamos moralinės priedermės kyla ir kitiems šeimos nariams (žr. 2012 m. birželio 4 d. nutarimą).

22.     Apibendrinant paminėtas Konstitucijos ir oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas, nagrinėjamos administracinės bylos kontekste darytina išvada, kad (i) valstybei kyla pareiga užtikrinti visų laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų žmogaus orumo apsaugą ir gynimą, be kita ko, įstatymu reglamentuojant ir pagal įstatymu nustatytus kriterijus (sąlygas) laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotam pareigūnui administruojant tokių nuteistųjų išvykimą iš bausmės atlikimo vietos atitinkamai dienų trukmei dėl artimojo mirties (ypač dėl dalyvavimo jų šeimos narių – tėvų ar vieno iš jų – laidotuvėse), nepriklausomai nuo jų kalinimo trukmės, (ii) nustatant apribojimus laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems būtina užtikrinti protingą santykį tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo, (iii) įstatymu įtvirtinus galimybę laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems išvykti į artimojo asmens laidotuves, turi būti užtikrinta, kad tokios galimybės reglamentavimas atitiks, inter alia, iš Konstitucijos 29 straipsnio kylančio asmenų lygybės principo imperatyvus bei pagarbą visų laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų orumui.

23.     Minėta, kad BVK 67 straipsnyje trumpalaikės išvykos į artimojo laidotuves nustatytomis sąlygomis ir tvarka gali būti suteiktos nustatytus kriterijus atitinkantiems terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, o tuos pačius kriterijus atitinkantys nuteistieji, atliekantys laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, paminėtomis sąlygomis ir tvarka išvykti į artimojo laidotuves neturi galimybės vien dėl jiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmės.

24.     Teisėjų kolegijos vertinimu, laisvės atėmimo bausmės trukmė nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumas, dėl kurio, įstatyme įtvirtinus trumpalaikės išvykos į artimojo laidotuves nustatytomis sąlygomis ir tvarka suteikimo galimybę, nustatytus kriterijus atitinkantiems terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems tokia galimybė būtų suteikiama, o tuos pačius kriterijus atitinkantiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems – nebūtų suteikiama vien dėl to, kad pastarieji yra nuteisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme. Toks teisinio reglamentavimo diferencijavimas negali būti pateisinamas siekiamais pozityviais, visuomeniškai reikšmingais tikslais. Priešingai, galimybės laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems gauti trumpalaikę išvyką į artimojo laidotuves įtvirtinimas įstatyme motyvuotų tokius nuteistuosius siekti bausmės vykdymo metu atitikti įstatyme įtvirtintus kriterijus, į kuriuos atsižvelgia leidimą išvykti bausmės atlikimo vietoje terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam duodantis laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas (BVK 67 str. 2 d.).

25.     Teisėjų kolegijos nuomone, įstatymų leidėjas, BVK 67 straipsnyje reglamentuodamas ir atitinkama apimtimi diferencijuodamas laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų, kurių nusikalstamo elgesio (aplinkiniams galinčio kilti pavojaus) rizika yra žema arba vidutinė, trumpalaikį išvykimą (su palyda arba be jos) iš bausmės atlikimo vietos dėl artimojo mirties, pagal konstitucinį proporcingumo principą negali vadovautis absoliučia maksima (teisine pozicija), kad tik terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekančių asmenų nusikalstamo elgesio (aplinkiniams galinčio kilti pavojaus) rizika gali būti žema arba vidutinė, kai laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių asmenų, kuriems bendrai nenumatyta ir todėl konkrečiu atveju negali būti suteikiama trumpalaikė išvyka net griežtai su palyda, nusikalstamo elgesio (aplinkiniams galinčio kilti pavojaus) rizika esą visais atvejais yra labai didelė, nepriklausomai nuo to, kaip laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius ar jo įgaliotas pareigūnas individualiai vertina nuteistojo asmenybę ir jo elgesį bausmės atlikimo metu. Įteisinus laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų trumpalaikės išvykos dėl artimojo mirties galimybę, įstatymu (šiuo atveju – BVK 67 str.) iš esmės gali būti preziumuojama, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių asmenų, nusikalstamo elgesio (aplinkiniams galinčio kilti pavojaus) rizika trumpalaikės išvykos griežtai su palyda metu yra labai didelė, tačiau net ir tokiu atveju turi būti įtvirtinta galimybė tokią prezumpciją atskirais atvejais, remiantis laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus ar jo įgalioto pareigūno atliktu nuteistojo asmenybės ir jo elgesio bausmės atlikimo metu individualiu vertinimu, argumentuotai paneigti.

26.     Todėl teisėjų kolegijai kyla abejonė, ar BVK 67 straipsnio 1 dalies nuostata „Terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems gali būti leidžiama su palyda arba be jos išvykti iš bausmės atlikimo vietos Lietuvos Respublikos teritorijoje ne ilgiau kaip dešimt parų dėl artimojo mirties“ tiek, kiek trumpalaikės išvykos į artimojo laidotuves BVK 67 straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka gali būti suteiktos nustatytus kriterijus atitinkantiems terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, tačiau tuos pačius kriterijus atitinkantys nuteistieji, atliekantys laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, neturi galimybės paminėtomis sąlygomis ir tvarka išvykti į artimojo laidotuves jokiose situacijose ir absoliučiai, nepriklausomai nuo elgesio bausmės atlikimo metu bei laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioto pareigūno individualizuoto nuteistojo nusikalstamo elgesio žemos rizikos vien dėl jiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmės, neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygybės principui.

27.     Tai, kad dėl teisinio reguliavimo, kurio konstitucingumas teisėjų kolegijai kelia abejonių, laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji, lyginant su kitais laisvės atėmimo bausmes atliekančiais nuteistaisiais, yra galbūt nepagrįstai skirtingai traktuojami, sprendžiant žmogiškai itin jautrų klausimą, – galimybę dalyvauti artimojo laidotuvėse, yra pagrindas teigti, kad tokiu būdu galbūt yra žeminamas ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, siekiančių nustatyta tvarka ir sąlygomis dalyvauti artimojo laidotuvėse, orumas. Todėl teisėjų kolegijai kyla abejonė, ar BVK 67 straipsnio 1 dalies nuostata „Terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems gali būti leidžiama su palyda arba be jos išvykti iš bausmės atlikimo vietos Lietuvos Respublikos teritorijoje ne ilgiau kaip dešimt parų dėl artimojo mirties“ tiek, kiek trumpalaikės išvykos į artimojo laidotuves BVK 67 straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka gali būti suteiktos nustatytus kriterijus atitinkantiems terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, tačiau tuos pačius kriterijus atitinkantys nuteistieji, atliekantys laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, neturi galimybės paminėtomis sąlygomis ir tvarka išvykti į artimojo laidotuves jokiose situacijose ir absoliučiai, nepriklausomai nuo elgesio bausmės atlikimo metu bei laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioto pareigūno individualizuoto nuteistojo nusikalstamo elgesio žemos rizikos, vien dėl jiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmės, neprieštarauja Konstitucijos 21 straipsnio 2 daliai.

28.     Pagal Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalį, joks įstatymas ar kitas aktas negali prieštarauti Konstitucijai. Konstitucijos 110 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai (1 d.), o tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją (2 d.).

29.     Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad, siekiant pašalinti kilusias abejones, yra būtina atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir kreiptis į Konstitucinį Teismą, su prašymu ištirti, ar BVK (2022 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XIV-1196 redakcija, įsigaliojusi 2023 m. sausio 1 d.) 67 straipsnio 1 dalies nuostata „Terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems gali būti leidžiama su palyda arba be jos išvykti iš bausmės atlikimo vietos Lietuvos Respublikos teritorijoje ne ilgiau kaip dešimt parų dėl artimojo mirties“ tiek, kiek trumpalaikės išvykos į artimojo laidotuves BVK 67 straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka gali būti suteiktos nustatytus kriterijus atitinkantiems terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, tačiau tuos pačius kriterijus atitinkantys nuteistieji, atliekantys laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, neturi galimybės paminėtomis sąlygomis ir tvarka išvykti į artimojo laidotuves jokiose situacijose ir absoliučiai, nepriklausomai nuo elgesio bausmės atlikimo metu bei laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioto pareigūno individualizuoto nuteistojo nusikalstamo elgesio žemos rizikos, vien dėl jiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmės, neprieštarauja Konstitucijos 21 straipsnio 2 daliai ir 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygybės principui, taip pat administracinės bylos nagrinėjimą sustabdyti iki Konstitucinis Teismas išnagrinės pateiktą prašymą.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 100 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

 

 

n u t a r i a :

 

Atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (2022 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XIV-1196 redakcija; Žin., 2002, Nr. 73-3084; TAR, 2022-07-14, Nr. 2022-15495) 67 straipsnio 1 dalies nuostata „Terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems gali būti leidžiama su palyda arba be jos išvykti iš bausmės atlikimo vietos Lietuvos Respublikos teritorijoje ne ilgiau kaip dešimt parų dėl artimojo mirties“ tiek, kiek trumpalaikės išvykos į artimojo laidotuves Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 67 straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka gali būti suteiktos nustatytus kriterijus atitinkantiems terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, tačiau tuos pačius kriterijus atitinkantys nuteistieji, atliekantys laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, neturi galimybės paminėtomis sąlygomis ir tvarka išvykti į artimojo laidotuves jokiose situacijose ir absoliučiai, nepriklausomai nuo elgesio bausmės atlikimo metu bei laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioto pareigūno individualizuoto nuteistojo nusikalstamo elgesio žemos rizikos, vien dėl jiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmės, neprieštarauja Konstitucijos 21 straipsnio 2 daliai ir 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygybės principui.

Bylos nagrinėjimą sustabdyti iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės pateiktą prašymą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                                                                                             Rytis Krasauskas

 

 

                                                                                                                         Beata Martišienė

 

 

                                                                                                                         Egidijus Šileikis