|
Prašymo Nr. 1B-19/2022
Civilinė byla Nr. eA2-19650-987/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09436-2022-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.1.1; 3.2.3.6.1.1.7
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. lapkričio 14 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Poniškaitytė-Liatukė
rašytinio proceso tvarka sprendė dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą išnagrinėtoje civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. W. pareiškimą dėl įpareigojimo pakeisti civilinės būklės akto įrašą (vardą ir pavardę), kurioje procesas buvo atnaujintas, tenkinus pareiškėjos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, ginančios viešąjį interesą, prašymą, suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija, išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija.
Teismas
n u s t a t ė :
1.1. pareiškėja Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, gindama viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su patikslintu prašymu atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-13948-1125/2022, kurioje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d priimtu sprendimu buvo tenkintas pareiškėjo J. W. pareiškimas dėl įpareigojimo pakeisti vardą ir pavardę ir panaikinta suinteresuoto asmens Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 26 d. išvada Nr. A32(18)-2822-(31.2.16E) bei Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius įpareigotas pakeisti pareiškėjo vardą ir pavardę iš J. V. į J. W.. Pareiškėja patikslintu prašymu prašė atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl teismo sprendime padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos ir atmesti pareiškėjo J. W. pareiškimą dėl jo vardo ir pavardės pakeitimo iš J. V. į J. W. dalyje dėl raidės ł (su diakritiniu ženklu) rašymo.
1.2. Pareiškėja nurodo siekianti apginti valstybinės lietuvių kalbos tinkamą vartojimą viešajame gyvenime. Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas galutinį sprendimą dalyje dėl leidimo pareiškėjui varde ir pavardėje naudoti raidę ł, netinkamai taikė teisės normas, nepagrįstai išaiškindamas, kad įstatymo leidėjas įtvirtino leidimą ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio varde ir pavardėje įrašyti ir tas lotyniškas raides su diakritiniais ženklais, kurių nėra lietuvių kalbos abėcėlėje.
1.3. Pareiškėja savo reikalavimą grindžia Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo (2022 m. sausio 18 d. Nr. XIV-903, aktuali redakcija 2022 m. sausio 18 d., galiojanti nuo 2022 m. gegužės 1 d.) 3 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 424 Dėl asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių patvirtinimo (aktuali redakcija 2022 m. balandžio 27 d., galiojanti nuo 2022 m. gegužės 1 d.) 4.1 papunkčiu, Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo (2015 m. gruodžio 3 d. Nr. XII-2111, aktuali redakcija 2022 m. balandžio 14 d., galiojanti nuo 2022 m. gegužės 1 d.) 24 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 patvirtintų Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių (aktuali redakcija 2022 m. balandžio 29 d., galiojanti nuo 2022 m. gegužės 1 d.) 9(3).1 papunkčiu, 24(3 ) papunkčiu.
2. Suinteresuotas asmuo J. W. (kuris buvo pareiškėjas išnagrinėtoje byloje) pateikė atsiliepimą, prašydamas prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjos pozicija iš esmės reiškia lenkų tautybės asmenų, kurie priklauso tautiniai mažumai, privataus gyvenimo ribojimą bei diskriminaciją, kuomet vieniems Lietuvos Respublikos piliečiams (susituokusiems su užsieniečiais) yra leidžiama rašyti pavardę su raidėmis su diakritiniais ženklais, o kitiems (kurių tautybė ne lietuvių) neleidžiama. Pažymi, kad prokuratūra nepateikė duomenų, jog raidžių su diakritiniais ženklais naudojimas suinteresuoto asmens varde ir pavardėje darytų žalą lietuvių kalbos išsaugojimui ar kitaip pažeistų viešąjį interesą.
3. Suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, prašydama prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti. Suinteresuoto asmens nuomone, prokuratūra neįrodė šioje byloje viešojo intereso egzistavimo, o pirmosios instancijos teismas nepadarė akivaizdžios teisės taikymo klaidos, leisdamas naudoti raidę su diakritiniu ženklu suinteresuoto asmens varde ir pavardėje.
4. Išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateikė rašytinę poziciją, kad prokuratūros prašymas dėl proceso atnaujinimo yra pagrįstas, nes pagal galiojančius teisės aktus, taikant išimtis Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė gali būti rašomi tik lotyniškos abėcėlės raidėmis be diakritinių ženklų.
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 17 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos procesą, padaręs išvadą, kad egzistuoja įstatyme įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas dėl teismo sprendime padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
6. Teismas pastarosios išvados priėjo nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas, leisdamas ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečiui asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose rašyti jo vardą ir pavardę, naudojant lotyniško pagrindo rašmenį su diakritiniu ženklu, padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą; Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, pastarasis sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
7. Bylos nagrinėjimas stabdomas dėl būtinumo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau - Konstitucinis Teismas).
8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau - Konstitucija) 110 straipsniu teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją.
9. Vadovaujantis CPK 3 straipsnio 3 dalimi teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus.
10. Konstitucijos 29 straipsnyje yra įtvirtintas konstitucinis visų asmenų lygybės principas, numatantis, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo, lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.
11. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, yra konstatavęs, kad konstitucinis asmenų lygybės principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (inter alia Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 29 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimai).
12. Nagrinėjamu atveju civilinėje byloje, kurioje yra atnaujintas procesas, kilo ginčas, ar lenkų tautybės Lietuvos Respublikos pilietis J. W. turi teisę savo vardą ir pavardę asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašyti J. W., tai yra naudodamas lotyniško pagrindo rašmenį su diakritiniu ženklu ł (esantį lenkiškoje abėcėlėje, susiformavusioje lotyniškos abėcėlės pagrindu kaip ir lietuviškoji abėcėlė).
13. Vadinasi, nagrinėjamu atveju civilinėje byloje, kurioje yra atnaujintas procesas, kilo ginčas, ar ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose gali būti įrašytas naudojant ne tik lotyniškos abėcėlės rašmenis be diakritinių ženklų, kurių nėra lietuviškoje abėcėlėje, bet ir naudojant lotyniško pagrindo rašmenis su diakritiniais ženklais (esančius lotyniškos abėcėlės pagrindu susiformavusiose abėcėlėse), kurių nėra lietuviškoje abėcėlėje.
14. Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo (2022 m. sausio 18 d. Nr. XIV-903, aktuali redakcija 2022 m. sausio 18 d., galiojanti nuo 2022 m. gegužės 1 d.) (toliau - Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi lietuviškais rašmenimis, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus.
15. Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo ir jo vaikų vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų).
16. Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose nustatyti 4 atvejai, kuomet Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose gali būti nurašomi arba perrašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų). Ketvirtame punkte minimas atvejis, aktualus nagrinėjamai bylai, - jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyti ne lietuviškais rašmenimis.
17. Be to, Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nustatyti reikalavimai, kurių laikantis turi būti rašomi vardas ir pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti ne lietuviškais rašmenimis, Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose. Pirmame punkte minimas reikalavimas, aktualus nagrinėjamai bylai, - vardas ir pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti lotyniškos abėcėlės (be diakritinių ženklų) ar lotyniško pagrindo rašmenimis, nurašomi paraidžiui lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų).
18. Teismas, įvertinęs teismo nutarties 14-17 punktuose išvardintų Įstatymo teisės normų turinį, daro išvadą, kad įstatymo leidėjas leido ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečiams vardą ir pavardę asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašyti (pagal lex generalis taisyklę) lietuviškais rašmenimis (tarp kurių yra ir rašmenų su diakritiniais ženklais), taip pat leido rašyti (pagal lex specialis taisyklę) tam tikrais atvejais lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų, tačiau neleido rašyti naudojant lotyniško pagrindo rašmenis su diakritiniais ženklais, esančius kitose abėcėlėse (suformuotose lotyniškos abėcėlės pagrindu kaip ir lietuviškoji abėcėlė).
19. Vadinasi, tokiu įstatyminiu reglamentavimu įstatymo leidėjas vieniems ne lietuvių tautybės asmenims (kurių vardai ir pavardės dokumento šaltinyje įrašyti lotyniškos abėcėlės raidėmis be diakritinių ženklų) suteikė teisę asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose įrašyti (perrašyti) vardą ir pavardę, jų nekoreguojant, nors pastarieji ir neatitiktų lietuviškos abėcėlės rašmenų, o kitiems (kurių vardai ir pavardės dokumento šaltinyje įrašyti naudojant lotyniško pagrindo rašmenis su diakritiniais ženklais, kurie nėra naudojami lietuviškoje abėcėlėje) tokios teisės nesuteikė.
20. Tokiu atveju teismui yra pagrindas manyti, kad Įstatymo 3 straipsnio 3 dalis bei 4 straipsnio 1 ir 2 dalys ta apimtimi, kiek yra leidžiama ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečiams vardą ir pavardę asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašyti (perrašyti) lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų, tačiau neleidžiama rašyti naudojant lotyniško pagrindo rašmenų su diakritiniais ženklais, esančių kitose abėcėlėse (suformuotose lotyniškos abėcėlės pagrindu kaip ir lietuviškoji abėcėlė) galimai prieštarauja konstituciniam asmenų lygybės principui bei galimai diskriminuoja vieną asmenų grupę prieš kitas.
21. Atsižvelgiant į išdėstyta (plačiau žr. teismo nutarties 9-20 punktus), teismas sprendžia, kad yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Įstatymo 3 straipsnio 3 dalis bei 4 straipsnio 1 ir 2 dalys ta apimtimi, kiek yra leidžiama ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečiams vardą ir pavardę asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų, tačiau neleidžiama rašyti naudojant lotyniško pagrindo rašmenų su diakritiniais ženklais, esančių kitose abėcėlėse (suformuotose lotyniškos abėcėlės pagrindu kaip ir lietuviškoji abėcėlė) atitinka Konstitucijos 29 straipsnį ir konstitucinį teisinės valstybės principą (CPK 3 straipsnio 3 dalis).
22. Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja teisės aktų hierarchiją (inter alia Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d., 2013 m. vasario 20 d., 2013 m. gegužės 9 d. nutarimai).
23. Konstitucinis Teismas, aiškindamas iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų konstitucinių imperatyvų kylantį reikalavimą įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos, ne kartą yra pažymėjęs, jog teisės aktų hierarchijos reikalavimas inter alia reiškia, kad draudžiama žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais, be kita ko, poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykius, kurie turi būti reguliuojami tik įstatymais (Konstitucinio Teismo 2015 m. rugsėjo 29 d., 2020 m. gruodžio 7 d., 2021 m. spalio 15 d. nutarimai). Įstatymuose nustatomos bendro pobūdžio taisyklės, o poįstatyminiuose teisės aktuose jos gali būti detalizuojamos, gali būti reglamentuojama jų įgyvendinimo tvarka (inter alia Konstitucinio Teismo 2014 m. gegužės 9 d., 2018 m. gegužės 24 d., 2021 m. spalio 15 d. nutarimai).
24. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimami teisės aktai yra poįstatyminiai aktai; jie yra įstatymų taikymo aktai, jais detalizuojamos ir sukonkretinamos įstatymų normos, reglamentuojamas jų įgyvendinimas; svarbu, kad poįstatyminius teisės aktus Lietuvos Respublikos Vyriausybė priimtų neviršydama savo įgaliojimų ir kad šie poįstatyminiai teisės aktai neprieštarautų Konstitucijai ir įstatymams (inter alia Konstitucinio teismo 2015 m. rugsėjo 29 d., 2018 m. kovo 2 d., 2021 m. spalio 15 d. nutarimai). Jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose nustatytas teisinis reguliavimas konkuruotų su nustatytuoju įstatymuose arba nebūtų grindžiamas įstatymais, būtų pažeistas inter alia konstitucinis teisinės valstybės principas (inter alia Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d., 2016 m. liepos 8 d. nutarimai).
25. Nagrinėjamu atveju civilinėje byloje, kurioje atnaujintas procesas, kilo ginčas dėl leidimo lenkų tautybės Lietuvos Respublikos piliečiui savo vardą ir pavardę asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose rašyti naudojant lotyniško pagrindo rašmenį su diakritiniu ženklu ł (plačiau žr. teismo nutarties 12-13 punktai).
26. Kaip teismas nustatė teismo nutarties 18 punkte įstatymo leidėjas leido ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečiams vardą ir pavardę asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašyti lietuviškais rašmenimis bei tam tikrais atvejais lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų, tačiau neleido rašyti naudojant lotyniško pagrindo rašmenų su diakritiniais ženklais, esančių kitose abėcėlėse (suformuotose lotyniškos abėcėlės pagrindu kaip ir lietuviškoji abėcėlė) (plačiau žr. teismo nutarties 14-18 punktus).
27. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 424 Dėl asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių patvirtinimo (aktuali redakcija 2022 m. balandžio 27 d., galiojanti nuo 2022 m. gegužės 1 d.) (toliau - Taisyklės) nuostatų 19 punkte įtvirtinta, kad Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu atveju Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė gali būti nurašomi paraidžiui ar perrašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), jeigu šio piliečio arba vieno iš jo tėvų, senelių, prosenelių ar kitų protėvių pagal tiesiąją giminystės liniją kitos valstybės pilietybės turėjimo laikotarpiu vardas ir (ar) pavardė nelietuviškais rašmenimis buvo ar yra įrašyti dokumento šaltinyje, išskyrus atvejus, kai nelietuviškais rašmenimis vardas ir (ar) pavardė buvo įrašyti dokumentuose, išduotuose ir (arba) sudarytuose ne lietuvių kalba dabartinėje Lietuvos teritorijoje iki 1990 m. kovo 11 d.
28. Teismas, įvertinęs teismo nutarties 27 punkte pacituotų Taisyklių nuostatų turinį, daro išvadą, kad Taisyklės numato atvejį, kuomet tam tikrai asmenų grupei, priklausomai nuo jų teritorinės kilmės (apibrėžtos laike), suteikiama teisė vardą ir pavardę asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašyti naudojant lotyniško pagrindo rašmenis su diakritiniais ženklais, esančius kitose abėcėlėse (suformuotose lotyniškos abėcėlės pagrindu kaip ir lietuviškoji abėcėlė).
29. Tačiau Įstatyme (kaip jau minėta teismo nutarties 26 punkte) nėra įtvirtintas joks atvejis ar/ir išimtis, kuri leistų asmeniui vardą ir pavardę asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašyti (perrašyti) naudojant lotyniško pagrindo rašmenis su diakritiniais ženklais (kurių nėra lietuviškoje abėcėlėje).
30. Tokiu atveju teismui yra pagrindas manyti, kad Taisyklių 19 punktas ta apimtimi, kiek yra leidžiama ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečiams vardą ir pavardę asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašyti naudojant ne tik lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų, galimai prieštarauja konstituciniam asmenų lygybės principui bei galimai diskriminuoja vieną asmenų grupę prieš kitas; taip pat galimai konkuruoja su Įstatyme nustatytu teisiniu reguliavimu.
31. Atsižvelgiant į išdėstyta (plačiau žr. teismo nutarties 22-30 punktus), teismas sprendžia, kad yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Taisyklių 19 punktas ta apimtimi, kiek yra leidžiama ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečiams vardą ir pavardę asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašyti ne tik lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų, atitinka Konstitucijos 29 straipsnį ir konstitucinį teisinės valstybės principą (CPK 3 straipsnio 3 dalis).
32. Teismui nutarus kreiptis į Konstitucinį Teismą, civilinės bylos nagrinėjimas privalomai stabdomas iki bus gautas Konstitucinio Teismo nutarimas (CPK 3 straipsnio 3 dalis, 163 straipsnio 7 punktas, 166 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 370 straipsnio 2 dalimi, teismas
n u t a r i a :
kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo (2022 m. sausio 18 d. Nr. XIV-903, aktuali redakcija 2022 m. sausio 18 d., galiojanti nuo 2022 m. gegužės 1 d.) 3 straipsnio 3 dalis bei 4 straipsnio 1 ir 2 dalys ta apimtimi, kiek yra neleidžiama ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečiams vardą ir pavardę asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašyti (perrašyti), naudojant lotyniško pagrindo rašmenis su diakritiniais ženklais, esančius kitose abėcėlėse (suformuotose lotyniškos abėcėlės pagrindu kaip ir lietuviškoji abėcėlė) atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnį ir konstitucinį teisinės valstybės principą.
kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 424 Dėl asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių patvirtinimo (aktuali redakcija 2022 m. balandžio 27 d., galiojanti nuo 2022 m. gegužės 1 d.) 19 punktas ta apimtimi, kiek yra leidžiama ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečiams vardą ir pavardę asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašyti (perrašyti) ne tik lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų, atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnį ir konstitucinį teisinės valstybės principą (CPK 3 straipsnio 3 dalis).
Sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus gautas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Rūta Poniškaitytė-Liatukė |