Prašymo Nr. 1B-16/2023

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIAM TEISMUI

Gedimino pr. 36, 01104 Vilnius

 

Pareiškėjas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIŲ GRUPĖ

Gedimino pr. 53, 01109 Vilnius, Lietuva

 

Pareiškėjo atstovai

Seimo nariai:                 Julius Sabatauskas, Liudas Jonaitis, Tomas Bičiūnas

                                                   

Ginčijamą teisės aktą priėmusi valstybės institucija

Valstybės institucijos pavadinimas: Lietuvos Respublikos Seimas

Valstybės institucijos adresas: Gedimino pr. 53, 01109 Vilnius, Lietuva

 

Ginčijamas teisės aktas

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2016 m. birželio 29 d. redakcija) 59 straipsnio 7 dalies (2022 m. birželio 30 d. redakcija) nuostatos: „Asmenų, stojančių į trumposios pakopos, pirmosios pakopos, vientisąsias ir profesines studijas, priėmimas vykdomas centralizuotai. Centralizuotą priėmimą vykdo švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. [...]“.

 

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas: Teisės akto Nr. XI-242, Teisės akto paskelbimo šaltinis: Valstybės žinios, 2009-05-12, Nr. 54-2140.

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo nauja redakcija, nustatyta 2016 m. birželio 29 d., Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymas Nr. XII-2534, paskelbta TAR 2016-07-14.

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2016 m. birželio 29 d. redakcija) 59 straipsnio 7 dalies nauja redakcija, nustatyta 2022 m. birželio 30 d., Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 75-1, 75-2, 75-3, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 76-1, 76-2, 83-1 straipsniais įstatymo Nr. XIV-654 3 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1258, paskelbta TAR 2022-07-15.

 

Konstitucijos ir Konstitucinio Teismo įstatymo normos, suteikiančios teisę kreiptis su prašymu į Konstitucinį Teismą:

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 105 straipsnio 1 dalis, 106 straipsnio 1 dalis ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio 1 dalies 1 punktas.

 

Konkretūs bylos nagrinėjimo pagrindai su nuorodomis į Konstitucinio Teismo įstatymo normas: Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2016 m. birželio 29 d. redakcija) 59 straipsnio 7 dalies (2022 m. birželio 30 d. redakcija) ginčijamų nuostatų prieštaravimas Lietuvos Respublikos Konstitucijai pagal normų turinį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 64 straipsnio 1 punktu.

 

PRAŠYMAS IŠTIRTI, AR LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO (2016 M. BIRŽELIO 29 D. REDAKCIJA) 59 STRAIPSNIO 7 DALIES (2022 M. BIRŽELIO 30 D. REDAKCIJA) NUOSTATOS „ASMENŲ, STOJANČIŲ Į TRUMPOSIOS PAKOPOS, PIRMOSIOS PAKOPOS, VIENTISĄSIAS IR PROFESINES STUDIJAS, PRIĖMIMAS VYKDOMAS CENTRALIZUOTAI. CENTRALIZUOTĄ PRIĖMIMĄ VYKDO ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRO ĮGALIOTA INSTITUCIJA ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRO NUSTATYTA TVARKA“, NEPRIEŠTARAUJA LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS 40 STRAIPSNIO 3 DALIAI, KONSTITUCINIAM TEISINĖS VALSTYBĖS PRINCIPUI.

 

1.         Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m. priėmė Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymą (toliau ir – LR MSĮ). 2016 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymu Nr. XII-2534 Lietuvos Respublikos Seimas pakeitė LR MSĮ ir išdėstė jį nauja redakcija. 2016 m. birželio 29 d. LR MSĮ redakcijos 8 straipsnyje „Aukštųjų mokyklų autonomija, atskaitomybė“ apibrėžta aukštųjų mokyklų autonomija: „Aukštoji mokykla turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu ir akademine laisve. Lietuvos Respublikos Konstitucijos, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka aukštosios mokyklos autonomija derinama su atskaitomybe visuomenei, steigėjams ir juridinio asmens dalyviams.“ (8 straipsnio 1 dalis). Kaip vienas iš aukštosios mokyklos autonomijos elementų 8 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta teisė aukštajai mokyklai nusistatyti studijų tvarką, o 9 punkte – savo statuto nustatyta tvarka priimti ir šalinti studentus. Pažymėtina, kad ši straipsnio redakcija galioja iki šiol.

2.         LR MSĮ (2016 m. birželio 29 d. redakcija) 59 straipsnyje reguliuojamas priėmimas į aukštąją mokyklą. Jame reglamentuojama, kaip nustatomas bendras studijų vietų skaičius pagal studijų kryptis ir (arba) studijų krypčių grupes, minimalus studijų programos studijų vietų skaičius valstybinėse aukštosiose mokyklose pagal studijų kryptis ir arba krypčių grupes ir pakopas, kokie bendri reikalavimai yra keliami asmenims, priimamiems į pirmos pakopos ir vientisąsias studijas, antrosios pakopos ir kitas studijas. Iš visuminio LR MSĮ (2016 m. birželio 29 d. redakcija) 59 nustatyto reguliavimo buvo matyti, kad aukštosios mokyklos pačios vykdo studentų priėmimą į pirmosios pakopos, vientisąsias, antros pakopos ir kitas studijas, laikydamosi šiame straipsnyje numatytų bendrųjų reikalavimų.

3.         Nors tam tikri universitetai jau nuo 1998 m. savo iniciatyva vykdė bendrąjį priėmimą, įgyvendindamos teisę vykdyti studentų priėmimą į pirmosios pakopos, vientisąsias, antros pakopos ir kitas studijas, dalis aukštųjų mokyklų (Kauno technologijos universitetas, Vilniaus universitetas, Kauno medicinos universitetas (šiuo metu LSMU), Šiaulių universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Lietuvos veterinarijos akademija (šiuo metu prisijungusi prie LSMU) ir Lietuvos žemės ūkio universitetas (šiuo metu VDU) 2001 m. liepos 12 d. susijungė į Lietuvos aukštųjų mokyklų asociaciją bendram priėmimui organizuoti (LAMA BPO). Prie asociacijos savo iniciatyva prisijungė ir kitos aukštosios mokyklos.

4.         LR MSĮ (2016 m. birželio 29 d. redakcija) 59 straipsnio 6 dalyje buvo nustatyta: „Kiekvienais metais iki rugpjūčio 30 dienos savo interneto svetainėse aukštosios mokyklos pateikia visuomenei informaciją apie bendrojo priėmimo į savo aukštąją mokyklą rezultatus pagal studijų programas, o Švietimo ir mokslo ministerija – informaciją apie bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatus pagal aukštąsias mokyklas ir studijų programas. Kiekvienais metais iki spalio 30 dienos aukštosios mokyklos pateikia visuomenei informaciją apie institucinio priėmimo į savo aukštąją mokyklą rezultatus pagal studijų programas, o Švietimo ir mokslo ministerija – informaciją apie institucinio priėmimo rezultatus pagal aukštąsias mokyklas ir studijų programas.” 2018 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 10, 11, 48, 52, 53, 58, 59, 77, 78, 79 ir 82 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-1658 pakeitus 59 straipsnį (papildžius jį nauja 2 dalimi), 6 dalis tapo 7 dalimi.

5.         2022 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 75-1, 75-2, 75-3, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 76-1, 76-2, 83-1 straipsniais įstatymo Nr. XIV-654 3 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1258 (paskelbta TAR 2022-07-15). Šiuo LR MSĮ pakeitimo įstatymu LR MSĮ (2016 m. birželio 29 d. redakcija) 59 straipsnio 7 dalis buvo papildyta ginčijamomis nuostatomis: „Asmenų, stojančių į trumposios pakopos, pirmosios pakopos, vientisąsias ir profesines studijas, priėmimas vykdomas centralizuotai. Centralizuotą priėmimą vykdo švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. [...]“.

6.         Taigi, pagal LR MSĮ (2016 m. birželio 29 d. redakcija) 59 straipsnio 7 dalies (2022 m. birželio 30 d. redakcija) ginčijamose nuostatose įtvirtintą teisinį reguliavimą valstybė perėmė iš aukštųjų mokyklų priėmimą į trumposios pakopos, pirmosios pakopos, vientisąsias ir profesines studijas, pavesdama centralizuotą priėmimą į šias studijas vykdyti švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.

7.         Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta: „Aukštosioms mokykloms suteikiama autonomija“.

8.         Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas), atskleisdamas aukštosios mokyklos autonomijos, įtvirtintos Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalyje, turinį yra pažymėjęs, kad „tradiciškai aukštosios mokyklos autonomija suprantama kaip teisė savarankiškai nustatyti ir įtvirtinti įstatuose ar statute savo organizacinę ir valdymo struktūrą, ryšius su kitais partneriais, mokslo ir studijų tvarką, studijų programas, studentų priėmimo tvarką, spręsti kitus su tuo susijusius klausimus, naudotis valstybės perduotu ir kitu įsigytu turtu, turėti teritorijos ir pastatų, kito turto, skirto mokslo ir studijų reikalams, neliečiamumo garantiją. Tuo tikslu aukštajai mokyklai garantuojama institucinė autonomija, t. y. tam tikras statusas, kuris reiškia, kad yra tam tikros veiklos sritys, laisvos nuo vykdomosios valdžios kontrolės“ (Konstitucinio Teismo 1994 m. birželio 27 d., 2002 m. sausio 14 d., 2002 m. vasario 5 d., 2008 m. kovo 20 d., 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimai).

9.         Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, jog aukštosios mokyklos autonomijos principas turi būti derinamas su atsakomybės ir atskaitomybės visuomenei principu, kitomis konstitucinėmis vertybėmis, su aukštųjų mokyklų pareiga laikytis Konstitucijos ir įstatymų, su aukštųjų mokyklų ir visuomenės interesų sąveika ir jų derinimu. [...] Tai suponuoja ypatingą universiteto statusą valstybėje ir visuomenėje (Konstitucinio Teismo 1994 m. birželio 27 d., 2009 m. spalio 28 d. nutarimai). Kaip konstatuota Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 20 d. nutarime, iš Konstitucijos kylanti legaliai veikiančių aukštųjų mokyklų teikiamo aukštojo išsilavinimo (profesijos) pripažinimo garantija suponuoja atitinkamų valstybės institucijų įgaliojimus prižiūrėti aukštojo mokslo kokybę ir užtikrinti, kad teikiamo aukštojo išsilavinimo lygis, žymimas atitinkamais kvalifikaciniais laipsniais, atitiktų tam tikrus vienodus aukštojo išsilavinimo kokybės standartus [...]. Valstybine mokymo ir auklėjimo įstaigų veiklos priežiūra yra užtikrinamas vienodų švietimo ir išsilavinimo standartų laikymasis, garantuojama mokymo ir dėstymo turinio bei lygio atitiktis valstybės pripažįstamai kvalifikacijai (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 13 d., 2008 m. kovo 20 d., 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimai).

10.      Konstitucinis Teismas, išsamiau aiškindamas Konstitucijos 40 str. 3 d. įtvirtintą aukštųjų mokyklų autonomijos principą, yra pažymėjęs, kad aukštosios mokyklos teisė nustatyti studentų priėmimo tvarką, inter alia jų priėmimo sąlygas (kriterijus ir jų reikšmę (svertinę vertę), yra vienas esminių aukštosios mokyklos autonomijos elementų. Valstybė, inter alia jos vykdomosios valdžios institucijos, reguliuodamos ir prižiūrėdamos šios teisės įgyvendinimą, negali daryti esminės įtakos savarankiškam jos įgyvendinimui, jeigu nėra nepažeidžiamos konstitucinės žmogaus teisės ir laisvės (Konstitucinio Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimas).

Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad jeigu valstybinė aukštoji mokykla turi galimybių tokius pačius valstybės nustatytus kokybės standartus atitinkantį aukštąjį išsilavinimą suteikti ne tik tiems asmenims, kurių studijas valstybė pati finansuoja, bet ir tiems, kurie aukštojo mokslo valstybinėje aukštojoje mokykloje siekia ne valstybės lėšomis, negali būti nustatyta tokio teisinio reguliavimo, kuriuo valstybinei aukštajai mokyklai būtų kliudoma ar apskritai draudžiama priimti tokius asmenis mokytis šioje aukštojoje mokykloje (Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 20 d. nutarimas).

11.      Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad, kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, konstitucinė aukštųjų mokyklų autonomijos garantija suponuoja, kad įstatymų leidėjas turi numatyti specialų teisinį reguliavimą, o juo remiantis didžiąją šių santykių teisinio reguliavimo dalį turi sudaryti lokalus – pačių aukštųjų mokyklų nustatytas – teisinis reguliavimas (Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 20 d., 2009 m. spalio 28 d., 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimai).

12.      Taigi pagal Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalį, kurioje įtvirtintas aukštųjų mokyklų autonomijos principas, kaip jis yra aiškinamas Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, vienas esminių aukštosios mokyklos autonomijos elementų yra teisė nustatyti studentų priėmimo tvarką, inter alia jų priėmimo sąlygas (taip pat nekliudomai priimti asmenis, kurie aukštojo mokslo siekia ne valstybės lėšomis); šios teisės įgyvendinimas turėtų būti reguliuojamas daugiausia lokaliu – pačių aukštųjų mokyklų nustatytu – teisiniu reguliavimu; valstybė, reguliuodama ir prižiūrėdama aukštųjų mokyklų veiklą ir aukštojo mokslo kokybę, negali daryti esminės įtakos savarankiškam aukštosios mokyklos teisės nustatyti studentų priėmimo tvarką, inter alia jų priėmimo sąlygas, įgyvendinimui.

13.      Atsižvelgiant į tai, yra pagrindo abejoti, ar naujas teisinis reguliavimas nustatytas ginčijamose LR MSĮ (2016 m. birželio 29 d. redakcija) 59 straipsnio 7 dalies (2022 m. birželio 30 d. redakcija) nuostatose „Asmenų, stojančių į trumposios pakopos, pirmosios pakopos, vientisąsias ir profesines studijas, priėmimas vykdomas centralizuotai. Centralizuotą priėmimą vykdo švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. [...]“ atitinka Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą aukštųjų mokyklų autonomijos principą, kaip jis yra atskleistas aukščiau nurodytoje oficialioje konstitucinėje doktrinoje.

Kaip minėta, ginčijamu teisiniu reguliavimu valstybė perėmė iš aukštųjų mokyklų priėmimą į trumposios pakopos, pirmosios pakopos, vientisąsias ir profesines studijas, pavesdama centralizuotą priėmimą į šias studijas vykdyti švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Taigi yra pagrindo teigti, kad tokiu teisiniu reguliavimu paneigiamas vienas esminių aukštosios mokyklos autonomijos elementų – teisė nustatyti studentų priėmimo tvarką, inter alia jų priėmimo sąlygas, taip pat nekliudomai priimti asmenis, kurie aukštojo mokslo siekia ne valstybės lėšomis; tokiu teisiniu reguliavimu taip pat paneigiama iš aukštųjų mokyklų autonomijos kylanti aukštųjų mokyklų teisė studentų priėmimo tvarką reguliuoti daugiausia lokaliu – pačių aukštųjų mokyklų nustatytu – teisiniu reguliavimu; be to, tokiu teisiniu reguliavimu sudaromos prielaidos valstybei reguliuojant ir prižiūrint aukštųjų mokyklų veiklą ir aukštojo mokslo kokybę daryti esminę įtaką savarankiškam aukštosios mokyklos teisės nustatyti studentų priėmimo tvarką, inter alia jų priėmimo sąlygas, įgyvendinimui.

14.      Be to, kaip minėta, LR MSĮ (2016 m. birželio 29 d. redakcija) 8 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 2 ir 9 punktuose apibrėžiama aukštųjų mokyklų autonomija apima aukštosios mokyklos teisę nustatyti studentų priėmimo tvarką, inter alia savo statuto nustatyta tvarka priimti ir šalinti studentus. LR MSĮ (2016 m. birželio 29 d. redakcija) 59 straipsnio 7 dalies (2022 m. birželio 30 d. redakcija) ginčijamomis nuostatomis paneigiant aukštųjų mokyklų teisę nustatyti studentų priėmimo tvarką, inter alia jų priėmimo sąlygas, visuminis priėmimo į aukštąją mokyklą teisinis reguliavimas tampa prieštaringas ir neaiškus. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindo teigti kad LR MSĮ (2016 m. birželio 29 d. redakcija) 59 straipsnio 7 dalies (2022 m. birželio 30 d. redakcija) nuostatos „Asmenų, stojančių į trumposios pakopos, pirmosios pakopos, vientisąsias ir profesines studijas, priėmimas vykdomas centralizuotai. Centralizuotą priėmimą vykdo švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. [...]“ prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas: „Vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinis tikrumas ir aiškumas. Teisinio tikrumo, aiškumo imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui. Jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių“ (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d. nutarimas).

15.      Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, Konstitucinio Teismo prašome pripažinti, kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2016 m. birželio 29 d. redakcija) 59 straipsnio 7 dalies (2022 m. birželio 30 d. redakcija) nuostatos „Asmenų, stojančių į trumposios pakopos, pirmosios pakopos, vientisąsias ir profesines studijas, priėmimas vykdomas centralizuotai. Centralizuotą priėmimą vykdo švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka“ prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

16.      Konstitucinio Teismo reglamento 97 punkte nustatyta Konstitucinio Teismo teisė prireikus, atsižvelgiant į bylos pobūdį, paankstinti bylos nagrinėjimą. Atkreipiame dėmesį, kad ginčijamos LR MSĮ (2016 m. birželio 29 d. redakcija) 59 straipsnio 7 dalies (2022 m. birželio 30 d. redakcija) nuostatos yra susijusios su studentų priėmimu į aukštąsias mokyklas, kuris prasidės 2023 m. pavasarį. Atsižvelgiant į tai, būtų tikslinga, jog studentų priėmimas būtų vykdomas išsklaidžius abejones dėl jį reglamentuojančio teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai. Dėl šios priežasties Konstitucinio Teismo prašome, vadovaujantis Konstitucinio Teismo reglamento 97 punktu, paankstinti bylos nagrinėjimą,

 

PRIDEDAMA:

1.    Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo aktuali redakcija (su 59 straipsnio 7 dalies pakeitimu, nustatytu 2022 m. birželio 30 d., Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 75-1, 75-2, 75-3, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 76-1, 76-2, 83-1 straipsniais įstatymo Nr. XIV-654 3 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIV-1258.

 

Seimo nariai:

1. Julius Sabatauskas

2. Liudas Jonaitis

3. Tomas Bičiūnas

4. Algirdas Sysas

5. Dovilė Šakalienė

6. Rasa Budbergytė

7. Vytautas Bakas

8. Eugenijus Sabutis

9. Orinta Leiputė

10. Vidmantas Kanopa

11. Kęstutis Vilkauskas

12. Linas Jonauskas

13. Petras Gražulis

14. Agnė Širinskienė

15. Remigijus Žemaitaitis

16. Algirdas Stončaitis

17. Zigmantas Balčytis

18. Algirdas Butkevičius

19. Stasys Tumėnas

20. Artūras Skardžius

21. Rima Baškienė

22. Laima Mogenienė

23. Vilija Targamadzė

24. Valentinas Bukauskas

25. Andrius Mazuronis

26. Kęstutis Mažeika

27. Aidas Gedvilas

28. Vaida Giraitytė-Juškevičienė

29. Mindaugas Puidokas

30. Tomas Tomilinas

31. Linas Kukuraitis

32. Domas Griškevičius

 

 

 

TVIRTINU Seimo narių parašus

 

a) tvirtinamų parašų skaičius: 32 (trisdešimt du)

b) parašų tvirtinimo data: 2023-06-29

 

Seimo Pirmininkas / Seimo Pirmininko pavaduotojas

 

 

Jonas Jarutis

_____________________________                     ___________________________

(Vardas, Pavardė)                                             (Parašas)