Prašymo Nr. 1B-14/2021

Administracinė byla Nr. eA-935-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00535-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 7.5; 52.1.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys: Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždaroji akcinė bendrovė „ISM vadybos ir ekonomikos universitetas“) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas V. B. (toliau - ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - ir Fondo valdyba) 2019 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. (6.3E) 1-156; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau - ir Fondo valdybos Vilniaus skyrius, atsakovas) 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. (10.7) VPE_SPI-11250; 3) įpareigoti Fondo valdybą ir Fondo valdybos Vilniaus skyrių įskaityti į pareiškėjo mokslinio darbo stažą, reikalingą mokslininkų valstybinei pensijai gauti, laikotarpį nuo 2000 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. lapkričio 13 d., jam dirbant ISM Vadybos ir ekonomikos nevalstybiniame universitete, bei atitinkamai perskaičiuoti mokslininko valstybinės pensijos dydį.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr.(10.7)VPE_SP1E-11250 įskaitė pareiškėjo mokslinio darbo stažą, kurį jis įgijo, dirbdamas valstybinėse mokslo institucijose ir paskyrė mokslininko pensiją už tą laikotarpį, tačiau neįskaitė mokslinio darbo stažo, kurį jis įgijo, dirbdamas nevalstybinėje mokslo ir studijų institucijoje - uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau - ir UAB) „ ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas“, motyvuodamas tuo, kad Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo (toliau - Laikinasis įstatymas) 4 straipsnis mokslinio darbo stažą apibrėžia kaip darbą valstybinėje mokslo ir studijų institucijoje. Fondo valdyba 2019 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. (6.3E) 1-156 atmetė jo 2018 m. gruodžio 8 d. skundą dėl šio Fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimo.

3. Pareiškėjas, nesutikdamas su Fondo valdybos ir Fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimais, prašė teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad „Daktaro stažą sudaro asmens mokslinio darbo Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose laikas nuo daktaro laipsnio suteikimo dienos, o habilituoto daktaro stažą - mokslinio darbo minėtose institucijose laikas nuo habilituoto daktaro laipsnio suteikimo dienos, bet abiem atvejais ne ilgiau negu tam asmeniui sukaks 65 metai“, ir 4 straipsnio 4 dalis (1998 m. spalio 22 d. įstatymo Nr. VIII-909 redakcija) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad „<...> kitų mokslininkų mokslinio darbo stažas, kai jie dirbo mokslinį darbą vykdydami iš valstybės biudžeto finansuojamas mokslo programas, prilyginamas mokslinio darbo stažui Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka“, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies, 48 straipsnio 1 dalies ir 52 straipsnio nuostatoms.

4. Atsakovas Fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime prašė pareiškėjo skundo netenkinti, nurodęs, kad mokslininkų pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Laikinuoju įstatymu. Atsakovas pažymėjo, kad „ISM Vadybos ir ekonomikos nevalstybinis universitetas“ Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 1995 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 65 „Dėl valstybinių mokslo ir studijų institucijų, kuriose mokslininko darbas įskaitomas į daktaro ar habilituoto daktaro stažą mokslininkų valstybinei pensijai gauti, sąrašo“ patvirtintame sąraše (toliau - ir Sąrašas) nenurodytas.

5. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad moksliniam darbo stažui yra prilyginamas laikas, kuriuo mokslininkai dirbo mokslinį darbą vykdydami iš valstybės biudžeto finansuojamas mokslo programas. Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mokslininkų mokslinio darbo stažą, kai jie dirbo mokslinį darbą vykdydami iš valstybės biudžeto finansuojamas mokslo programas, nustato ir išduoda mokslinio darbo stažą patvirtinančius dokumentus pensijai skirti Lietuvos Respublikos mokslinio darbo stažo nustatymo komisija prie Švietimo ir mokslo ministerijos. Apie galimybę kreiptis į Švietimo ir mokslo ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamentą dėl laikotarpio nuo 2000 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. lapkričio 13 d., kai V. B. dirbo ISM Vadybos ir ekonomikos universitete, prilyginimo mokslinio darbo stažui, pareiškėjas buvo informuotas.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Fondo valdyba su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jo netenkinti, atsiliepime į skundą nurodydama tuos pačius nesutikimo su skundu argumentus, kaip ir Fondo valdybos Vilniaus skyrius.

7. Fondo valdyba, remdamasi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sekretorės 2009 m. kovo 16 d. raštu Nr. (26.10-35)-SD-2500, nurodytu Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2009 m. balandžio 17 d. pažymoje Nr.(09)-SN-20, teigė, kad Laikinasis įstatymas priimtas, siekiant paremti mokslininkus, dirbančius už palyginti nedidelius atlyginimus. Mokslininkų valstybinių pensijų tikslas - kompensuoti palyginti mažus valstybiniame sektoriuje dirbančių mokslininkų atlyginimus, dėl ko sulaukus senatvės pensijos amžiaus mokamos mažos socialinio draudimo pensijos. Privačiame sektoriuje yra didesnės mokslinių tyrimų finansavimo galimybės, kas užtikrina didesnį darbo užmokestį mokslininkams ir geresnes mokslinių tyrimų vykdymo sąlygas, sutelkus visas pastangas kuo daugiau mokslininkų pritraukti į įvairių sektorių, gali susidaryti situacija, kad pritrūks kvalifikuotų mokslininkų darbui valstybinėse studijų institucijose. Fondo valdyba, atsižvelgdama į Laikinojo įstatymo priėmimo tikslą, manė, kad kreiptis į Konstitucinį Teismą nėra pagrindo.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas“ pareiškėjo skundą prašė patenkinti.

9. UAB „ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas“ manė, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostata, kuria iš valstybinių mokslininkams skiriamų pensijų sistemos eliminuojamos nevalstybinės aukštojo mokslo ir studijų institucijos, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies, 48 straipsnio 1 dalies ir 52 straipsnio nuostatoms. Teigė, kad mokslininkų, dirbančių valstybinėse mokslo ir studijų institucijose ir mokslininkų, dirbančių nevalstybinėse mokslo ir studijų institucijose, kvalifikacija yra vienoda, tiesiogiai siejama su daktaro ar habilituoto daktaro laipsniu arba su pedagoginiu vardu, todėl yra nepateisinama, kad pagal Laikinąjį įstatymą į mokslininko stažą gali būti įskaitomas tik darbas valstybinėje įstaigoje.

II.

10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

11. Teismas nustatė, kad Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. (10.7)VPE_SPI-11250 nusprendė V. B. skirti 75,40 Eur per mėnesį mokslininkų valstybinę pensiją nuo 2018 m. lapkričio 14 d. iki gyvos galvos. Vadovaudamasis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatomis, Fondo valdybos Vilniaus skyrius į V. B. mokslinio darbo stažą neįskaitė laikotarpio nuo 2000 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. lapkričio 13 d., kai jis dirbo ISM Vadybos ir ekonomikos nevalstybiniame universitete. Fondo valdyba 2019 m. sausio 9 d. sprendimu Nr.(6.3E) 1-156 atsisakė panaikinti Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimą.

12. Teismas vadovavosi Laikinojo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio 1, 3, 4 dalių, 6 straipsnio 2, 3 dalių nuostatomis.

13. Byloje nebuvo ginčo, jog pareiškėjas V. B. laikotarpiu nuo 2000 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. lapkričio 13 d. dirbo mokslininko darbą UAB „ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas“.

14. Teismas nurodė, jog kaip matyti iš Sąrašo (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr.V-2097 redakcija), ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas nėra priskirtas valstybinių mokslo ir studijų institucijai, kurioje mokslininko darbas įskaitomas į daktaro ar habilituoto daktaro stažą. Dėl šios aplinkybės ginčo taip pat nėra.

15. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras 1999 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 149 „Dėl mokslinio darbo stažo nustatymo nuostatų“ patvirtino Mokslinio darbo stažo nustatymo nuostatus (toliau - ir Nuostatai). Teismas vadovavosi Nuostatų 18 punktu (2011 m. rugsėjo 21 įsakymo Nr. V-1729 redakcija), 19 punktu, reglamentuojančiais dokumentus, kuriuos Švietimo ir mokslo ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamentui turi pateikti asmuo, pretenduojantis gauti mokslininkų valstybinę pensiją už veiklą, reglamentuotą Nuostatų 3.1 ar 3.2 punkte.

16. Remiantis bylos duomenimis, pareiškėjas V. B. Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje ir Nuostatų 18 ir 19 punktuose nustatyta tvarka į Lietuvos Respublikos mokslinio darbo stažo nustatymo komisiją prie Švietimo ir mokslo ministerijos nesikreipė. Duomenų, jog pareiškėjas dirbo mokslinį darbą, vykdydamas iš valstybės biudžeto finansuojamas mokslo programas, byloje nebuvo.

17. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 6 straipsnio 2 ir 3 dalimis, padarė išvadą, jog Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. (10.7)VPE_SPI-11250 pagrįstai nusprendė į V. B. mokslinio darbo stažą neįskaityti laikotarpio nuo 2000 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. lapkričio 13 d., kai jis dirbo ISM Vadybos ir ekonomikos nevalstybiniame universitete. Fondo valdyba, nagrinėdama pareiškėjo skundą, teisingai nustatė faktines aplinkybes ir tinkamai pritaikė Laikinojo įstatymo nuostatas, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

III.

18. Pareiškėjas V. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą ištirti, ar Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ta apimtimi, kuria nustatyta, kad „Daktaro stažą sudaro asmens mokslinio darbo Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose laikas nuo daktaro laipsnio suteikimo dienos, o habilituoto daktaro stažą - mokslinio darbo minėtose institucijose laikas nuo habilituoto daktaro laipsnio suteikimo dienos,“ ir 6 straipsnio 2 dalis, ta apimtimi, kuria nustatyta, kad „Valstybinių mokslo ir studijų institucijų, kuriose mokslininko darbas įskaitomas į daktaro ar habilituoto daktaro stažą, sąrašą tvirtina Švietimo ir mokslo ministerija“, neprieštarauja Konstitucijos 29, 40, 42, 48, 52 straipsniams.

19. Pareiškėjo teigimu, Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimas ir Fondo valdybos 2019 m. sausio 9 d. sprendimas prieštarauja Konstitucijos 29, 40, 42, 48 ir 52 straipsniams ir todėl turėjo būti panaikinti. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pažeidžia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 4 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 6 straipsnį.

20. Pareiškėjas tvirtina, jog Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostata tiesiogiai susieja daktaro stažą mokslininko pensijai gauti su darbu valstybinėse mokslo ir studijų institucijose. Dėl šios priežasties mokslininkai, dirbantys nevalstybinėse mokslo ir studijų institucijose, negali gauti valstybinės mokslininkų pensijos, nes neatitinka Laikinajame įstatyme numatytų reikalavimų. Praktinės to pasekmės yra tokios, kad mokslo daktarai, dirbantys nevalstybiniuose universitetuose, negali gauti mokslininko pensijos, o mokslininkai, dirbantys valstybinėse kolegijose ar kitose neuniversitetinėse mokslo įstaigose, šias pensijas gauna. Tai yra Konstitucijos požiūriu nepagrįsta, reali tos pačios kvalifikacijos asmenų diskriminacija. Mokslininko pensija yra suteikiama kvalifikacijos (daktaro ar habilituoto daktaro) pagrindu. Toks mokslininkų išskyrimas reiškia Konstitucijos 29, 48 ir 52 str. pažeidimus. Mokslininkai ne tik kad nėra traktuojami vienodai, tačiau valstybinėse mokslo ir studijų institucijose (pvz. kolegijose) dirbantiems mokslininkams papildomai suteikiamos privilegijos dėl jų socialinės padėties (darbovietės statuso).

21. Atsakovas Fondo valdybos Vilniaus skyrius bei trečiasis suinteresuotas asmuo Fondo valdyba atsiliepimuose į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o V. B. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus sprendimo, kuriuo pareiškėjui į mokslinio darbo stažą mokslininkų valstybinei pensijai gauti neįskaitytas laikotarpis, dirbtas docento pareigose nevalstybinėje mokslo ir studijų institucijoje - UAB „ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas“.

23. Byloje nėra ginčo dėl nustatytų faktinių aplinkybių. Pareiškėjas V. B. 1987 metais įgijo fizikos matematikos mokslų kandidato (prilygintą mokslų daktarui) laipsnį, 1987 -2000 metais dirbo mokslinį darbą Matematikos ir informatikos institute bei VGTU, o 2000-2018 metais - UAB „ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas“. 2018 m. lapkričio 16 d. pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, prašydamas skirti jam mokslininkų valstybinę pensiją. Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. (10.7)VPE_SPI-11250 V. B. skirta 75,40 Eur per mėnesį mokslininkų valstybinė pensija nuo 2018 m. lapkričio 14 d. iki gyvos galvos už 13 metų mokslinį darbą dirbtą Matematikos ir informatikos institute bei VGTU. Vadovaudamasis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatomis, Fondo valdybos Vilniaus skyrius į V. B. mokslinio darbo stažą neįskaitė laikotarpio nuo 2000 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. lapkričio 13 d., kai jis dirbo ISM Vadybos ir ekonomikos nevalstybiniame universitete.

24. Šioje byloje taikytinas Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinasis įstatymas. Šio įstatymo 1 straipsnyje nurodyta, jog mokslininko valstybinė pensija skiriama nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams, kuriems įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje yra suteiktas ar nostrifikuotas mokslo laipsnis arba pedagoginis vardas.

25. Laikinojo įstatymo 4 straipsnis (1998 m. spalio 22 d. įstatymo Nr. VIII-909 (Žin., 1998, Nr. 98-2711) redakcija) apibrėžia vieną iš būtinųjų sąlygų mokslininko pensijai gauti - mokslinio darbo stažą: Šio straipsnio 1 dalis numato, jog „Daktaro stažą sudaro asmens mokslinio darbo Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose laikas nuo daktaro laipsnio suteikimo dienos, o habilituoto daktaro stažą - mokslinio darbo minėtose institucijose laikas nuo habilituoto daktaro laipsnio suteikimo dienos.“ To paties straipsnio 4 dalis numato, jog kitų mokslininkų mokslinio darbo stažas, kai jie dirbo mokslinį darbą vykdydami iš valstybės biudžeto finansuojamas mokslo programas, prilyginamas mokslinio darbo stažui Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka.

26. Darytina, išvada, kad pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį mokslininkų valstybinę pensiją turi teisę gauti nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, kuriems suteiktas ar nostrifikuotas mokslo laipsnis ar pedagoginis vardas ir kurie dirbo mokslinį darbą Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose arba kitose institucijose, vykdydami iš valstybės biudžeto finansuojamas mokslo programas. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos gyventojai, kuriems suteiktas ar nostrifikuotas mokslo laipsnis ar pedagoginis vardas ir kurie dirbo mokslinį darbą kitose mokslo ir studijų institucijose bei nevykdė iš valstybės biudžeto finansuojamų mokslo programų, neturi teisės pretenduoti į valstybinę pensiją.

27. Šioje nutartyje minėta, jog pareiškėjas bei trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas“ tiek proceso pirmosios instancijos teisme metu, tiek apeliaciniame skunde prašė kreiptis į Konstitucinį teismą, prašant tirti Laikinojo įstatymo nuostatų atitikimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

28. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2020 m. birželio 3 d. nutarime Nr. KT100-N6/2020 jau tyrė Laikinojo įstatymo kai kurių nuostatų atitikimą Konstitucijai ir, be kita ko, konstatavo, jog Konstitucijos 52 straipsnyje tiesiogiai neįvardytos valstybinės pensijos savo prigimtimi ir pobūdžiu skiriasi nuo valstybinių socialinio draudimo pensijų: jos yra skiriamos asmenims už atliktą tarnybą ar nuopelnus Lietuvos valstybei, taip pat kaip kompensacija įstatyme nurodytiems nukentėjusiems asmenims ir mokamos iš valstybės biudžeto (inter alia 2003 m. liepos 4 d., 2010 m. birželio 29 d., 2016 m. sausio 26 d. nutarimai); šių pensijų gavimas siejamas ne su nustatyto dydžio pensijų socialinio draudimo įmokomis, o su atitinkamu asmens statusu (tarnyba, nuopelnais ar kitomis aplinkybėmis, nuo kurių priklauso valstybinės pensijos skyrimas) (inter alia 2008 m. gruodžio 24 d., 2010 m. birželio 29 d., 2016 m. sausio 26 d. nutarimai). Kaip Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, įstatymų leidėjo diskrecija nustatant valstybinių pensijų skyrimą yra platesnė nei reglamentuojant kitas pensijas, jų skyrimo sąlygos gali būti labai įvairios (inter alia 2008 m. gruodžio 24 d., 2012 m. vasario 6 d., 2016 m. sausio 26 d. nutarimai); valstybinių pensijų ypatumai leidžia įstatymų leidėjui, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes ir paisant Konstitucijos normų bei principų, nustatyti atitinkamas šių pensijų skyrimo sąlygas (inter alia 2008 m. gruodžio 24 d., 2010 m. birželio 29 d., 2016 m. sausio 26 d. nutarimai). Kartu Konstitucinis teismas pažymėjo, jog mokslininkų valstybinė pensija taip pat yra viena iš įstatyme įtvirtintų Konstitucijos 52 straipsnyje tiesiogiai neįvardytų pensijų rūšių; šios pensijos paskirtis - inter alia atlyginti už įstatymo nustatytos trukmės pilietinei visuomenei ir Lietuvos valstybei reikšmingą mokslinį darbą, kuriam reikalinga ypatinga kvalifikacija (2015 m. gegužės 14 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas, pagal Konstituciją, inter alia jos 52 straipsnį, įtvirtinęs mokslininkų valstybinę pensiją, turi plačią diskreciją, atsižvelgdamas į visas reikšmingas aplinkybes, nustatyti inter alia šios pensijos skyrimo ir mokėjimo sąlygas. Tačiau, įgyvendindamas šią diskreciją, įstatymų leidėjas turi paisyti Konstitucijos normų ir principų, inter alia konstitucinių asmenų lygiateisiškumo, teisinės valstybės principų.

29. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinio asmenų lygybės principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant; konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reiškia žmogaus teisę būti traktuojamam vienodai su kitais bei įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai. Konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (inter alia 2010 m. birželio 29 d., 2012 m. vasario 6 d., 2013 m. vasario 22 d., 2015 m. vasario 6 d. nutarimai).

30. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnis numato: įstatymo nustatyta tvarka gali būti steigiamos nevalstybinės mokymo bei auklėjimo įstaigos. Aukštosioms mokykloms suteikiama autonomija. Valstybė prižiūri mokymo ir auklėjimo įstaigų veiklą. Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnio 16 dalis apibrėžia mokslininką kaip tyrėją, turintį mokslo daktaro laipsnį. To paties įstatymo 4 straipsnio 12 dalis apibūdina Lietuvos mokslo ir studijų instituciją , kaip Lietuvos Respublikoje įregistruotą juridinį asmenį, kurio pagrindinė veikla - studijų vykdymas ir su studijomis susijusi veikla ir (arba) moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra. Mokslo ir studijų įstatymo 12 straipsnis nurodo, jog mokslo ir studijų institucijos yra dviejų grupių: aukštosios mokyklos ir mokslinių tyrimų institutai. Šios institucijos gali būti valstybinės ir nevalstybinės, tačiau abiems institucijų rūšims iš esmės keliami tapatūs reikalavimai mokslininkų kvalifikacijos, mokslo ir studijų kokybės aspektais, jos panašiai vertinamos ir akredituojamos. Be kita ko, nevalstybinėms aukštosioms mokykloms nustatyta tvarka gali būti suteikiama mokslo doktorantūros teisė, nevalstybiniuose universitetuose turi būti atliekami tarptautinio lygio fundamentiniai ir taikomieji moksliniai tyrimai, eksperimentinė plėtra.

31. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad susiklosto tokia situacija, kad panašus ar analogiškas mokslininko darbas yra traktuojamas skirtingai mokslininkų valstybinės pensijos skyrimo prasme vien dėl to, kad jis yra atliekamas nevalstybinėje mokslo ir studijų institucijoje, t.y. priklauso nuo mokslininko socialinės padėties, nuo to, kokiame - viešojo ar privataus ūkio sektoriuje jis dirba.

32. Atkreiptinas dėmesys, kad Laikinojo įstatymo preambulėje nurodytas jo tikslas - kol Lietuvoje nėra sukurta papildomo mokslininkų pensinio draudimo sistema, kuri turėtų garantuoti mokslininkų kvalifikaciją atitinkančias pensijas, iki šios sistemos sukūrimo būtina valstybės lėšomis paremti sulaukusius senatvės mokslininkus. Šioje teisės normoje nėra išskirti mokslininkai, dirbę ir dirbantys valstybinėse mokslo ir studijų institucijose, todėl abejotina, ar įstatymų leidėjas numatė remti tikšią mokslininkų grupę. Nagrinėjamoje byloje proceso dalyviai neteikė objektyvių įrodymų, kad nevalstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslininkų darbo užmokestis ar kitoks atlygis už mokslinį darbą ženkliai skiriasi nuo mokslininkų, dirbančių valstybinėse aukštosiose mokyklose ar mokslinių tyrimų institutuose.

33. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis numato: įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.

34. Taigi teisėjų kolegijai kyla abejonių, ar Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis ta apimtimi, kuria numato, jog mokslinio darbo stažą sudaro tik asmens mokslinio darbo laikas Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui ir jame įtvirtintam konstituciniam asmenų lygybės principui.

35. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2021 m. kovo 25 d. priėmė Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo Nr. I-732 3, 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-216, kuriuo Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį išdėstė nauja redakcija, kurioje neliko nuostatos, kad mokslinio darbo stažą sudaro tik asmens mokslinio darbo laikas Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose. Tačiau individualioje nagrinėjamoje byloje taikytina teisės norma, kuri galiojo pareiškėjo kreipimosi į atsakovą ir ginčo nagrinėjimo metu.

36. Pagal Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalį, joks įstatymas ar kitas aktas negali prieštarauti Konstitucijai. Konstitucijos 110 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai (1 d.), o tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją (2 d.).

37. Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija nusprendžia, kad, siekiant pašalinti kilusias abejones, yra būtina atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir kreiptis į Konstitucinį Teismą, o nagrinėjamą bylą sustabdyti iki Konstitucinis Teismas išnagrinės pateiktą prašymą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 100 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 101 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos laikinojo mokslininkų valstybinių pensijų įstatymo (1998 m. spalio 22 d. įstatymo Nr. VIII-909 (Žin., 1998, Nr. 98-2711) redakcija) 4 straipsnio 1 dalis ta apimtimi, kuria numato, jog mokslinio darbo stažą sudaro tik asmens mokslinio darbo laikas Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui ir jame įtvirtintam konstituciniam asmenų lygybės principui.

Bylos nagrinėjimą sustabdyti iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės pateiktą prašymą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius