Prašymo Nr. 1B-13/2023

 

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-7-8-976/2023

Teisminio proceso Nr. 4-35-3-00001-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 21.13.3

(S)

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. gegužės 4 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko, Eligijaus Gladučio, Sigitos Jokimaitės, Gabrielės Juodkaitės-Granskienės, Audronės Kartanienės ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),

išnagrinėjo pagal pareiškėjos L. V. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą D. R. administracinio nusižengimo bylą.

 

Išplėstinė teisėjų kolegija

 

nustatė:

      

I.      Bylos esmė

 

1.      Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2021 m. gruodžio 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena, pradėta pagal L. V. pareiškimą, D. R. dėl ANK 481 straipsnio 1 dalyje, 526 straipsnio 3 dalyje nurodytų administracinių nusižengimų nutraukta, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

2.      Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. kovo 8 d. nutartimi pareiškėjos L. V. skundas netenkintas ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato 2021 m. gruodžio 10 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

3.      Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 2 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. kovo 8 d. nutartis palikta nepakeista ir pareiškėjos L. V. skundas netenkintas. Iš L. V. D. R. priteista 500 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo.

4.      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi pareiškėjos L. V. prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 2 d. nutarties dalies priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

 

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimų į jį argumentai

 

5.      L. V. pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 2 d. nutarties dalį, kuria iš jos D. R. priteista 500 Eur šios patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo. Pareiškėja nurodo:

5.1.   Apygardos teismas, nesant tam jokio teisinio pagrindo, priteisė D. R. turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimą iš pareiškėjos. Pagal ANK 577 straipsnio 1 dalį D. R. nebuvo asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn, nes Institucija nesurašė jai administracinio nusižengimo protokolo; nei Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – ir BPK) nenurodo galimybės priteisti atstovavimo išlaidų atlyginimą iš nukentėjusiojo, taip pat asmeniui, kuriam nebuvo surašytas pranešimas apie įtarimą ar administracinio nusižengimo protokolas.

5.2.   Skundas dėl galimo D. R. padaryto administracinio nusižengimo buvo paduotas pagrįstai: jos veiksmai nedėvint apsauginės kaukės, artinantis prie L. V. arčiau nei per du metrus, neatitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos skelbiamų rekomendacijų, D. R. veiką patvirtino ir prie administracinio nusižengimo bylos pridėtas vaizdo įrašas.

6.      Atsiliepimu į pareiškėjos L. V. prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą D. R. prašo Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti iš pareiškėjos L. V. 242 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą. Atsiliepime nurodoma:

6.1.   Apygardos teismas iš L. V. D. R. šios patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą priteisė pagrįstai, nes D. R. jas patyrė dėl pareiškėjos pateikto apeliacinio skundo, kuris buvo atmestas kaip nepagrįstas, ji buvo įtraukta į bylą kaip dalyvaujantis byloje asmuo, teko naudotis atstovo paslaugomis, parengiant atsiliepimą į skundą. Apygardos teismas savo nutartyje nurodė ir teisinį šio procesinio sprendimo pagrindą – ANK 666 straipsnį.

6.2.   Apeliacinės instancijos teismas įvertino, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl to, jog D. R., kaip administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, iškeltoje administracinio nusižengimo byloje pagal pareiškėjos pareiškimą ir pateiktą apeliacinį skundą teko kreiptis teisinės pagalbos į advokatą; apeliacinės instancijos teismas vadovavosi teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, atsižvelgdamas į visumą aplinkybių, pagrįstai priteisė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš pareiškėjos už atsiliepimo surašymą.

6.3.   Pagal teismų praktiką bylinėjimosi išlaidos, iš jų ir išlaidos advokato paslaugoms apmokėti, atlyginamos atsižvelgiant į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas, taigi teismui pripažinus, kad pareiškėjos pateiktas apeliacinis skundas nepagrįstas, nes D. R. administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta teisėtai, nustačius, kad ši nepadarė jai inkriminuojamų administracinių nusižengimų, buvo teisinis pagrindas atlyginti jos turėtas proceso išlaidas. BPK 105 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę spręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Kadangi administracinio nusižengimo byla pradėta pagal L. V. pareiškimą ir ši byla D. R. buvo nutraukta, teismas pagrįstai padarė išvadą, kad ji turi teisę į išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą iš pareiškėjos pagal analogiją, įtvirtintą BPK 105 straipsnio 6 dalyje (ANK 666 straipsnis).

7.      Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato viršininkas atsiliepimu į pareiškėjos L. V. pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo prašo L. V. prašymą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 2 d. nutartį, nes apygardos teismas administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo visapusiškai ir objektyviai bei priėmė motyvuotą sprendimą.

 

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

8.      Pareiškėja nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas be teisinio pagrindo priteisė asmeniui, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, išlaidų advokatui atlyginimą. Atsiliepimu asmuo, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, prašo Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą ir papildomai priteisti iš pareiškėjos išlaidų atlyginimą advokato paslaugoms, rengiant atsiliepimą į pareiškėjos prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, apmokėti. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje sprendžiant šiuos klausimus, yra pagrindas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar ANK 666 straipsnis atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją.

 

Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą

 

9.      Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimą reglamentuoja ANK 666 straipsnis (2022 m. balandžio 12 d. redakcija, galiojanti nuo nurodytų metų gegužės 1 d. ir taikytina nagrinėjamoje byloje). Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos BPK nuostatos. ANK 666 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas. ANK 591 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

10.  Proceso išlaidas ir jų atlyginimą BPK reglamentuoja VIII skyrius. Šio kodekso 103 straipsnis apibrėžia proceso išlaidas. Pagal šį straipsnį proceso išlaidas sudaro: 1) liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; 2) liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; 3) ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį; 4) daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos; 5) kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis.

10.1.BPK 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų, proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir jų atlyginimas būtų išieškotas iš nuteistojo.

10.2.BPK 105 straipsnyje, apibrėžiančiame proceso išlaidų atlyginimo išieškojimą, nustatyta, kad kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka (5 dalis). Kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas (6 dalis).

10.3.BPK 106 straipsnyje „Advokato darbo apmokėjimas“ nustatyta: kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys (1 dalis). Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (2 dalis). Kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka (3 dalis).

11.  Aiškinant ir taikant pirmiau nurodytas ANK 666 straipsnio nuostatas ir atitinkamas BPK VIII skyriaus, reglamentuojančio proceso išlaidas ir jų atlyginimą, nuostatas, visų pirma kyla klausimas, ar pagal šias kodeksų nuostatas bylų nagrinėjimo teisme išlaidų advokatui atlyginimas apskritai gali būti priteisiamas asmeniui, kuriam nebuvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas bylose, kuriose toks protokolas rašomas, ir nebuvo skirta nuobauda, teisena nutraukta atlikus tyrimą ne teismo tvarka (ANK 619 straipsnis), tačiau teismo išlaidos patirtos pagal pareiškėjo (nukentėjusiojo) skundą dėl teisenos nutraukimo nagrinėjant bylą teisme. Būtent toks atvejis teisėjų kolegijos nagrinėjamas atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje. Pareiškėja prašyme, pagal kurį atnaujinta ši byla, iš esmės nurodo, kad tokiu atveju apskritai nėra pagrindo asmeniui, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, priteisti išlaidų atlyginimą, nepriklausomai nuo to, iš ko šių išlaidų atlyginimas būtų priteisiamas (iš valstybės, pareiškėjo, nukentėjusiojo ar kitų subjektų).

11.1.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ANK 666 straipsnio 2 dalis, nustatanti išlaidų advokatui atlyginimą iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų asmeniui, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, glaudžiai susijusi su BPK 106 straipsnio 3 dalimi, nustatančia būtinų ir pagrįstų išlaidų advokatui atlyginimą išteisintam asmeniui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. ANK 666 straipsnio 2 dalis administracinio nusižengimo byloje įgyvendintina atitinkamai taikant BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatas, t. y. priteisiant atlyginti iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, būtinas ir pagrįstas išlaidas advokatui.

11.2.ANK 666 straipsnio 2 dalyje vartojamas žodžių junginys „kai asmeniui nusižengimo teisena nutraukta“ leidžia teigti, kad kalbama apie asmenį, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta įgaliotos atlikti tyrimą institucijos (pareigūno) arba teismo. Be to, pagal ANK nuostatas matyti, kad asmuo, kuriam administracinio nusižengimo teisena, atlikus tyrimą ne teismo tvarka, nutraukta nenustačius, kad padaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių, ir dėl to nesurašius administracinio nusižengimo protokolo, išnagrinėjus pareiškėjo (nukentėjusiojo) skundą dėl teisenos nutraukimo, apylinkės teismo arba apeliacinės instancijos teismo gali būti pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo ir tokiam asmeniui teismo nutarimu gali būti paskirta nuobauda (ANK 621, 644 straipsniai). Todėl procesas pagal tokį pareiškėjo (nukentėjusiojo) skundą teisme pagal savo pobūdį prilygsta bylos, kurioje pareikštas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, nagrinėjimui. Jeigu teismas tokiame procese skundą atmeta, tai prilygsta asmens išteisinimui baudžiamajame procese. Todėl sistemiškai vertinant aptartą ANK įtvirtintą reguliavimą yra pagrindas manyti, kad tokiu atveju šiame procese turi būti sprendžiama dėl asmens, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, patirtų išlaidų advokatui atlyginimo, remiantis ANK 666 straipsnio 2 dalimi, atitinkamai taikant BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatas.

12.  Aiškinant ir taikant pirmiau nurodytas ANK 666 straipsnio nuostatas ir atitinkamas BPK VIII skyriaus nuostatas, taip pat kyla klausimas, ar pagal jas bylų nagrinėjimo teisme išlaidų advokato paslaugoms atlyginimas asmeniui, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, kai nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių, gali būti priteisiamas iš inicijavusio administracinių nusižengimų teiseną pareiškėjo, t. y. asmens, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą ir nurodė, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ir kurį administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas atsisakė pripažinti nukentėjusiuoju (ANK 579 straipsnio 4 dalis).

12.1.ANK 579 straipsnis apibrėžia nukentėjusiojo teises ir pareigas administracinių nusižengimų procese. Pagal šio straipsnio 4 dalį pareiškėjas turi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse bendrai įvardytas nukentėjusiojo teises ir pareigas, įskaitant teisę nustatyta tvarka skųsti priimtus procesinius sprendimus (2021 m. gruodžio 16 d. redakcija, įsigaliojusi nuo 2022 m. sausio 1 d.). Tai sudaro pagrindą manyti, kad pareiškėjas iš esmės prilyginamas nukentėjusiajam. Todėl, sprendžiant dėl galimybės priteisti išlaidų advokatui atlyginimą iš pareiškėjo, atitinkamai sistemiškai taikytinos ANK 666 straipsnio ir BPK VIII skyriaus nuostatos, susijusios su nukentėjusiojo statusu.

12.2.BPK 106 straipsnis, reglamentuojantis advokato darbo apmokėjimą, baudžiamajame procese nenustato galimybės priteisti išlaidų advokatui atlyginimą iš nukentėjusiojo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai sudaro pagrindą manyti, kad apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas šioje nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje išlaidų atlyginimą iš nukentėjusiojo, netinkamai taikė BPK 106 straipsnio 2 dalį, nustatančią išlaidų advokatui atlyginimo priteisimą iš nuteistojo, pagal analogiją. Tačiau šio kodekso 105 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Asmuo, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, atsiliepime į pareiškėjos prašymą, pagal kurį atnaujinta administracinio nusižengimo byla, argumentuoja, kad išlaidų advokatui atlyginimas gali būti priteisiamas remiantis ANK 666 straipsniu, atitinkamai taikant BPK 105 straipsnio 6 dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, BPK VIII skyriuje įtvirtinto teisinio reguliavimo visuma sudaro pagrindą manyti, kad toks įstatymo nuostatų aiškinimas neatitinka BPK 106 straipsnyje nustatyto reguliavimo kaip specialaus teisinio reguliavimo bendrųjų BPK 103–105 straipsniuose nustatytų normų, skirtų visų proceso išlaidų atlyginimui, atžvilgiu.

12.3.Šiuo metu galiojančios redakcijos ANK 666 straipsnis ir BPK 106 straipsnis, reglamentuojantys išlaidų advokatui atlyginimo priteisimą, buvo papildyti atitinkamomis 2 ir 3 dalimis, nustatančiomis išlaidų asmeniui, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, ir išteisintajam atlyginimą, siekiant įgyvendinti Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimą Nr. KT45-A-N3/2021. Dar iki šio nutarimo paskelbimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo laikytasi nuostatos, kad advokato darbo apmokėjimą reguliuoja specialiosios normos (BPK 106 straipsnis), todėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose proceso išlaidomis pagal BPK 103 straipsnį šis apmokėjimas nepripažintinas (2020 m. birželio 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-35-788/2020); sistemiškai aiškinant BPK nuostatas, taip pat daryta išvada, kad BPK 106 straipsnio 1 dalies norma yra specialioji BPK 105 straipsnio 5 dalies normos atžvilgiu, todėl išteisintojo turėtų išlaidų, patirtų savo nuožiūra pasikviesto (pasirinkto) advokato paslaugoms, atlyginimas (apmokėjimas) iš valstybės lėšų nepriteistinas (pvz., 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-648/2019, 2020 m. birželio 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-35-788/2020).

12.4.Kita vertus, privataus kaltinimo bylose išteisintajam buvo priteisiamas išlaidų atlyginimas iš nukentėjusiojo (privataus kaltintojo) taikant BPK 105 straipsnio 6 dalį. Tai argumentuota tuo, kad privataus kaltinimo bylų procese atsakomybė už proceso išlaidas turi daug panašumų su bylinėjimosi išlaidų institutu civiliniame procese. Šiuos panašumus lemia tai, kad proceso šalys yra lygiateisiai privatūs asmenys. Pagrindinė proceso išlaidų paskirtis privataus kaltinimo byloje – dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ir piktnaudžiavimo procesu užkardymas. Proceso išlaidų atlyginimas laikytinas privataus kaltintojo procesinės atsakomybės forma, nes atsakomybė už proceso išlaidas priklauso nuo privataus kaltintojo kaltinamosios veiklos rezultatų ir vertintina kaip teisinės pasekmės (pvz., 2017 m. spalio 24 d. nutartis kasacinėje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242-303/2017). Privataus kaltinimo institutas BPK panaikintas nuo 2017 m. spalio 1 d. Pasikeitus teisiniam reguliavimui ir panaikinus privataus kaltinimo institutą, tyrimą atliekanti institucija turi pareigą patikrinti pateiktą skundą bei atlikti visus proceso veiksmus, būtinus skunde išdėstytoms aplinkybėms pagrįsti, taigi BPK 105 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas prarado prasmę, nes pagal šiuo metu galiojančią kaltinimo ir baudžiamojo persekiojimo formą (viešas ar privačiai viešas kaltinimas) proceso išlaidų prasme šalys nėra lygiavertės, nes viena iš jų yra valstybė, o ne privatus kaltintojas. Ši taisyklė taikytina ir ANK tvarka nagrinėjamoms byloms (pvz., 2020 m. balandžio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-16-1073/2020). Todėl teismų praktikoje suformuota nuostata, kad proceso išlaidų (advokato paslaugoms apmokėti) administracinio nusižengimo teisenoje, kuri pradedama ir vykdoma atitinkamų pareigūnų, klausimas nutraukus teiseną paprastai negali būti sprendžiamas pagal analogiją remiantis BPK 105 straipsnio 6 dalimi (2022 m. balandžio 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-41-976/2022).

12.5.Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarime taip pat pažymėjo, kad BPK 106 straipsnyje yra nustatytas specialus teisinis reguliavimas, pagal kurį atlyginamos asmens turėtos išlaidos advokato paslaugoms. Konstitucinis Teismas šiame nutarime atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pagal kurią, sprendžiant dėl išlaidų advokato paslaugoms atlyginimo, BPK 103 straipsnio nuostatos aiškinamos kaip neapimančios advokatui skirtų išlaidų, kurių atlyginimas galėtų būti priteisiamas taikant šio kodekso 105 straipsnį. Todėl Konstitucinis Teismas prieštaraujančiu Konstitucijai pripažino būtent BPK 106 straipsnį, specialiai skirtą advokato darbo apmokėjimo klausimams ir nenustačiusį išlaidų advokato darbui apmokėti išteisintajam atlyginimo iš valstybės. Po šio nutarimo dvi išplėstinės Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos taip pat priėmė nutartis, kuriomis laikėsi nuostatos, kad advokato darbo apmokėjimą reguliuoja specialioji norma (BPK 106 straipsnis), todėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose tokios išlaidos proceso išlaidomis BPK 103 straipsnio prasme nepripažįstamos (2021 m. balandžio 28 d. nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, 2AT-7-6-303/2021).

12.6.Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ANK 666 straipsnio 2 dalyje taip pat įtvirtinta speciali norma, pagal kurią turi būti sprendžiama dėl išlaidų advokatui apmokėjimo, kai administracinio nusižengimo teisena nutraukiama asmeniui dėl to, kad nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių. Šioje dalyje pateiktas baigtinis sąrašas subjektų, iš kurių gali būti priteisiamas tokių išlaidų atlyginimas. Tai valstybė, savivaldybė ir iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomi subjektai. Šiame sąraše nėra įvardyti pareiškėjai ar nukentėjusieji. Įstatyme apibrėžiant proceso dalyvių teises ir pareigas, jie dažniausiai įvardijami tiesiogiai. Aiškinant šią normą kalbiniu ir sisteminiu metodu, pareiškėjai ir nukentėjusieji paprastai negalėtų būti pripažinti ir iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomais subjektais šios normos prasme. Tokį aiškinimą netiesiogiai patvirtina ANK 666 straipsnio 2 dalies parengiamieji dokumentai. Antai Lietuvos Respublikos finansų ministerija, pasiūliusi šio straipsnio 2 dalį papildyti nuoroda į iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomus subjektus, nurodė, kad siūlo bylinėjimosi išlaidas atlyginti iš valstybės institucijai, įstaigai, savivaldybei skirtų valstybės biudžeto lėšų, išskyrus kai sprendimus pagal ANK priėmė institucijos (pareigūnai), kurios nėra išlaikomos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų (valstybės įmonės, Lietuvos bankas, viešosios įstaigos, antstoliai ir pan.) (Finansų ministerijos 2021 m. rugpjūčio 16 d. raštas Nr. ((2.121Mr-06)-5K-2113210)-6K-2104895). Nukentėjusieji, pareiškėjai paprastai nėra įgalioti priimti sprendimus pagal ANK subjektai.

12.7.Remdamasi tuo, kas pirmiau išdėstyta, teisėjų kolegija laikosi nuomonės, kad pagal šiuo metu galiojantį ANK 666 straipsnį asmeniui, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, bylos nagrinėjimo teisme išlaidų advokatui (advokato padėjėjui) atlyginimas negali būti priteisiamas iš pareiškėjo ar nukentėjusiojo, išskyrus atvejus, kai šie pripažintini iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomais subjektais šios normos prasme.

13.  Pagal ANK pareiškėjai gali būti pripažinti nukentėjusiaisiais (ANK 578 straipsnis), tačiau, net jei pareigūnai atsisako pareiškėjus pripažinti nukentėjusiaisiais, minėta, kad pareiškėjai iš esmės turi tokias pačias procesines teises, kaip ir nukentėjusieji (ANK 579 straipsnio 4 dalis). Taigi pareiškėjai turi teises aktyviai dalyvauti procese, naudodamiesi nukentėjusiajam suteiktomis teisėmis (pvz., ANK 579 straipsnio 1 dalis), siekdami, kad asmenys būtų nubausti už padarytus administracinius nusižengimus. Pareiškėjai, nukentėjusieji turi ir teisę nustatyta tvarka skųsti sprendimus dėl administracinio nusižengimo bylos nutraukimo (ANK 579 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Minėta, kad teismai, išnagrinėję pareiškėjų (nukentėjusiųjų) skundus, turi įgaliojimus pripažinti asmenis, kuriems teisena buvo nutraukta, kaltais dėl administracinio nusižengimo padarymo ir paskirti jiems nuobaudas. Taigi pareiškėjai (nukentėjusieji) turi plačias teises veikti administracinių nusižengimų teisenoje, inicijuoti proceso tęsimą, net kai valstybės institucijos nemato pagrindo tai daryti. Atitinkamai galimos situacijos, kai tokie veiksmai teismo gali būti traktuojami ne tik kaip teisės į teisminę gynybą realizavimas, ne tik kaip asmeninio ir viešojo intereso gynimas, bet ir kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

13.1.Administraciniai nusižengimai yra viešosios teisės pažeidimai. Pareiškėjams (nukentėjusiesiems), suteikiant pirmiau nurodytas procesines teises, sudaromos prielaidos, kad administracinius nusižengimus padarę asmenys būtų patraukti atsakomybėn pagal ANK ir taip būtų ne tik galimai apginti pareiškėjų asmeniniai interesai, bet ir apgintas viešasis interesas, kad asmenys, padarę administracinius nusižengimus, daugiau tokių nusižengimų nedarytų (individualioji prevencija) ir kad tokių nusižengimų nedarytų ir kiti asmenys (bendroji prevencija). Taigi pareiškėjų procesinė veikla administracinių nusižengimų procese paprastai yra naudinga ir valstybės interesais. Tai sudaro pagrindą manyti, kad administracinio nusižengimo bylos nutraukimo ir pareiškėjo (nukentėjusiojo) skundo atmetimo atvejais spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų ir išlaidų advokatui atlyginimo teismas kiekvienu atveju turi spręsti, kas turėtų atlyginti aptartas išlaidas. Tačiau galiojantis teisinis reguliavimas tokias teismo galimybes riboja, nes yra nustatyta, kad atlyginimas gali būti priteisiamas tik iš valstybės ar kito ANK 666 straipsnio 2 dalyje nurodyto subjekto.

13.2.Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad jei tam tikros įstatymuose nustatytos sankcijos savo dydžiu (griežtumu) prilygsta kriminalinėms bausmėms, nesvarbu, kokiai teisinės atsakomybės rūšiai (baudžiamajai, administracinei, drausminei ar kitokiai) šios sankcijos būtų priskirtos, ir nesvarbu, kaip atitinkamos sankcijos būtų vadinamos įstatymuose, įstatymuose būtinai turi būti nustatytos tokios procesinės garantijos asmenims, traukiamiems teisinėn atsakomybėn pagal atitinkamus įstatymus, kokios kyla iš Konstitucijos, taip pat ir iš jos 31 straipsnio. Šiame kontekste pabrėžtina, kad Konstitucijos 31 straipsnio nuostatos negali būti aiškinamos kaip skirtos tik asmenims, traukiamiems baudžiamojon atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d., 2008 m. gegužės 28 d. nutarimai).

13.3.Konstitucinis teisinės valstybės principas įkūnija ir Konstitucijos preambulėje įtvirtintą atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekį. Konstitucijoje yra įtvirtinta tokia demokratinės teisinės valstybės samprata, pagal kurią valstybė ne tik siekia saugoti ir ginti asmenį ir visuomenę nuo nusikaltimų ir kitų pavojingų teisės pažeidimų, bet ir sugeba tai daryti veiksmingai. Iš Konstitucijos kylanti valstybės priedermė užtikrinti kiekvieno asmens ir visos visuomenės saugumą nuo nusikalstamų kėsinimųsi suponuoja įstatymų leidėjo teisę ir pareigą įstatymais reglamentuoti baudžiamojo proceso santykius įstatymu taip, kad būtų sudarytos teisinės prielaidos greitai atskleisti ir išsamiai ištirti nusikalstamas veikas, teisingai nubausti nusikalstamas veikas padariusius asmenis (ar kitaip pagal įstatymą išspręsti jų baudžiamosios atsakomybės klausimą), taip pat teisinės prielaidos užtikrinti, kad niekas nekaltas nebūtų nuteistas; būtina siekti, kad būtų užtikrinta nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų asmenų teisių apsauga, taip pat kad nebūtų nepagrįstai suvaržytos asmenų, padariusių nusikalstamas veikas, teisės; baudžiamojo proceso teisinis reguliavimas neturi sudaryti prielaidų vilkinti nusikalstamų veikų tyrimą ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimą, taip pat prielaidų baudžiamojo proceso dalyviams piktnaudžiauti procesinėmis ar kitomis teisėmis; kitaip pasunkėtų valstybės konstitucinės priedermės teisėtomis priemonėmis užtikrinti kiekvieno asmens ir visos visuomenės saugumą, konstitucinėmis vertybėmis grindžiamą teisinę tvarką įgyvendinimas (pvz., 2020 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. KT41-N4/2020). Konstitucinis Teismas ne kartą nurodė, kad konstitucinis teisinės valstybės principas įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams suponuoja reikalavimą, pagal kurį įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., birželio 15 d. nutarimai).

13.4.Remiantis tuo, kas pirmiau išdėstyta, yra pagrindas manyti, kad pagal konstitucinį teisinės valstybės principą administracinių nusižengimų teisena taip pat turi būti reguliuojama taip, kad būtų užtikrinta ne tik proceso dalyvių teisių apsauga, bet ir teismo įgaliojimai, vadovaujantis teisingumo, proporcingumo ir kitais teisės principais, atsižvelgti į visas bylai reikšmingas aplinkybes ir užtikrinti, kad nebūtų sudarytos prielaidos proceso dalyviams piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Viena iš veiksmingų priemonių, kad nebūtų tokių prielaidų, yra toks teisinis reguliavimas, kuris leistų išlaidų advokatui atlyginimo klausimą spręsti individualiai, atsižvelgiant į procesinę situaciją konkrečiu atveju, ypač jei ji yra nulemta proceso dalyvio, kuris teikia nepagrįstus skundus dėl priimto procesinio sprendimo. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies, konstitucinio teisingumo principo kylanti teismo pareiga priimti teisingą sprendimą suponuoja ir teismo pareigą teisingai išspręsti bylos šalių išlaidų paskirstymo klausimą. Teisingas bylos šalių išlaidų paskirstymas priklauso nuo procesinės situacijos byloje, viena kurių gali būti ir bylos šalių sąžiningumo trūkumas (2018 m. gruodžio 14 d. nutarimas Nr. KT22-N12/2018).

13.5.ANK 579 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad nukentėjusysis, pareiškėjas privalo laikytis nustatytos teisenos tvarkos ir nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis. Sistemiškai aiškinant pirmiau nurodytas nuostatas, darytina išvada, kad išlaidų advokatui atlyginimą iš pareiškėjo teisinga būtų priteisti tais atvejais, kai pareiškėjo skundas atmetamas dėl nepagrįstumo. Tačiau ANK 666 straipsnis tokios galimybės nenustato.

13.5.1.  Paminėtina, kad tuo metu, kai panašius teisinius santykius reglamentavusiame Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse apskritai nebuvo nurodyta galimybė priteisti asmeniui, kuriam administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, išlaidų advokatui atlyginimą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tokiam asmeniui pripažinta galimybė reikšti civilinį ieškinį dėl proceso išlaidų atlyginimo priteisimo iš asmens, pagal kurio skundą administracinio teisės pažeidimo byla buvo iškelta, deliktinės atsakomybės pagrindais. Atitinkamai išaiškinta, kad administracinio teisės pažeidimo teisenos nutraukimo faktas nėra pakankamas atsakovo civilinės atsakomybės prievolei konstatuoti; naudojimasis įstatymų suteikta teise kreiptis teisminės gynybos gali būti pripažįstamas neteisėta veika Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio aspektu tik konstatavus, kad asmuo piktnaudžiavo teise, sąmoningai nepaisė rūpestingumo ir atidumo imperatyvų (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-637-469/2015). Tai, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis sukelia deliktinę atsakomybę, patvirtina ir vėlesnė praktika (pvz., kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019). Deliktinės atsakomybės taikymo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ypatumas yra tai, kad šiais atvejais reikalaujama aukštesnio kaltės laipsnio, nepakanka nustatyti neatsargumo, turi būti sąmoningas nesąžiningas veikimas.

13.5.2.  Visa tai sudaro pagrindą manyti, kad valstybė, pagal ANK 666 straipsnį atlyginusi asmeniui, kuriam byla nutraukta, bylinėjimosi teisme išlaidas, išlaidas advokatui, šių išlaidų atlyginimą regreso tvarka turi teisę išieškoti pareikšdama ieškinį dėl nuostolių atlyginimo naujoje civilinėje byloje pareiškėjui, kuris piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis administracinio nusižengimo bylos procese (CK 6.280 straipsnis). Panašiai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 429 „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo“ 2.3 punktą valstybės ir savivaldybės institucijos, įstaigos ir kiti subjektai, atlyginę atstovavimo išlaidas, patikrina, ar pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą ar kitus jų veiklą reglamentuojančius specialiuosius teisės aktus yra pagrindas įgyvendinti regreso teisę ir, jei jis yra, vykdyti regresą. Nors ši nuostata orientuota į išlaidų atlyginimo išieškojimą iš valstybės tarnautojų, pareigūnų, panašiai gali būti sprendžiama ir dėl atlygintų išlaidų advokatui išieškojimo iš administracinių nusižengimų teisenoje piktnaudžiavusio procesinėmis teisėmis pareiškėjo.

13.5.3.  Kita vertus, toks regresinis procesas truktų ilgiau nei išlaidų advokatui atlyginimo tiesioginis priteisimas iš pareiškėjo administracinių nusižengimų procese. Tokios galimybės nenustatymas ANK gali būti vertinamas kaip prieštaraujantis proceso teisingumo, greitumo ir veiksmingumo principui, taip pat pareikalautų atitinkamų organizacinių ir materialinių valstybės, įskaitant ir teismus, taip pat kitų proceso dalyvių resursų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad iš Konstitucijos, teisingumo principo, konstitucinės teisės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių ir laisvių gynimo kyla teismo proceso greitumo ir veiksmingumo reikalavimas. Įstatymų leidėjas, reguliuodamas bylų nagrinėjimo teisme santykius, turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų sąlygas bylą išnagrinėti ir sprendimą įvykdyti be nepateisinamų pertraukų, taip užkertant kelią teisme vilkinti bylų nagrinėjimą, asmenims piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis (2012 m. gruodžio 6 d. nutarimas).

13.5.4.  Visa tai sudaro pagrindą abejoti, ar ANK 666 straipsnis tiek, kiek nenustato galimybės priteisti asmeniui, kuriam byla nutraukta, išlaidų advokatui (advokato padėjėjui) atlyginimo iš pareiškėjo (nukentėjusiojo), neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės ir teisingumo principams.

14.  Teismas turi įgaliojimus kreiptis į Konstitucinį Teismą tik nustatęs visas būtinas kreipimosi į Konstitucinį Teismą sąlygas (Konstitucijos 110 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnis). Konstitucinis Teismas atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui (69 straipsnio 2 punktas). Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismo kreipimasis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti teisės akto atitiktį aukštesnės galios teisės aktui, Konstitucijai, ir tos atitikties tyrimas nėra savitiksliai dalykai, teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą, kaip konstitucinio instituto, paskirtis – užtikrinti, kad bus įvykdytas teisingumas. Savitikslis prašymas ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai vertintinas kaip nežinybingas Konstituciniam Teismui (Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 13 d., 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimai, 2010 m. lapkričio 29 d., 2011 m. rugsėjo 2 d., 2012 m. birželio 29 d. nutarimai, 2013 m. rugpjūčio 27 d., 2016 m. gegužės 9 d. sprendimai). Konstitucijos 110 straipsnyje įtvirtintu draudimu taikyti įstatymą, kuris prieštarauja Konstitucijai, taip pat bylą nagrinėjančio teismo pareiga, kilus abejonių, ar teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas šioje byloje, neprieštarauja Konstitucijai, sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar įstatymas arba kitas teisės aktas atitinka Konstituciją, yra siekiama, kad nebūtų taikomas Konstitucijai prieštaraujantis atitinkamas teisės aktas (jo dalis), kad dėl tokio teisės akto (jo dalies) taikymo neatsirastų antikonstitucinių teisinių padarinių, kad nebūtų pažeistos asmens teisės, kad asmuo, kuriam būtų pritaikytas Konstitucijai ar įstatymui priešingas teisės aktas, dėl to nepagrįstai neįgytų jam nepriklausančių teisių ar atitinkamo teisinio statuso (pvz., 2003 m. gruodžio 30 d., 2013 m. sausio 25 d., 2018 m. gruodžio 14 d. nutarimai). Teismas negali kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai tada, kai tai nėra būtina jam nagrinėjant konkrečią bylą (pvz., 2016 m. liepos 7 d., 2021 m. gegužės 20 d. sprendimai, 2023 m. vasario 21 d. sprendimas Nr. KT15-S13/2023).

15.  Teisėjų kolegijos nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje procesas vyko tik pagal pareiškėjos skundus. Skundą apeliacinės instancijos teismui pareiškėja teikė tuomet, kai tiek policijos priimtame nutarime, tiek apylinkės teismo nutartyje buvo atkreiptas pareiškėjos dėmesys į tai, kad kaukės nedėvėjimas nepažeidė teisės aktų ir dėl to asmuo, kuriam teisena nutraukta, nepadarė administracinio nusižengimo. Taigi teisinė ir faktinė situacija byloje rodo, kad teisminis bylos nagrinėjimas buvo inicijuotas išimtinai pareiškėjos, valstybės institucijoms nesiimant jokių aktyvių veiksmų procesui tęsti. Todėl byloje kyla klausimas, ar pareiškėja veikė išimtinai asmeniniu interesu, ar šis interesas galimai turi visuomeninę reikšmę, ar atitinkamai pareiškėja nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis paduodama apeliacinį skundą. Apygardos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą ir priteisdamas atlyginti išlaidas advokatui, dalies nurodytų klausimų nevertino. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinių nusižengimų bylas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu. Todėl, esant teisiniam pagrindui spręsti, iš ko – valstybės ar tam tikrais atvejais ir iš pareiškėjo – gali būti priteisiamas asmeniui, kuriam byla nutraukta, būtinų ir pagrįstų išlaidų advokatui (advokato padėjėjui) atlyginimas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas galėtų grąžinti bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui ir spręsti išlaidų atlyginimo priteisimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus šiuos klausimus ir faktiniu, ir teisiniu aspektais, užtikrinus pareiškėjos ir kitų proceso dalyvių teises būti išklausytiems, galėtų būti priimtas atitinkamas sprendimas.

16.  Pirmiau nurodyti argumentai kelia abejonę dėl ANK 666 straipsnio (2022 m. balandžio 12 d. redakcija, TAR, 2022-04-20, Nr. 8023) suderinamumo su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės ir teisingumo principais tiek, kiek šis straipsnis nenustato galimybės teismui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, priteisti asmeniui, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta nustačius, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, visų ar dalies būtinų ir pagrįstų išlaidų advokatui (advokato padėjėjui) atlyginimą iš inicijavusio administracinio nusižengimo bylos teiseną pareiškėjo (nukentėjusiojo). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad jei Konstitucinis Teismas pripažintų šiame straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą ginčijamu aspektu prieštaraujančiu Konstitucijai, tai išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų turėti įtakos bylos sprendimui, be kita ko, dėl išlaidų atlyginimo. Todėl darytina išvada, kad būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar ANK 666 straipsnis nurodytais aspektais neprieštarauja Konstitucijai. 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 110 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 12 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnis (2022 m. balandžio 12 d. redakcija, TAR, 2022-04-20, Nr. 8023) tiek, kiek nenustato galimybės teismui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, priteisti asmeniui, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta nustačius, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, visų ar dalies būtinų ir pagrįstų išlaidų advokatui (advokato padėjėjui) atlyginimą iš inicijavusio administracinio nusižengimo bylos teiseną pareiškėjo (nukentėjusiojo), neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės ir teisingumo principams.

Atidėti atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, kol bus gautas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas.

 

           

Teisėjai                                                                                                Tomas Šeškauskas

 

Olegas Fedosiukas

 

Eligijus Gladutis

 

Sigita Jokimaitė

                                                                                                           

                                                                                                            Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

 

                                                                                                            Audronė Kartanienė

 

                                                                                                            Rima Ažubalytė