Prašymo Nr. 1B-11/2021

Administracinė byla Nr. eA-854-1062/2021

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00227-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.5.3; 7.9; 52.1.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas V. G. (toliau - ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - ir VSDFV) Utenos skyriaus (toliau - ir atsakovas, VSDFV Utenos skyrius) 2019 m. balandžio 5 d. sprendimo Nr. (10.16) VPE_SP5-183 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą perskaičiavimo V. G.“, kuriuo pareiškėjui nuo 2019 m. balandžio 1 d. neterminuotai paskirta perskaičiuota 641,74 Eur dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija (toliau - ir pareigūnų pensija, valstybinė pensija), dalį dėl perskaičiuotos pensijos paskyrimo termino pradžios (nuo 2019 m. balandžio 1 d.) nustatymo (toliau - ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą perskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjui pareigūnų pensiją pagal Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau - ir FNTT) 2019 m. kovo 8 d. darbo užmokesčio atestatą (pažymėjimą) Nr. 04/7.8-2717 (toliau - ir Atestatas) ir pagal pareiškėjo pasirinktų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių laikotarpį nuo 2011 metų kovo mėnesio iki 2012 metų vasario mėnesio, vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymu (toliau - ir Grąžinimo įstatymas), už visą pensijos skyrimo laikotarpį, t. y. nuo 2012 m. lapkričio 9 d.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 11SP-4217 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą skyrimo V. G.“ (toliau - ir Vidaus reikalų ministerijos sprendimas) jam nuo 2013 m. spalio 1 d. neterminuotai buvo paskirta pareigūnų pensija. 2018 m. birželio 14 d. pareiškėjas kreipėsi į VSDFV su prašymu įvertinti, ar apskaičiuojant pareigūnų pensiją buvo atsižvelgta į grąžintiną neišmokėto darbo užmokesčio dalį, bei ją perskaičiuoti. Atsakovas 2018 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. (10.34) R3-19671 pareiškėjui nurodė, kad pagrindo perskaičiuoti pareigūnų pensiją nėra, kadangi ji paskirta, atsižvelgus į pareiškėjo 2012 m. lapkričio 20 d. pateiktą prašymą dėl pareigūnų pensijos skyrimo ir pagal darbo užmokesčio vidurkį, apskaičiuotą nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., kuriuo darbo užmokestis nebuvo mažinamas. VSDFV 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. (6.5)-1-5657 panaikino VSDFV Utenos skyriaus 2018 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. (10.34) R3-19671 ir išaiškino pareiškėjui, kad jis turi teisę kreiptis dėl gaunamos pareigūnų pensijos perskaičiavimo, nurodant, pagal kurių nuosekliai einančių 12 mėnesių darbo užmokestį pareiškėjas pageidauja apskaičiuoti darbo užmokesčio vidurkį, ir pateikti naują darbo užmokesčio atestatą (pažymėjimą). Pareiškėjui pakartotinai pateikus prašymą dėl pareigūnų pensijos perskaičiavimo, VSDFV Utenos skyrius 2018 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. (10.16) R3-36362 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ nurodė, kad jo naujai pateiktame atestate nurodytasis darbo užmokesčio vidurkis mažesnis nei darbo užmokesčio vidurkis, pasirinktas pareigūnų pensijos skyrimo datai (2012 m. lapkričio 9 d.), o kadangi, perskaičiavus pensiją pagal naujai pateiktus darbo užmokesčio vidurkio duomenis, jos dydis mažėja, todėl bus mokama Vidaus reikalų ministerijos sprendimu paskirtoji 586,98 Eur dydžio pareigūnų pensija. 2019 m. kovo 18 d. pareiškėjas vėl kreipėsi į atsakovą su prašymu paaiškinti, dėl kokių priežasčių jam paskirta pareigūnų pensija nebuvo perskaičiuota be atskiro prašymo dar 2016 metais, kai buvo gauti darbo užmokesčio duomenys. Atsakovas Sprendimu nusprendė skirti pareiškėjui perskaičiuotą pareigūnų pensiją nuo 2019 m. balandžio 1 d. neterminuotai. Atsakovas 2019 m. balandžio 15 d. raštu Nr. (10.34)DV_S-14438, atsakydamas į pareiškėjo 2019 m. kovo 18 d. prašymą, nurodė, kad Grąžinimo įstatymo nuostatos taikomos nuo 2009 m. gegužės 1 d., o pareiškėjo pasirinktas pareigūnų pensijos apskaičiavimo laikotarpis yra nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjo skundą išnagrinėjusi VSDFV 2019 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. (6.5)I-4591 atsakovo Sprendimą paliko nepakeistą.

3. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas ir VSDFV netinkamai taikė Grąžinimo įstatymo nuostatas ir nevykdė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau - ir Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimas), Konstitucinio Teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti prokurorų ir kai kurių kitų valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientai valstybėje susidarius itin sunkiai finansinei, ekonominei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Pagrįsdamas skundo reikalavimus, pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo, Grąžinimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 903 patvirtinto Grąžintinos asmeniui neišmokėto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies, socialinių ir kitų nuo darbo užmokesčio (atlyginimo) skaičiuojamų išmokų skirtumo apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo (toliau - ir Aprašas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 128 patvirtintais Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau - ir Nuostatai) nuostatomis, Konstitucinio Teismo doktrina.

4. Pareiškėjas paaiškino, jog iki atleidimo iš tarnybos momento, t. y. 2012 m. lapkričio 8 d., jam buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis, turintis reikšmės pareigūnų pensijos skaičiavimui. Pareiškėjas vadovavosi Grąžinimo įstatymo 2 straipsnio 12 dalimi ir teigė, kad, patikslinus duomenis apie asmens draudžiamąsias pajamas, privalėjo būti atitinkamai perskaičiuojamos ir valstybinės pensijos, kurių dydis priklausė nuo asmens darbo užmokesčio. Pagal Aprašo 18 punktą, valstybinės pensijos, kurioms taikomas Aprašas, perskaičiuojamos atsižvelgiant į apskaičiuotą grąžintiną neišmokėto darbo užmokesčio dalį. Pareiškėjas tvirtino, jog įstatymų leidėjas nesiejo Grąžinimo įstatymo nuostatų ir jo įgyvendinimo su subjektyviais kriterijais, įskaitant ir su asmenų, turinčių teisę į kompensaciją pagal Grąžinimo įstatymą, veiksmais ar neveikimu. Atsakovas privalėjo perskaičiuoti pareiškėjui paskirtą pareigūnų pensiją nuo teisės į pensiją atsiradimo dienos, t. y. 2012 m. lapkričio 9 d., neterminuotai. Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimas, Grąžinimo įstatymo 2 straipsnio 12 dalis ir Aprašo 18 punktas suteikė teisę asmenims, kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis, gauti perskaičiuojamas valstybines pensijas, kurių dydis priklausė nuo asmens darbo užmokesčio, o institucijoms nustatė pareigą perskaičiuoti šias pensijas. Atsakovo nustatyti ribojimai, siejami su jo atliktais ar neatliktais veiksmais, kitų institucijų dokumentų išdavimu ar neišdavimu, palankaus naujo laikotarpio pensijai apskaičiuoti pasirinkimu, yra neteisėti.

5. Atsakovas VSDFV Utenos skyrius atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme ir Nuostatuose nėra nustatyta pareigūnų pensijų perskaičiavimo tvarka, kai asmuo pateikia duomenis (dokumentus), turėtus iki šios pensijos skyrimo. Susiklosčius tokiai situacijai turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 50 straipsnio 2 dalies nuostata dėl pensijų dydžio tikslinimo (perskaičiavimo), o jeigu, atsižvelgus į naujai pateiktus duomenis apie stažą ir (ar) darbo užmokestį, turėtą iki pensijos skyrimo, pensijos dydis padidėja, naujo dydžio pensija pradedama mokėti nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį asmuo pateikė naujus duomenis (visus būtinus dokumentus), pirmos dienos. Gavęs pareiškėjo 2018 m. birželio 14 d. prašymą dėl pareigūnų pensijos perskaičiavimo, atsakovas 2018 m. liepos 4 d. raštu Nr. (1016E) R3-18738 „Dėl V. G. gaunamos pareigūno valstybinės pensijos perskaičiavimo“ kreipėsi į Turto valdymo ir ūkio departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - ir Turto valdymo ir ūkio departamentas) ir prašė iš buvusio pareigūno pensijos bylos atsiųsti tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapo kopiją, darbo užmokesčio atestato (pažymėjimo) kopiją ir visus turimus dokumentus dėl pareigūnų pensijos skyrimo. Gavęs Turto valdymo ir ūkio departamento 2018 m. liepos 9 d. raštu Nr. 8SD-64 „Dėl V. G. dokumentų“ pateiktus dokumentus ir juos įvertinęs, atsakovas netenkino pareiškėjo 2018 m. birželio 14 d. prašymo, kadangi buvo nustatyta, jog darbo užmokesčio vidurkis, pareiškėjo prašymu, buvo apskaičiuotas už 2008 m. sausio 1 d. - 2008 m. gruodžio 31 d. laikotarpį, o Grąžinimo įstatymo nuostatos taikomos 2009 m. gegužės 1 d. - 2013 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiui. Pareiškėjas 2018 m. spalio 17 d. pakartotinai pateikė prašymą perskaičiuoti jam paskirtą pareigūnų pensiją ir FNTT pateiktą darbo užmokesčio atestatą (pažymėjimą). Atsakovas 2018 m. lapkričio 29 d. iš FNTT gavo atestatą, kuriame darbo užmokestis nurodytas, atsižvelgus į dėl ekonominės krizės sumažintą pareiginės algos koeficientą. Nustačius, kad šiame atestate nurodytasis darbo užmokesčio vidurkis yra mažesnis nei darbo užmokesčio vidurkis, pasirinktas pareigūnų pensijos skyrimo datai (2012 m. lapkričio 9 d.), ir perskaičiavus pareigūnų pensiją pagal naujai pateiktus darbo užmokesčio vidurkio duomenis, jos dydis mažėja, buvo konstatuota, jog pareiškėjui ir toliau turi būti mokama Vidaus reikalų ministerijos sprendimu paskirtoji 586,98 Eur dydžio pensija.

7. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas 2019 m. kovo 18 d. kreipėsi su prašymu paaiškinti, dėl kokių priežasčių jam paskirta pareigūnų pensija nebuvo perskaičiuota 2016 metais po darbo užmokesčio (atlyginimo) duomenų gavimo ir be atskiro pareiškėjo prašymo, pateikti detalią informaciją apie paskirtos valstybinės pensijos perskaičiavimą. Atsakovas 2019 m. balandžio 15 d. raštu nurodė pareiškėjui, jog teisinio pagrindo perskaičiuoti pareiškėjui paskirtą pareigūnų pensiją nėra, 2019 m. balandžio 9 d. rašte detaliai išdėstė pareigūnų pensijos apskaičiavimus. Atsakovas Sprendimą skirti perskaičiuotą 641,74 Eur dydžio pareigūnų pensiją už tarnybą nuo 2019 m. balandžio 1 d., t. y. nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį šie duomenys buvo pateikti atsakovui, pirmos dienos, neterminuotai, priėmė vadovaudamasis Nuostatų 21 punktu, Socialinio draudimo pensijų įstatymo 50 straipsnio 2 dalimi ir remdamasis Atestatu. Pagal Aprašo 19 punktą, valstybinės pensijos be asmenų prašymų buvo perskaičiuojamos tik šių pensijų gavėjams, kurie pensijos skyrimui darbo užmokesčio vidurkio apskaičiavimui buvo pasirinkę duomenis iš 2009 m. gegužės 1 d. - 2013 m. rugsėjo 30 d. laikotarpio, kai buvo mokamas dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis. Pareiškėjui paskirta pareigūnų pensija buvo apskaičiuota iš pareiškėjo pasirinkto 2008 m. sausio 1 d. - 2008 m. gruodžio 21 d. laikotarpio darbo užmokesčio, t. y. iš laikotarpio, kuriuo pareiškėjo darbo užmokestis nebuvo sumažintas, todėl atsakovas neturėjo teisinio pagrindo be pareiškėjo prašymo perskaičiuoti jam paskirtą pareigūnų pensiją.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. VSDFV nurodė, kad nagrinėjamo ginčo atveju atsakovas, pareiškėjui iš naujo pasirinkus pareigūnų pensijos perskaičiavimui palankų laikotarpį, pagrįstai perskaičiavo pareiškėjo pareigūnų pensijos dydį nuo 2019 m. balandžio 1 d. Pagal Aprašo 18 punktą pareigūnų pensijos perskaičiuojamos atsižvelgiant į apskaičiuotą grąžintiną neišmokėto darbo užmokesčio dalį, o Aprašo 19 punkte nustatyta, kad paskirtųjų pareigūnų pensijų dydžių skirtumas šių pensijų gavėjams apskaičiuojamas be asmens prašymo. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, jog perskaičiuojamos tik tos pareigūnų pensijos, kurios buvo paskirtos, atsižvelgus į 2009 m. gegužės 1 d. - 2013 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintą darbo užmokestį. Tokiems pareigūnų pensijų gavėjams Vidaus reikalų ministerija, iki 2015 m. gruodžio 31 d. administravusi pareigūnų pensijų skyrimą buvusiems vidaus reikalų sistemos pareigūnams, šias pensijas perskaičiavo be asmenų prašymų, kaip numatyta Aprašo 19 punkte. Pareiškėjui pareigūnų pensija buvo paskirta pagal darbo užmokesčio vidurkį iš jo pasirinkto 2008 m. sausio 1 d. - 2008 m. gruodžio 31 d. laikotarpio darbo užmokesčio, t. y. iš to laikotarpio, kuriuo jo darbo užmokestis dėl ekonominės krizės nebuvo sumažintas. Dėl šios priežasties Vidaus reikalų ministerija neturėjo teisinio pagrindo be pareiškėjo prašymo perskaičiuoti pareigūnų pensiją pagal kitu laikotarpiu jo turėtą darbo užmokestį. Kadangi įstatymų leidėjas suteikė pareigūnams teisę patiems pasirinkti uždarbio vidurkiui apskaičiuoti palankiausią laikotarpį, todėl nesant pareigūnų pensijų gavėjo prašymo perskaičiuoti jo pensiją pagal kitu laikotarpiu turėto darbo užmokesčio vidurkį, pareigūnų pensijų skyrimą administruojančios įstaigos neturėjo ir neturi teisės perskaičiuoti pareigūnų pensiją be asmens prašymo.

II.

10. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimu pareiškėjo V. G. skundą atmetė.

11. Teismas iš nagrinėjamos bylos bei į bylą pateiktos V. G. pensijos bylos Nr. 25026 dokumentų nustatė, kad Vidaus reikalų ministerijos sprendimu pareiškėjui buvo paskirta pareigūnų pensija už tarnybą neterminuotai, pareigūnų pensija pareiškėjui mokama nuo 2013 m. spalio 1 d. ir kad kartu su ja išmokama ir pareigūnų pensija už 2012 m. lapkričio 9 d. - 2013 m. rugsėjo 30 d. laikotarpį. Atsakovas 2019 m. kovo 20 d. gavo pareiškėjo prašymą „Dėl pareigūno valstybinės pensijos perskaičiavimo“, kuriame pareiškėjas suformulavo šiuos prašymus: pateikti informaciją, dėl kokių priežasčių jam paskirta pareigūnų pensija, nebuvo perskaičiuota be atskiro jo prašymo, 2016 metais gavus duomenis; nurodyti, kokiu teisiniu reglamentavimu remiantis, jam paskirtos pareigūnų pensijos perskaičiavimui buvo būtinas papildomas darbo užmokesčio atestatas; pateikti informaciją apie kitus pareigūnus ir pareiškėjui paskirtos pareigūnų pensijos detalų perskaičiavimą, nurodant papildomai apskaičiuotą sumą; nurodyti, nuo kurio laikotarpio bus perskaičiuota pensija, ir ar bus apskaičiuotas skirtumas už ankstesnius laikotarpius ir kt. Atsakovas Sprendimu perskaičiavo pareiškėjui Vidaus reikalų ministerijos sprendimu paskirtąją pareigūnų pensiją ir nustatė, kad perskaičiuotos pareigūnų pensijos dydis yra 641,74 Eur; perskaičiuotą pareigūnų pensiją pareiškėjui paskyrė nuo 2019 m. balandžio 1 d. neterminuotai. VSDFV, privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo 2019 m. gegužės 21 d. skundą, 2019 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. (6.5)I-4591 jo netenkino.

12. Teismas aptarė Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, susijusią su valstybinių pensijų skyrimu (2007 m. spalio 22 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2015 m. gegužės 6 d., 2016 m. sausio 26 d., 2016 m. birželio 20 d. nutarimai), nurodė, kad pareigūnų pensijos skiriamos, mokamos ir perskaičiuojamos, vadovaujantis Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymu bei Nuostatais. Teismas analizavo Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, 12 straipsnio 1, 2 dalis bei pažymėjo, kad VSDFV direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. V-464 „Dėl papildomų funkcijų priskyrimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui“ buvo nustatyta, jog nuo 2015 m. sausio 1 d. pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ir šių pensijų priedų už tarnybą skyrimo asmenims mokėjimo funkciją vykdo VSDFV Utenos skyrius.

13. Teismas nurodė, kad Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme ir Nuostatuose nėra nustatyta valstybinių pensijų perskaičiavimo tvarka, kai asmuo (pareiškėjas) pateikia dokumentus, kuriuose yra nurodyti valstybinės pensijos dydžiui reikšmingi duomenys iki šiam asmeniui paskiriant valstybinę pensiją (nagrinėjamu atveju - darbo užmokesčio atestatas). Teismas aptarė galiojančių Nuostatų 22 punktą, Sprendimo priėmimo metu galiojusios Nuostatų redakcijos 21 punkte įtvirtintą analogišką reglamentavimą, Socialinio draudimų pensijų įstatymo 50 straipsnio 2 dalį ir pagal bylos duomenis nustatė, kad VSDFV 2018 m. birželio 18 d. gavo pareiškėjo prašymą „Dėl gaunamos pareigūno valstybinės pensijos perskaičiavimo“, kuriuo jis prašė informuoti ar, atsižvelgus į Grąžinimo įstatymo nuostatas, apskaičiuojant valstybinę pensiją buvo atsižvelgta į grąžintiną neišmokėto darbo užmokesčio dalį, o jeigu neatsižvelgta - perskaičiuoti jam paskirtąją valstybinę pensiją. Prie prašymo pareiškėjas pridėjo informaciją apie grąžintiną darbo užmokesčio dalį ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką apskaičiavimą. Atsakovas 2018 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. (10.34) R3-19671 atsisakė tenkinti nurodytą pareiškėjo prašymą.

14. Teismas nurodė, kad VSDFV 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. (6.5) I-5657 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2018-07-16 sprendimo Nr. (10.34) R3-19671“ panaikino atsakovo 2018 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. (10.34) R3-19671 ir pareiškėjui išaiškino, kad jis turi teisę iš naujo kreiptis dėl valstybinės pensijos perskaičiavimo, nurodant pagal kurių nuosekliai einančių 12 mėnesių darbo užmokestį pageidauja darbo užmokesčio vidurkio apskaičiavimo, ir pateikti naują darbo užmokesčio atestatą (pažymėjimą). Pareiškėjas 2018 m. spalio 17 d. prašymu „Dėl pareigūno valstybinės pensijos perskaičiavimo“ kreipėsi į VSDFV Utenos skyrių ir prašė perskaičiuoti Vidaus reikalų ministerijos sprendimu paskirtąją pareigūnų pensiją, prie prašymo pateikė FNTT 2018 m. spalio 12 d. darbo užmokesčio atestatą (pažymėjimą) Nr. 04/7-8-10819, kuriame buvo nurodytas pareiškėjo paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių nustatyto darbo užmokesčio vidurkis už 2011 m. kovo - 2012 m. vasario mėnesių laikotarpį. Atsakovas, nustatęs FNTT 2018 m. spalio 12 d. darbo užmokesčio atestato (pažymėjimo) Nr. 04/7-8-10819 netikslumų, grąžino jį FNTT ir pasiūlė parengti pareiškėjo naują darbo užmokesčio atestatą (pažymėjimą). VSDFV Utenos skyriuje 2018 m. lapkričio 29 d. buvo gautas FNTT parengtas naujas V. G. darbo užmokesčio atestatas (pažymėjimas) Nr. 04/7-8-12636, kuriame jo darbo užmokestis, apskaičiuotas atsižvelgus į dėl ekonomikos krizės laikotarpiu sumažintą pareiginės algos koeficientą, yra 2 151,70 Eur (7 429,40 Lt). Atsakovas 2018 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. (10.16) R3-36362 pareiškėjui išaiškino, kad jo naujai pateiktame darbo užmokesčio atestate (pažymėjime) Nr. 04/7-8-12636 nurodytasis darbo užmokesčio vidurkis yra mažesnis nei darbo užmokesčio vidurkis, pasirinktas pareigūnų pensijos skyrimo datai (t. y. 2012 m. lapkričio 9 d.), ir kadangi perskaičiavus pareigūnų pensiją pagal naujai pateiktus darbo užmokesčio vidurkio duomenis, jos dydis mažėja, nurodė, kad pareiškėjui bus mokama Vidaus reikalų ministerijos sprendimu paskirtoji 586,98 Eur dydžio pareigūnų pensija. Teismas nustatė, jog pareiškėjas VSDFV Utenos skyriaus 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. (10.16) R3-36362 nustatyta tvarka neapskundė.

15. Teismas nurodė, kad atsakovas Sprendimą priėmė, 2019 m. kovo 20 d. gavęs pareiškėjo prašymą perskaičiuoti pareigūnų pensiją, ir remdamasis FNTT 2019 m. kovo 8 d. parengtu Atestatu su nurodytais naujais pareiškėjo darbo užmokesčio duomenimis. Teismas sprendė, jog VSDFV Utenos skyrius pagrįstai vadovavosi Sprendimo priėmimo metu galiojusių Nuostatų 21 punktu bei Socialinio draudimo pensijų įstatymo 50 straipsnio 2 dalimi ir teisėtai nusprendė pareiškėjo pareigūnų pensiją, perskaičiuotą pagal Atestato duomenis, neterminuotai skirti nuo 2019 m. balandžio 1 d., t. y. nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį pareiškėjas pateikė visus būtinus pensijos perskaičiavimui reikalingus dokumentus, pirmos dienos.

16. Dėl pareiškėjo argumentų, jog atsakovas, atsisakydamas nuo 2012 m. lapkričio 9 d. (pareigūnų pensijos skyrimo dienos) skirti pareigūnų pensiją pagal Atestatą ir pareiškėjo pasirinktą paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių laikotarpį nuo 2011 metų kovo mėnesio iki 2012 metų vasario mėnesio, netinkamai taikė Grąžinimo įstatymo nuostatas ir nevykdė Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo, teismas analizavo Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimą, Grąžinimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 2 straipsnio 12 dalį ir priėjo prie išvados, jog įstatymų leidėjas Grąžinimo įstatyme įtvirtino teisės normas, nustatančias, kad be atskiro valstybinių pensijų gavėjų prašymo Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos privalėjo perskaičiuoti tik tas valstybinės pensijas, kurių dydis priklausė nuo dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo). Teismas pažymėjo, jog tokią išvadą patvirtina ir Aprašo 1, 18, 19 punktai.

17. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, jog pareiškėjas yra asmuo, kuriam buvo mokamas dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis, ir kad pareiškėjui jo tarnybos metu iki atleidimo mokėtas dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis turėjo reikšmės jam paskirtos pareigūnų pensijos apskaičiavimui. Teismas nurodė, jog VSDFV Utenos skyrius šias aplinkybes pripažino ir Sprendimu perskaičiavo pareiškėjui paskirtą pareigūnų pensiją.

18. Teismas atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjui pareigūnų pensija buvo paskirta Vidaus reikalų ministerijos sprendimu, o jos dydis apskaičiuotas pagal pareiškėjo pasirinktą paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių atlyginimo vidurkį 2008 m. sausio 1 d. - 2008 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu, priėjo prie išvados, kad šis laikotarpis nepatenka į Grąžinimo įstatymo 1 straipsnyje nurodytą 2009 m. rugpjūčio 1 d. - 2013 m. rugsėjo 30 d. laikotarpį. Įvertinęs tai, kad Grąžinimo įstatymo ir jo 4 straipsnio 2 dalies pagrindu priimto Aprašo nuostatos taikomos tik tiems valstybinių pensijų gavėjams, kurie pasirinko darbo užmokesčio (atlyginimo) vidurkį apskaičiuoti iš 2009 m. gegužės 1 d. - 2013 m. rugsėjo 30 d. laikotarpio, bei nustatęs, kad skiriant pareigūnų pensiją, pareiškėjas darbo užmokesčio vidurkiui apskaičiuoti buvo pasirinkęs 2008 m. sausio 1 d. - 2008 m. gruodžio 31 d. laikotarpį, kuriuo pareiškėjui dėl ekonominės krizės jo darbo užmokestis nebuvo sumažintas ir kuriam dėl to Grąžinimo įstatymo ir Aprašo nuostatos netaikomos, teismas sprendė, jog VSDFV Utenos skyrius neturėjo teisės ir pareigos be pareiškėjo prašymo perskaičiuoti jam paskirtą pareigūnų pensiją. Vadovaudamasis Nuostatų 5 ir 6 punktais, teismas darė išvadą, jog pareiškėjas, siekdamas, kad jam būtų perskaičiuota paskirtoji pareigūnų pensija, privalėjo kreiptis į FNTT dėl darbo užmokesčio atestato (pažymėjimo) išdavimo, pateikti šį dokumentą atsakovui, vykdančiam valstybinių pensijų administravimą, kartu su prašymu perskaičiuoti pareigūnų pensiją. Teismas nusprendė, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti VSDFV Utenos skyrių išmokėti perskaičiuotą pareigūnų pensiją nuo 2012 m. lapkričio 9 d. teisiškai nepagrįstas, todėl jį atmetė.

III.

19. Pareiškėjas V. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - pareiškėjo skundą tenkinti: panaikinti atsakovo Sprendimo dalį dėl perskaičiuotos pareigūnų pensijos paskyrimo termino pradžios (nuo 2019 m. balandžio 1 d.) nustatymo; įpareigoti atsakovą perskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjui pareigūnų pensiją pagal FNTT Atestatą ir pagal pareiškėjo pasirinktų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių laikotarpį nuo 2011 metų kovo mėnesio iki 2012 metų vasario mėnesio, vadovaujantis Grąžinimo įstatymu už visą pensijos skyrimo laikotarpį, t. y. nuo 2012 m. lapkričio 9 d. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja pirmosios instancijos teismui teikto skundo argumentus, papildomai nurodydamas, kad:

20.1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė Konstituciją (5, 6 str., 7 str. 1 d., 107 str. 1, 3 d.), Konstitucinio Teismo išaiškinimus (Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimas), Grąžinimo įstatymo, kuriame įstatymų leidėjas nenumatė jokių išlygų dėl valstybinių pensijų praradimų grąžinimo (kompensavimo), nuostatas, netinkamai vertino byloje esančius duomenis ir įrodymus;

20.2. Teismas darė išvadą, kad Grąžinimo įstatyme įstatymų leidėjas įtvirtino teisės normas, nustatančias, kad be atskiro valstybinių pensijų gavėjų prašymo Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos privalėjo perskaičiuoti tik tas valstybinės pensijas, kurių dydis priklausė nuo dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo). Su tokia teismo padaryta išvada negalima sutikti, nes Grąžinimo įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, jog patikslinus duomenis apie asmens draudžiamąsias pajamas, atitinkamai perskaičiuojamos socialinės ir valstybinio socialinio draudimo išmokos, taip pat valstybinės pensijos, kurių dydis priklausė nuo asmens darbo užmokesčio (atlyginimo). Įstatymo leidėjas imperatyviai nurodo patikslinti duomenis apie draudžiamąsias pajamas ir perskaičiuoti socialines ir valstybinio draudimo išmokas, taip pat valstybines pensijas. Įstatymo leidėjas Grąžinimo įstatyme nesieja pensijų skyrimą ir mokėjimą administruojančių institucijų pareigos perskaičiuoti pensijas su kokiais nors pensijų gavėjų veiksmais ar neveikimu;

20.3. Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimas, Grąžinimo įstatymo 2 straipsnio 12 dalis ir Aprašo 18 punktas suteikia asmenims, kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas) teisę gauti perskaičiuojamas valstybines pensijas, kurių dydis priklausė nuo minėto asmens darbo užmokesčio (atlyginimo), o institucijoms pareigą perskaičiuoti pensiją. Pareiškėjo valstybinės pensijos perskaičiavimo pagrindas yra Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. ir 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimai ir Grąžinimo įstatymas;

20.4. Pareiškėjas nėra atsakingas už poįstatyminio teisės akto - Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 (2018 m. rugpjūčio 8 d. įsakymo Nr. A1-422 redakcija) patvirtintų Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų turinį. Neabejotinai tai yra neteisėta, kai įstatymo leidėjas yra delegavęs pensijų praradimų grąžinimo tvarkos nustatymą Lietuvos Respublikos Vyriausybei, o ši savo ruožtu delegavo Nuostatais nereglamentuojamą grąžinimo (praradimų kompensavimo) tvarką nustatyti ministro įsakymu;

20.5. Byloje neginčijamai nustatyta, jog pareiškėjas dėl pensijos perskaičiavimo kreipėsi dar 2018 m. birželio 14 d., tačiau atsakovas šį prašymą atmetė, jo nevertino, neatliko Socialinio draudimo pensijų skyrimo nuostatų 5 punkte nurodytų veiksmų, nepareikalavo pateikti papildomus dokumentus ir jų neišreikalavo pareiškėjui negalint jų gauti. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog darbo užmokesčio atestatas, kurio pagrindu perskaičiuota pareiškėjui mokama pensija, atsakovui nebuvo ilgai pateikiamas ne dėl pareiškėjo kaltės;

20.6. Pareiškėjo teisės įgyvendinimas negali priklausyti nuo pareiškėjo po Grąžinimo įstatymo priėmimo atlikto pensijos skaičiavimui palankaus laikotarpio pasirinkimo iš naujo, kartu pateikiant naują atestatą. Toks pareiškėjo pareigų traktavimas prieštarauja Konstitucinio Teismo doktrinai, Grąžinimo įstatymui. Atsakovas privalo perskaičiuoti pareiškėjui mokėtiną pensiją už laikotarpį nuo pensijos paskyrimo iki jos perskaičiavimo 2019 m. balandžio 1 d.;

20.7. Jeigu nebūtų priimti Konstitucijai prieštaraujantys teisės aktai, pareiškėjas nuo pat pensijos paskyrimo momento būtų pasirinkęs kitą palankiausią pensijos apskaičiavimo laikotarpį, nei buvo pasirinktas kreipiantis dėl pensijos skyrimo; pensijos paskyrimo metu palankesnis laikotarpis buvo kitas dėl galiojusių neteisėtų teisės aktų, prieštaraujančių Konstitucijai. Pareiškėjas pasirinkto palankiausio laikotarpio pensijos skyrimo metu nesirinko dėl logiškų, objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių;

20.8. Teismas neįvertino pareiškėjo skundo argumento dėl to, kad Nuostatų 12 punktas nereglamentuoja pensijos gavėjo pareigos pateikti dokumentus pensijos perskaičiavimo atveju ir reglamentuoja tokią pareigą tik pensijos paskyrimo, bet ne pensijos perskaičiavimo atveju. Šis punktas skelbia, kad sprendimas dėl pensijos ir (ar) priedo skyrimo arba atsisakymo skirti pensiją turi būti priimtas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo skirti pensiją ir priedą su visais reikiamais dokumentais arba papildomų dokumentų gavimo pensijas skiriančiose institucijose ir įstaigose dienos, o sprendimą dėl pensijos perskaičiavimo priima pensijas skiriančios institucijos ar įstaigos, gavusios iš tarnybos, įstaigos, karinio dalinio, kuriame pensijos gavėjas tarnavo paskiausiai, duomenis apie asmens tarnybos laiką po 1990 m. kovo 11 d., ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo visų reikiamų dokumentų gavimo dienos. Tokiu būdu sprendimą dėl pensijos perskaičiavimo priimančios institucijos (ir atsakovas) privalėjo dar 2015 metais perskaičiuoti pareiškėjui pensijos dydį, gauti visus perskaičiavimui reikalingus dokumentus.

21. Atsakovas VSDFV Utenos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

22. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja pirmosios instancijos teismui teikto atsiliepimo argumentus ir papildomai akcentuoja, kad:

22.1. Pareigūnų pensijų skyrimo, mokėjimo ir ginčų sprendimo klausimai, nenustatyti Nuostatuose, reguliuojami Socialinio draudimo pensijų įstatyme ir Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nustatyta tvarka (Nuostatų 22 p.). Kadangi specialiuosiuose teisės aktuose nėra nustatyta pareigūnų pensijų perskaičiavimo tvarka, kai asmuo pateikia duomenis (dokumentus), turėtus iki šios pensijos skyrimo, remiantis Nuostatų 22 punktu, turi būti vadovaujamasi Socialinio draudimo pensijų įstatymo 50 straipsnio 2 dalies nuostata dėl pensijų dydžio tikslinimo (perskaičiavimo). Pareiškėjas 2019 m. kovo 18 d. prašymą perskaičiuoti pareigūnų pensiją kartu su FNTT Atestatu, kuriame nurodytas 2011 m. kovo 1 d. - 2012 m. vasario 29 d. laikotarpio darbo užmokestis ir šio laikotarpio darbo užmokesčio vidurkis (Vidaus reikalų ministerijos sprendimu apskaičiuota buvo pagal darbo užmokesčio vidurkį iš pareiškėjo pasirinkto 2008 m. sausio 1 d. - 2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpio darbo užmokesčio), VSDFV Utenos skyriuje buvo gauti 2019 m. kovo 20 d. Todėl atsakovas, vadovaudamasis Nuostatų 22 punktu (iki 2019 m. gegužės 20 d. galiojusios redakcijos Nuostatų 21 p.) ir Socialinio draudimo pensijų įstatymo 50 straipsnio 2 dalimi, Sprendimu teisėtai ir pagrįstai perskaičiavo pareiškėjo pareigūno pensijos dydį pagal naujai pateiktus duomenis apie darbo užmokesčio vidurkį nuo 2019 m. balandžio 1 d., t. y. nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį šie duomenys buvo pateikti VSDFV Utenos skyriui, pirmos dienos;

22.2. Pagal Grąžinimo įstatymo 2 straipsnio 12 dalį ir Aprašo 18 punktą, pareigūnų pensijos perskaičiuojamos atsižvelgiant į apskaičiuotą grąžintiną neišmokėto darbo užmokesčio dalį. Aprašo 19 punkte nustatyta, kad paskirtųjų pareigūnų pensijų dydžių skirtumas šių pensijų gavėjams apskaičiuojamas be asmens prašymo, pensijos skyrimui pasirinkusiems darbo užmokesčio vidurkį apskaičiuoti iš 2009 m. gegužės 1 d. - 2013 m. rugsėjo 30 d. laikotarpio, kuriuo darbo užmokestis (atlyginimas) dėl ekonominės krizės buvo neproporcingai sumažintas. Tokiems pareigūnų pensijų gavėjams, buvusiems vidaus reikalų sistemos pareigūnams, Vidaus reikalų ministerija, kuri iki 2015 m. gruodžio 31 d. administravo pareigūnų pensijų skyrimą, šias pensijas perskaičiavo be asmenų prašymų, kaip tai buvo numatyta Aprašo 19 punkte. Pareiškėjui pareigūnų pensija Vidaus reikalų ministerijos sprendimu apskaičiuota pagal darbo užmokesčio vidurkį iš pareiškėjo pasirinkto 2008 m. sausio 1 d. - 2008 m. gruodžio 31 d. laikotarpio darbo užmokesčio, t. y. iš laikotarpio, kuriuo pareiškėjo darbo užmokestis nebuvo sumažintas, todėl Vidaus reikalų ministerija neturėjo teisinio pagrindo be pareiškėjo prašymo perskaičiuoti pareigūnų pensiją pagal kitu laikotarpiu pareiškėjo turėtą darbo užmokestį. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad pareigūnas pats turi nurodyti laikotarpį, iš kurio apskaičiuojamas darbo užmokesčio vidurkis pareigūnų pensijai skirti. Kadangi įstatymų leidėjas suteikė pareigūnams teisę patiems pasirinkti uždarbio vidurkiui apskaičiuoti palankiausią laikotarpį, nesant pareigūnų pensijų gavėjo prašymo perskaičiuoti jo pensiją pagal kitu laikotarpiu turėto darbo užmokesčio vidurkį, pareigūnų pensijų skyrimą administruojančios įstaigos neturėjo ir neturi teisės perskaičiuoti pareigūnų pensiją be asmens prašymo pagal šių pensijų skyrimą administruojančios įstaigos pasirinktą laikotarpį. Pareiškėjo teisė gauti perskaičiuotą pareigūnų pensiją nėra apribota.

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

24. VSDFV atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir VSDFV Utenos skyriaus atsiliepimas į apeliacinį skundą, papildomai nurodant, kad apeliaciniame skunde pateikti argumentai nesudaro pagrindo išvadai, jog teismas netinkamai išaiškino ir taikė materialiosios teisės normas, kad buvo pažeistos proceso teisės normos ar neištirti įrodymai administracinėje byloje. Skundžiamas teismo sprendimas priimtas pareikštų reikalavimų ribose, išnagrinėjus proceso šalių paaiškinimus ir rašytinius įrodymus, tinkamai pritaikius ir išaiškinus materialiosios ir proceso teisės normas, todėl apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VSDFV Utenos skyriaus 2019 m. balandžio 5 d. sprendimo Nr. (10.16) VPE_SP5-183 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą perskaičiavimo V. G.“ tiek, kiek jame nustatyta perskaičiuotos pareigūnų ir karių pensijos paskyrimo termino pradžia - 2019 m. balandžio 1 d., bei VSDFV Utenos skyriaus įpareigojimo perskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjui valstybinę pensiją pagal pareiškėjo pasirinktų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių laikotarpį nuo 2011 m. kovo mėnesio iki 2012 m. vasario mėnesio už visą pensijos skyrimo laikotarpį, t. y. nuo 2012 m. lapkričio 9 d.

26. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjui pareigūnų pensijos dydis buvo apskaičiuotas pagal pareiškėjo pasirinktą paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių 12 mėnesių atlyginimo vidurkį 2008 m. sausio 1 d. - 2008 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu (darbo užmokesčio vidurkis už šį laikotarpį buvo 2 089,77 Eur, pagal jį paskirta 586,98 Eur dydžio pareigūnų pensija, I., b. l. 53), priėjo prie išvados, kad šis laikotarpis nepatenka į Grąžinimo įstatymo 1 straipsnyje nurodytą 2009 m. rugpjūčio 1 d. - 2013 m. rugsėjo 30 d. laikotarpį. Pagal Grąžinimo įstatymą (2 str. 1 d. 2 p., 2 str. 12 d.) be atskiro valstybinių pensijų gavėjų prašymo Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos privalėjo perskaičiuoti tik tas valstybinės pensijas, kurių dydis priklausė nuo dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo). Pareiškėjas darbo užmokesčio vidurkiui apskaičiuoti buvo pasirinkęs 2008 m. sausio 1 d. - 2008 m. gruodžio 31 d. laikotarpį, kurio metu pareiškėjui dėl ekonominės krizės jo darbo užmokestis nebuvo sumažintas, todėl Grąžinimo įstatymo nuostatos jam netaikomos, o VSDFV Utenos skyrius neturėjo teisės ir pareigos be pareiškėjo prašymo perskaičiuoti jam paskirtą pareigūnų pensiją. Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti VSDFV Utenos skyrių išmokėti perskaičiuotą pareigūnų pensiją nuo 2012 m. lapkričio 9 d. teisiškai nepagrįstas, todėl jis buvo atmestas.

27. Apeliantas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir prašo įpareigoti atsakovą, vadovaujantis Grąžinimo įstatymu ir Konstitucinio Teismo doktrina, perskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjui pareigūnų pensiją už laikotarpį nuo pensijos paskyrimo 2012 m. lapkričio 9 d. iki jos perskaičiavimo 2019 m. balandžio 1 d. Apelianto teigimu, pareiškėjui Grąžinimo įstatymas yra taikomas ir pagal jo 2 straipsnio 12 dalį, patikslinus duomenis apie asmens draudžiamąsias pajamas, atitinkamai perskaičiuojamos socialinės ir valstybinio socialinio draudimo išmokos, taip pat valstybinės pensijos, kurių dydis priklausė nuo asmens darbo užmokesčio (atlyginimo) ir šis pensijų perskaičiavimas nėra siejamas su pensijų gavėjų veiksmais ar neveikimu.

28. Pažymėtina, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą 2018 m. spalio 17 d. dėl pensijos perskaičiavimo ir atsakovas 2018 m. gruodžio 18 d. raštu nurodė, kad atestate nurodytas naujas darbo užmokesčio vidurkis yra mažesnis, nei ankstesnis, pasirinktas pensijos skyrimo datai 2012 m. lapkričio 9 d., pareigūno pensijos dydis mažėja, todėl bus mokama didesnė 2013 m. spalio 30 d. skirta pareigūno pensija. FNTT VSDFV Utenos skyriui ir pareiškėjui 2019 m. kovo 8 d. pateikė kitą, patikslintą darbo užmokesčio atestatą (pažymėjimą) Nr. 04/7-8-217 (kaip nurodyta FNTT 2019 m. kovo 14 d. rašte - įskaičiavus dėl ekonomikos krizės sumažinto neišmokėto užmokesčio dalį). Atestate nurodytas paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų nuosekliai einančių 12 mėnesių darbo užmokesčio vidurkis - 2 352,82 Eur (I t., b. l. 50). VSDFV Utenos skyrius perskaičiavo pagal nurodytą darbo užmokesčio vidurkį (2 352,82 Eur) anksčiau skirtą pensiją ir nusprendė ją skirti nuo 2019 m. balandžio 1 d. (paskirta 641,74 Eur dydžio pareigūnų pensija, I. t., b. l. 14), t. y. nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį buvo gauti pensijos perskaičiavimui reikalingi dokumentai, pirmos dienos.

29. Byloje nagrinėjamu atveju skundžiamu Sprendimu pareiškėjui pensija perskaičiuota vadovaujantis Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 21 punktu, kuriame numatyta, jog kiti pensijų skyrimo, mokėjimo, ginčų sprendimo klausimai, nenustatyti Nuostatuose, reguliuojami Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme ir Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro, ir Socialinio draudimo pensijų įstatymo 50 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią, jei atsižvelgiant į naujai pateiktus duomenis senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijos bendrosios ir (ar) individualiosios dalių dydžiai padidėja, naujo dydžio senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijos bendroji ir (ar) individualioji dalys (dalis) pradedamos (pradedama) mokėti nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį asmuo pateikė naujus duomenis (visus būtinus dokumentus), pirmos dienos.

30. Tiek atsakovo, tiek pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo atveju Grąžinimo įstatymo nuostatos dėl valstybinės pensijos perskaičiavimo yra netaikytinos. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas pateko tarp asmenų, kuriems pagal Grąžinimo įstatymą (pareiškėjo atveju, pagal Grąžinimo įstatymo 2 dalies 7 punktą; I t., b. l. 26) buvo išmokėta dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis. Pareiškėjas dėl valstybinės pensijos paskyrimo kreipėsi dar iki Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo priėmimo, kuriame buvo konstatuota, jog inter alia pareiškėjui dėl ekonomikos krizės jo darbo užmokestis buvo sumažintas neproporcingai. Pareiškėjas, kreipdamasis dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos darbo užmokesčio vidurkiui apskaičiuoti buvo pasirinkęs 2008 m. sausio 1 d. - 2008 m. gruodžio 31 d. laikotarpį, kurio metu pareiškėjui dėl ekonominės krizės jo darbo užmokestis nebuvo sumažintas. Pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą skiriama pagal pareigūno ar kario nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių dvylikos mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį <…> (7 str. 1 d.).

31. Teisėjų kolegija, vertindama apelianto argumentus, pažymi, kad Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymo 1 straipsnyje (Įstatymo taikymas) nustatyta, kad šis įstatymas taikomas asmenims (jiems mirus - jų įpėdiniams), kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas) (šiame straipsnyje nurodytas anksčiausias sumažintų atlyginimų pradžios laikotarpis - 2009 m. gegužės 1 d.).

32. Grąžinimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog pagal šį įstatymą asmenims, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų ir kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas), grąžinami šie patirti praradimai: <…> 2) šio straipsnio 12 dalyje nustatyta tvarka grąžintinas dėl neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo susidaręs socialinių, valstybinio socialinio draudimo išmokų, valstybinių pensijų dydžių skirtumas ir kaupiamųjų pensijų įmokų skirtumas.

33. Grąžinimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje numatyta, jog apskaičiavusi asmeniui grąžintiną neišmokėto darbo užmokesčio dalį, institucija ar įstaiga patikslintus duomenis apie asmens draudžiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo visos grąžintinos neišmokėto darbo užmokesčio dalies per 60 kalendorinių dienų pateikia Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms <...>. Pagal to paties straipsnio 12 dalį, patikslinus duomenis apie asmens draudžiamąsias pajamas, atitinkamai perskaičiuojamos socialinės ir valstybinio socialinio draudimo išmokos, taip pat valstybinės pensijos, kurių dydis priklausė nuo asmens darbo užmokesčio (atlyginimo). Dėl šio perskaičiavimo susidariusį valstybinio socialinio draudimo išmokų dydžių ir paskirtųjų socialinio draudimo pensijų dydžių skirtumą Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos apskaičiuoja ir asmenims išmoka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 9 mėnesius nuo šio straipsnio 11 dalyje nurodytų duomenų apie asmeniui papildomai priskaičiuotas draudžiamąsias pajamas ir papildomai priskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo įmokų sumas pateikimo Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrui termino pabaigos. Dėl šio perskaičiavimo susidariusį paskirtųjų ir, jeigu taikomas ribojimas, - apribotų pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį valstybinių pensijų dydžių skirtumą valstybinių pensijų skyrimą administruojanti įstaiga apskaičiuoja iki 2015 m. gruodžio 31 d. Valstybinių pensijų mokėjimą administruojanti įstaiga šį skirtumą išmoka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, tačiau ne vėliau negu šioje dalyje nustatyta išmokėti dėl šio perskaičiavimo susidariusį paskirtųjų socialinio draudimo pensijų dydžių skirtumą. Aptartas įstatymo teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, jog pagal Gražinimo įstatymą perskaičiuojamos tik tos pareigūnų pensijos, kurios buvo paskirtos, atsižvelgus į 2009 m. gegužės 1 d. - 2013 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintą darbo užmokestį.

34. Aprašo 5 punkte numatyta, jog valstybinio socialinio draudimo išmokas perskaičiuoja ir susidariusį valstybinio socialinio draudimo išmokų dydžių skirtumą (toliau - skirtumas) išmoka Fondo administravimo įstaigos. Susidaręs skirtumas apskaičiuojamas be asmenų prašymo; o pagal Aprašo 18 punktą, valstybinės pensijos, kurioms taikomas Aprašas, - pareigūnų ir karių valstybinės pensijos, nustatytos Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme, ir teisėjų valstybinės pensijos, nustatytos Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatyme (toliau kartu - valstybinės pensijos), perskaičiuojamos atsižvelgiant į apskaičiuotą grąžintiną neišmokėto darbo užmokesčio dalį. Aprašo 19 punkte nustatyta, kad paskirtųjų ir, jeigu buvo taikomas ribojimas, - apribotų pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį valstybinių pensijų dydžių skirtumas valstybinių pensijų gavėjams apskaičiuojamas be asmenų prašymo. Aprašo nuostatos, kaip ir Grąžinimo įstatymas, taikomos tik tiems valstybinių pensijų gavėjams, kurie pasirinko darbo užmokesčio (atlyginimo) vidurkį apskaičiuoti iš 2009 m. gegužės 1 d. - 2013 m. rugsėjo 30 d. laikotarpio.

35. Pareiškėjui pareigūnų pensija buvo paskirta pagal darbo užmokesčio vidurkį iš jo pasirinkto 2008 m. sausio 1 d. - 2008 m. gruodžio 31 d. laikotarpio, t. y. iš to laikotarpio, kuriuo jo darbo užmokestis dėl ekonominės krizės nebuvo sumažintas, dėl to jam pensija be jo prašymo nebuvo perskaičiuota. Taigi pareiškėjui valstybinės pensijos dydį apskaičiavus pagal pareiškėjo pasirinktą paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių 12 mėnesių atlyginimo vidurkį iš 2008 m. sausio 1 d. - 2008 m. gruodžio 31 d. laikotarpio, šis laikotarpis nepatenka į Grąžinimo įstatymo 1 straipsnyje nurodytą 2009 m. rugpjūčio 1 d. - 2013 m. rugsėjo 30 d. laikotarpį. Vadinasi, pareiškėjui netaikomos Grąžinimo įstatymo nuostatos, įskaitant ir Grąžinimo įstatymo 2 straipsnio 12 dalį.

36. Tačiau teisėjų kolegijai kyla abejonė, ar tokio teisinio reguliavimo nulemta situacija, t. y. tiek, kiek Grąžinimo įstatyme nenumatyta, jog Grąžinimo įstatymas, numatantis pareigą perskaičiuoti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją ir išmokėti susidariusį valstybinių pensijų dydžių skirtumą, taikomas ir tais atvejais, kai neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) grąžinimas turi įtakos pareigūno ar kario nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių dvylikos mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkio nustatymui, atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją ir iš jos kylančius reikalavimus.

37. Byloje nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjui jo tarnybos metu iki atleidimo iš tarnybos buvo mokėtas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas) ir negalima teigti, jog tai neturėjo įtakos pareiškėjo valstybinei pensijai bei jos apskaičiavimui. Pareiškėjas, pagal 2012 m. lapkričio 20 d. pateiktą prašymą dėl pareigūnų pensijos skyrimo pasirinkdamas darbo užmokesčio vidurkį, apskaičiuotą nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., nežinojo ir negalėjo žinoti, jog Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo pagrindu ir pagal Grąžinimo įstatymą perskaičiuotas darbo užmokestis lems, jog paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausias nuosekliai einančių dvylikos mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkis bus kitas, t. y. ne 2008 m. sausio 1 d. - 2008 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (pareiškėjo teigimu, tai laikotarpis nuo 2011 m. kovo mėnesio iki 2012 m. vasario mėnesio). Taigi palankiausio laikotarpio pasirinkimas buvo sąlyginis ir nulemtas tuo metu egzistavusios situacijos.

38. Tokiu būdu, teisėjų kolegijos manymu, pareiškėjas nepagrįstai atsidūrė nepalankesnėje padėtyje nei tie asmenys, kuriems valstybinė pensija buvo apskaičiuota pagal paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausią nuosekliai einančių dvylikos mėnesių nustatyto darbo užmokesčio vidurkį, kuris pateko į laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d., ir kuriems, atsižvelgiant į dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintą darbo užmokestį (atlyginimą), pagal Grąžinimo įstatymo 2 straipsnio 11-12 dalis VSDFV administravimo įstaigos turėjo pareigą perskaičiuoti valstybinę pensiją be atskiro asmenų pasikreipimo ir išmokėti susidariusį valstybinių pensijų dydžių skirtumą. Pareiškėjo atveju susiklostė tokia situacija, jog pareiškėjo interesų gynimas teisiškai nesureguliuotas: pareiškėjas kreipėsi dėl pensijos perskaičiavimo ir palankaus laikotarpio parinkimo iš naujo, kartu pateikė VSDFV padaliniui naują atestatą, kuriame nurodytas vidutinis darbo užmokestis, tačiau pareiškėjui buvo apribota teisė gauti visą perskaičiuotą pensiją, t. y. valstybinių pensijų dydžių skirtumą. Pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymo 50 straipsnio 2 dalį, kuri taikoma gaunantiems bet kurios rūšies pensiją, perskaičiuota pensija yra taikoma tik ateičiai (naujo dydžio pensija pradedama mokėti nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį asmuo pateikė naujus duomenis (visus būtinus dokumentus), pirmos dienos), ir už laikotarpį, kai asmeniui buvo mokama mažesnė pensija dėl mažesnio vidutinio darbo užmokesčio, pasirinkto iš paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių 12 mėnesių (ikikrizinio laikotarpio) nėra kompensuojama. Pareiškėjo atveju aktualus laikotarpis yra nuo 2012 m. lapkričio 9 d. iki 2019 m. balandžio 1 d.

39. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Aiškindamas minėtą nuostatą, Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis visų asmenų lygybės principas, kurio turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą, įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai, kad konstitucinis visų asmenų lygybės principas įtvirtina formalią visų asmenų lygybę, taip pat tai, kad asmenys negali būti diskriminuojami arba kad jiems negali būti teikiama privilegijų. Konstitucinis asmenų lygybės principas nepaneigia pačios galimybės skirtingai traktuoti žmones atsižvelgiant į jų statusą ar padėtį (inter alia 2008 m. spalio 30 d., 2012 m. liepos 3 d. nutarimai). Konstitucinis asmenų lygybės principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (inter alia 2012 m. birželio 29 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimai); vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas teisinis reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (inter alia 2010 m. birželio 29 d., 2012 m. vasario 6 d., 2013 m. vasario 22 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas suponuoja pareigą įstatymų leidėjui nustatyti vienodą (nediferencijuotą) teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų kategorijų, esančių vienodoje padėtyje, atžvilgiu, kai tarp tų asmenų kategorijų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas jų traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (2013 m. vasario 22 d. nutarimas).

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra pakankamų aplinkybių, kurios pateisintų skirtingą reguliavimą dėl valstybinių pensijų perskaičiavimo ir valstybinių pensijų dydžių skirtumo išmokėjimo asmenims, kuriems valstybinės pensijos buvo apskaičiuotos palankiausią laikotarpį pasirinkus iš 2009 m. gegužės 1 d. - 2013 m. rugsėjo 30 d. laikotarpio, ir tiems asmenims, kurie valstybinės pensijos apskaičiavimui, atsižvelgdami į dėl ekonomikos krizės sumažintą darbo užmokestį, pasirinko ankstesnį (ikikrizinį) laikotarpį. Kitaip tariant, tarp asmenų, kurie valstybinės pensijos dydžio apskaičiavimą pasirinko pagal paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių 12 mėnesių atlyginimo vidurkį iš 2009 m. rugpjūčio 1 d. - 2013 m. rugsėjo 30 d. laikotarpio, kuriems pagal Grąžinimo įstatymą buvo išmokėta dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis, ir asmenų, kurie, atsižvelgdami į dėl ekonominės krizės sumažintą darbo užmokestį, valstybinės pensijos dydžio apskaičiavimą pasirinko pagal paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių 12 mėnesių atlyginimo vidurkį iš 2008 m. sausio 1 d. - 2008 m. gruodžio 31 d. laikotarpio, nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas jų traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Teisėjų kolegijai kyla abejonė, ar Grąžinimo įstatyme kompetentingoms institucijoms nenustačius pareigos asmenims, valstybinės pensijos dydžio apskaičiavimą pasirinkusiems pagal paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių 12 mėnesių atlyginimo vidurkį iš 2008 m. sausio 1 d. - 2008 m. gruodžio 31 d. laikotarpio (kai vėliau pagal Grąžinimo įstatymą jiems išmokėta dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis nulėmė, jog paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių 12 mėnesių atlyginimo vidurkis pasikeitė, t. y. padidėjo), perskaičiuoti valstybinę pensiją ir išmokėti susidariusį valstybinių pensijų dydžio skirtumą, šie asmenys nėra diskriminuojami, taip pažeidžiant Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalį.

41. Konstitucinis Teismas 2008 m. gruodžio 24 d. nutarime pažymėjo, kad Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme įtvirtintos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos paskirtis yra inter alia atlyginti už sudėtingą, atsakingą, dažnai rizikingą ir pavojingą asmens tarnybą valstybei; valstybinių pensijų ypatumai leidžia įstatymų leidėjui, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes ir paisant Konstitucijos normų bei principų, nustatyti atitinkamas šios pensijos skyrimo sąlygas; šių pensijų gavimas siejamas su atitinkamu asmens statusu (tarnyba, nuopelnais ar kitomis aplinkybėmis, nuo kurių priklauso valstybinės pensijos skyrimas).

42. Teisėjų kolegijos nuomone, įstatymų leidėjas Grąžinimo įstatyme neįtvirtinęs teisės asmenims, kurie, atsižvelgdami į dėl ekonominės krizės sumažintą darbo užmokestį, valstybinės pensijos dydžio apskaičiavimą pasirinko pagal paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių 12 mėnesių atlyginimo vidurkį iš 2008 m. sausio 1 d. - 2008 m. gruodžio 31 d. laikotarpio, gauti valstybinių pensijų dydžio skirtumą, naujai perskaičiavus valstybinės pensijos dydį, neatsižvelgė į Konstitucinio Teismo doktrinoje reikalaujamas visas reikšmingas aplinkybes, nuo kurių priklauso valstybinės pensijos skyrimas.

43. Įstatymų leidėjas, įstatymu nustatydamas tam tikrą pensiją, turi pareigą įtvirtinti teisinį reguliavimą, užtikrinantį šios pensijos mokėjimą asmenims, atitinkantiems įstatyme nustatytas sąlygas. Pensinio aprūpinimo ir socialinės paramos pagrindai nustatyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsnyje. Pagal Konstituciją įstatymu gali būti nustatytos ir kitokios, ne tik Konstitucijos 52 straipsnyje nurodytosios pensijos ar socialinė parama (Konstitucinio Teismo 2002 m. balandžio 23 d. ir 2002 m. lapkričio 25 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad įstatymu taip pat gali būti nustatytos ir pensijos už tam tikrą tarnybą Lietuvos valstybei. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d. nutarime, be kita ko, pažymėta, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas pareigūnų ir karių pensiją už tarnybą, negali įtvirtinti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmuo į pensiją išeitų nepagrįstai anksti arba tokiai pensijai gauti būtų nustatytas nepagrįstai trumpas tarnybos ar darbo stažas, arba nustatant skiriamos pensijos dydį nebūtų atsižvelgiama į pareigūno ar kario darbo užmokesčio dydį ar kitaip būtų pažeidžiami teisingumo, protingumo bei proporcingumo principai.

44. Konstitucinio Teismo jurisprudencija suponuoja, jog tiems asmenims, kuriems dėl ekonomikos krizės buvo neproporcingai sumažintas darbo užmokestis, valstybė turi kompensuoti dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtus praradimus. Konstitucinio Teismo nutarimu 2013 m. liepos 1 d. nutarime nurodoma, jog Konstituciniam Teismui pripažinus teisinį reguliavimą, kuriuo buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštaraujančiu Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, iš Konstitucijos 23 straipsnio įstatymų leidėjui kyla reikalavimas nustatyti šių asmenų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą; tai, be kita ko, reiškia, kad turi būti nustatyta tvarka, kuria valstybė per protingą laikotarpį teisingai - tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, - juos kompensuos. Konstitucinio Teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarime nurodyta, jog pripažinus teisinį reguliavimą, kuriuo buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštaraujančiu Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, iš Konstitucijos 23 straipsnio kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, t. y. tvarką, kuria valstybė per protingą laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui) teisingai - tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, - juos kompensuos; toks teisinis reguliavimas nustatytinas be nepagrįsto delsimo.

45. Nors įstatymų leidėjas turi diskreciją reguliuodamas santykius, susijusius su valstybinės pensijos skyrimu, tačiau, kaip pažymėta Konstitucinio Teismo doktrinoje, jis negali įtvirtinti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmuo į pensiją išeitų nepagrįstai anksti arba tokiai pensijai gauti būtų nustatytas nepagrįstai trumpas tarnybos ar darbo stažas, arba nustatant skiriamos pensijos dydį nebūtų atsižvelgiama į pareigūno ar kario darbo užmokesčio dydį ar kitaip būtų pažeidžiami teisingumo, protingumo bei proporcingumo principai.

46. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, jog Grąžinimo įstatyme, kuris yra specialus įstatymas Socialinio draudimo pensijų įstatymo atžvilgiu, nėra nustatyta, kad asmeniui valstybinė pensija būtų perskaičiuojama pagal dėl neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) grąžinimo pasikeitusį (padidėjusį) paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių 12 mėnesių atlyginimo vidurkį ir būtų grąžinamas dėl neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo susidaręs valstybinių pensijų dydžių skirtumas, reiškia, ne tik tai, jog tam asmeniui nėra tinkamai kompensuojami dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirti praradimai, kas yra nesuderinama su teisingumo principu, kuris yra vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementas, bet tam tikrą laikotarpį dėl to, kad jam nėra grąžinamas dėl neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo susidaręs valstybinių pensijų dydžių skirtumas, yra neatsižvelgta ir į gautą pareigūno darbo užmokesčio dydį.

47. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, jog teisės spraga, inter alia legislatyvinė omisija, visuomet reiškia, kad atitinkamų visuomeninių santykių teisinis reguliavimas apskritai nei eksplicitiškai, nei implicitiškai nėra nustatytas nei tame teisės akte (jo dalyje), nei kuriuose nors kituose teisės aktuose, tačiau poreikis tuos visuomeninius santykius teisiškai sureguliuoti yra, o legislatyvinės omisijos atveju tas teisinis reguliavimas, paisant iš Konstitucijos kylančių teisės sistemos nuoseklumo, vidinio neprieštaringumo imperatyvų ir atsižvelgiant į tų visuomeninių santykių turinį, turi būti nustatytas būtent tame teisės akte (būtent toje jo dalyje), nes to reikalaujama kuriame nors aukštesnės galios teisės akte, inter alia pačioje Konstitucijoje (2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas; 2011 m. birželio 9 d., 2016 m. sausio 25 d., 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimai).

48. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į anksčiau padarytas išvadas, ginčo santykį buvo poreikis sureguliuoti būtent Grąžinimo įstatyme, šis poreikis yra akivaizdus ir išplaukia iš pačios Konstitucijos bei Konstitucinio Teismo doktrinos. Todėl nesamas teisinis reguliavimas dėl valstybinių pensijų mokėjimą administruojančios įstaigos pareigos asmenims, kuriems pagal Grąžinimo įstatymą (pareiškėjo atveju, pagal Grąžinimo įstatymo 2 dalies 7 punktą; I t., b. l. 26) buvo išmokėta dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis, perskaičiuoti valstybinės pensijos dydį, kai dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies tai turėjo įtakos valstybinės pensijos dydžiui dėl paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausio laikotarpio parinkimo (darbo užmokesčio vidurkis padidėjo), ir išmokėti susidariusį valstybinių pensijų dydžių skirtumą vertintinas kaip Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui prieštaraujanti legislatyvinė omisija.

49. Apibendrindama nutartyje nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija nutaria, kad kyla abejonių, ar Grąžinimo įstatymas tiek, kiek jame nenustatyta valstybinių pensijų mokėjimą administruojančios įstaigos pareiga perskaičiuoti asmens valstybinę pensiją, kai neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimas lemia, jog pareigūno ar kario paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių dvylikos mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkis, reikšmingas pareigūnų ir karių valstybinės pensijos apskaičiavimui, pasikeičia (darbo užmokesčio vidurkis padidėja) ir patenka į 2009 m. rugpjūčio 1 d. - 2013 m. rugsėjo 30 d. laikotarpį, bei išmokėti dėl neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies mokėjimo susidariusį valstybinių pensijų dydžių skirtumą, atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalį, 52 straipsnį ir konstitucinį teisinės valstybės principą.

50. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, 81 straipsnio 9 dalimi, 100 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 101 straipsnio 3 punktu, 137 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymas (TAR, 2015-07-07, Nr. 2015-11101) tiek, kiek jame nenustatyta valstybinių pensijų mokėjimą administruojančios įstaigos pareiga perskaičiuoti asmens valstybinę pensiją, kai neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimas lemia, jog pareigūno ar kario paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių dvylikos mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkis, reikšmingas pareigūnų ir karių valstybinės pensijos apskaičiavimui, pasikeičia (darbo užmokesčio vidurkis padidėja) ir patenka į 2009 m. rugpjūčio 1 d. - 2013 m. rugsėjo 30 d. laikotarpį, bei išmokėti dėl neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies mokėjimo susidariusį valstybinių pensijų dydžių skirtumą, atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalį, 52 straipsnį ir konstitucinį teisinės valstybės principą.

Bylos nagrinėjimą sustabdyti iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės pateiktą prašymą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė