Prašymo Nr. 1B-10/2022

Baudžiamosios bylos Nr. 1A-400-888/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38582-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 2.3.2.2.1

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 13 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės ir Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Sigitai Švėgždienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui,

nuteistojo M. Z. gynėjui advokatui Marijui Veličkai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 30 d. nuosprendžio, kuriuo M. Z. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 302 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64(1) straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 30 (trisdešimt) parų arešto ir 2 753,20 (dviejų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 20 ct) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 (šešiems) mėnesiams. Arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu M. Z. paskirta intensyvi priežiūra-nustatyta buvimo vieta-(duomenys neskelbtini), buvimo laikas-nuo 23.00 vai. iki 06.00 vai. bei tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. M. Z. nuteistas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis neturėdamas teisėto pagrindo, laikė ir panaudojo kito asmens dokumentą, o būtent: neturėdamas teisėto pagrindo, nuo tiksliau nenustatyto laiko iki 2021 m. lapkričio 4 d. 17.30 val. laikė P. T. vardu išduotą Galimybių pasą, ir 2021 m. lapkričio 4 d., 17.30 val., (duomenys neskelbtini), prekybos centre „Maxima XXX“, tyčia, siekdamas patekti į patalpas, jį panaudojo pateikdamas karantino režimo priemonių laikymosi kontrolę atliekančiam darbuotojui.

2. Nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 30 d. nuosprendžiu, nuteistasis M. Z. Kauno apygardos teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti skundžiamą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 30 d. nuosprendį ir priimti naują sprendimą - M. Z. atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti pagal BK 36 straipsnio nuostatas. Be šio prašymo, nuteistasis apeliaciniu skundu taip pat prašo netenkinus ankstesniojo prašymo, pakeisti skundžiamą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 30 d. nuosprendį dalyje dėl bausmės vykdymo atidėjimo ir netaikyti intensyvios priežiūros.

2.1. Skunde apeliantas teigia, jog apylinkės teismas netinkamai pritaikė teisės normas, kurios reglamentuoja bausmės vykdymo atidėjimą bei nevertino, jog nusikalstama veika yra praradusi savo pavojingumą, todėl priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra neteisingas. Nuteistasis kategoriškai nesutinka su jam paskirta intensyvia priežiūra bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kadangi intensyvi priežiūra bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu teismo tik gali būti skiriama, tačiau nėra privaloma. Teismas, nustatydamas intensyvią priežiūrą, neatkreipė dėmesio į tai, jog tiek buvę, tiek planuojamas ateityje darbas yra susijęs su Europos valstybėmis, t. y. išvykimas dirbti į kitą šalį, tačiau intensyvi priežiūrą labai apriboja galimybes jam (M. Z.) išvykti, užsidirbti pinigų ir tokiu būdu sumokėti jam paskirtą baudą. Taigi, jo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 75 straipsnio nuostatas, kadangi taikė intensyvų stebėjimą (priežiūrą), neįvertinęs, kad tokiu atveju bus žymiai pabloginama jo padėtis bei apribojamos jo galimybės į teisę užsidirbti ir sumokėti paskirtą baudą.

2.2. Be to, nuteistasis skunde atkreipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino galimybės nutraukti bylą jo atžvilgiu pagal BK 36 straipsnio nuostatas. Kadangi, nagrinėjamu atveju, Lietuvos Respublikos Vyriausybei atšaukus dokumento „galimybių paso“ galiojimą, jo nusikalstama veika prarado pavojingumą, kitaip tariant, šiandien jo padaryti tokie patys veiksmai nebūtų traktuojami kaip nusikaltimas su numatyta baudžiamąja atsakomybe, todėl nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad nusikalstama veika prarado pavojingumą ir nuteistojo atžvilgiu priimtas nuosprendis turi būti naikintinas ir baudžiamoji byla nutrauktina pagal BK 36 straipsnį.

3. Kauno apygardos teisme 2022 m. gegužės 25 d. teismo posėdžio metu buvo gautas nuteistojo M. Z. gynėjo advokato Marijaus Veličkos prašymas dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau - Konstitucinis Teismas) ištirti Vyriausybės nutarimo atitikimą Konstitucijai ir įstatymams, kuriuo prašoma teismo kreiptis į Konstitucinį teismą su prašymu ištirti ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ (toliau - Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimas) papunktis ir 3.1.1.1-3.1.1.3 papunkčiai, toje apimtyje, kurioje numatomi reikalavimai asmenims atitikti nustatytus medicininius kriterijus, kaip sąlyga į kontaktiniu būdu teikiamas paslaugas, ūkinės veiklos vykdymą, komercinių ir nekomercinių kultūros, pramogų, sporto renginių, švenčių, mugių, festivalių ar kitų tam tikrą laiką trunkančių organizuotų žmonių susibūrimų viešoje vietoje iš anksto nustatytu laiku organizavimą bei 3(1) punktas, toje apimtyje, kurioje numatoma, jog asmenys neatitinkantys nė vieno iš šio nutarimo 3.1.1. papunktyje nurodyto kriterijaus kontaktiniu būdu gali būti aptarnaujami tik kai teikiamos 3(1).1.-3(1).25. papunkčiuose įvardintos paslaugos ir vykdomos nurodytos ūkinės veiklos, neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams.

3.1. Prašyme gynėjas advokatas nurodo, kad tiek pagal suformuluotą kaltinimą, tiek Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 30 d. nuosprendyje - „galimybių pasas“ yra prilyginamas dokumentui. Šis dokumentas buvo įtvirtintas Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarime. Teigia, kad Konstitucinis Teismas buvo pradėjęs nagrinėti konstitucinės justicijos bylą Nr. 21/2021 dėl minėtų nutarimo punktų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau-Konstitucija) ir įstatymams, tačiau Vyriausybei panaikinus ginčijamus nutarimo punktus, Konstitucinis Teismas 2022 m. vasario 9 d. sprendimu bylą nutraukė, todėl yra likęs neatsakytas klausimas, ar „galimybių paso“ teisinis reguliavimas buvo teisėtas.

3.2. Anot gynėjo advokato, nagrinėjamu atveju yra svarbu nustatyti, ar „galimybių pasas“ gali būti laikomas teisėtu dokumentu, kurį neteisėtai panaudojus asmeniui galėtų kilti baudžiamoji atsakomybė. Gynėjas advokatas prašyme pažymi, kad Konstitucinio Teismo nutarimas, jei juo būtų panaikinti ginčijami Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo punktai, yra prilyginamas teisės aktui, lengvinančiam nusikalstamą veiką padariusio asmens (nuteistojo) padėtį, todėl būtų taikomas jo ginamojo asmens byloje. Jeigu paaiškėtų, jog „galimybių pasas“ nėra laikomas teisėtai Vyriausybės įtvirtintu dokumentu, asmeniui negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė (ex injuria jus non oritur). Todėl, pagrindinis tikslas yra išsiaiškinti, ar teisinis reguliavimas, kuriuo įtvirtintas „galimybių pasas“ yra teisėtas.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo M. Z. gynėjas advokatas Marijus Velička prašymą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą prašė tenkinti. Prokuroras Darius Dziegoraitis nurodė, jog prašymas yra nepagrįstas, todėl turėtų būti atmetamas.

Nuteistojo M. Z. gynėjo advokato prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

5. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo 3.1.1. papunktis (2021 m. rugsėjo 29 d. redakcija) ir 3.1.1.1.-3.1.1.3. papunkčiai (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija), toje apimtyje, kurioje numatomi reikalavimai asmenims atitikti nustatytus medicininius kriterijus, kaip sąlyga į kontaktiniu būdu teikiamas paslaugas, ūkinės veiklos vykdymą, komercinių ir nekomercinių kultūros, pramogų, sporto renginių, švenčių, mugių, festivalių ar kitų tam tikrą laiką trunkančių organizuotų žmonių susibūrimų viešoje vietoje iš anksto nustatytu laiku organizavimą bei 3(1) punktas (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija), toje apimtyje, kurioje numatoma, jog asmenys neatitinkantys nė vieno iš šio nutarimo 3.1.1. papunktyje nurodyto kriterijaus kontaktiniu būdu gali būti aptarnaujami tik kai teikiamos 3(1).1.-3(1).25. papunkčiuose įvardintos paslaugos ir vykdomos nurodytos ūkinės veiklos neprieštarauja Konstitucijos 20 straipsnio 1 daliai, 29 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo principams.

6. Nagrinėjamoje byloje, M. Z., Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 30 d. nuosprendžiu, nuteistas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis neturėdamas teisėto pagrindo, laikė ir panaudojo kito asmens dokumentą, o būtent: neturėdamas teisėto pagrindo, nuo tiksliau nenustatyto laiko iki 2021 m. lapkričio 4 d. 17.30 val. laikė P. T. vardu išduotą galimybių pasą, ir 2021 m. lapkričio 4 d., 17.30 val., (duomenys neskelbtini), prekybos centre „Maxima XXX“, tyčia, siekdamas patekti į patalpas, jį panaudojo pateikdamas karantino režimo priemonių laikymosi kontrolę atliekančiam darbuotojui.

7. BK 302 straipsnis patenka į BK XLIII skyriaus reguliavimo sritį. Šio skyriaus normose įtvirtintų nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valdymo tvarkai, susijusių su dokumentų klastojimu, sudėtimis yra saugoma valdymo tvarka, dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas ir taip užtikrinama normali, teisinga dokumentų apyvarta. BK XLIII skyriaus normomis siekiama apginti normalią, teisingą valdymo tvarką užtikrinant dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumą, informacijos dokumente patikimumą ir kitus su teisinės dokumentų apyvartos funkcionalumu ir patikimumu susijusius klausimus. Teismų praktikoje įtvirtinta, kad apie žalą šiai baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei, taigi ir apie padarytos veikos pavojingumą, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes. Baudžiamosios atsakomybės klausimas tokiais atvejais spręstinas nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valdymo tvarką, ar dėl tokios veikos jai padaroma žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-421-139/2015, 2K-375-693/2016, 2K-243-942/2017).

8. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 302 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Kriminalizuodamas BK 302 straipsnyje nurodytas veikas, įstatymų leidėjas turėjo galvoje tai, kad visi dokumentai skirti teisiniams faktams liudyti, o antspaudai, spaudai ir griežtos atskaitomybės (saugūs) blankai naudojami dokumentų kūrimo procese. Dokumentai priklauso tam tikriems juridiniams bei fiziniams asmenims, paprastai jų laikymo vietą nustato jų turėtojas. Antspaudai, spaudai ir griežtos atskaitomybės blankai yra vardiniai instrumentai, todėl jais negali naudotis bet kas - pagal savo funkcinę paskirtį jais gali naudotis konkretus asmuo arba tikslinė žmonių grupė.

9. Taigi, aptariamo straipsnio dalykas gali būti vienas iš vardijamų objektų - antspaudas, spaudas, dokumentas arba griežtos atskaitomybės blankas. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų gamybos įstatymas apibrėžia, kad dokumento blankas - Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybės institucijos arba įstaigos ar Europos Sąjungos teisės aktu nustatytos formos blankas, skirtas pildyti ir naudoti kaip dokumentas, o saugusis dokumentas - Vyriausybės vertybinis popierius, banderolė, keleivinio transporto bilietas, oficialusis žymėjimo ženklas, priskirtas tam tikram saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų technologinės apsaugos lygiui ir polygiui. Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatyme nurodyta, kad asmens tapatybės kortelė ir pasas yra Lietuvos Respublikos piliečio asmens dokumentai, patvirtinantys jo asmens tapatybę ir pilietybę, atitinkamai priskiriami saugiųjų dokumentų grupei bei atitinkantys jiems taikomus reikalavimus. Pateikti įstatymu įtvirtinto reguliavimo pavyzdžiai rodo, kad BK 302 straipsnio nuostatomis siekiama apsaugoti būtent specializuotų dokumentų ar jų tikrumą patvirtinančių rekvizitų (antspaudų ir spaudų) naudojimo tinkamumą. Tokiems dokumentams kaip pavyzdžiui pasui, asmens tapatybės kortelei, vairuotojo pažymėjimui yra taikomi sudėtingi pagaminimo technologiniai reikalavimai, siekiant užtikrinti šių dokumentų aukštus saugumo standartus. Kartu ir subjektai, kurie remiasi šių dokumentų pateikiamais duomenimis, vykdydami savo veiklos funkcijas ar sudarydami sandorius, privalo remtis tik tos formos dokumentais ar jų nustatyta tvarka patvirtintomis kopijomis.

10. Nagrinėjamoje byloje kyla ginčas dėl Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos (toliau - ESPBI IS) duomenų pagrindu parengto skaitmeninio pažymėjimo, patvirtinančio skiepijimo, persirgimo COVID-19 liga ar neigiamo tyrimų rezultato faktą, kuris buvo skirtas naudojimui šalies viduje su sugeneruotu QR kodu, kitaip tariant - galimybių paso (toliau - galimybių pasas) ir juo nustatytų asmens teisių ir laisvių ribojimų teisėtumo.

11. Pažymėtina, kad Vyriausybė 2020 m. vasario 26 d. priėmė nutarimą, kuriuo nutarė paskelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės. Šis nutarimas buvo ne kartą keičiamas ir (arba) papildomas. Antai, Vyriausybės 2021 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 506 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ pakeitimo“ buvo išdėstytas nauja redakcija, kurios preambulėje buvo nurodyta, kad šiuo nutarimu, be kita ko, siekiama apsaugoti gyventojus ir aplinką nuo COVID-19 ligos įvežimo ir išplitimo, taip pat išvengti naujo sergamumo COVID-19 protrūkio šalies teritorijoje. Nagrinėjamo klausimo kontekste svarbios yra dvi ginčijamo Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo redakcijos, t.y. 2021 m. rugsėjo 8 ir 29 d.

12. Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo 3.1.1. papunktyje (taip pat ir ginčijamuose 3.1.1.1. -3.1.1.3 papunkčiuose), 3(1) punkte (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija) buvo numatyta, kad „3.1.1. kontaktiniu būdu paslaugos teikiamos, ūkinė veikla vykdoma, komerciniai ir nekomerciniai kultūros, pramogų, sporto renginiai, šventės, mugės, festivaliai ar kiti tam tikrą laiką trunkantys organizuoti žmonių susibūrimai viešoje vietoje iš anksto nustatytu laiku (toliau - renginiai) organizuojami, atsižvelgiant į rekomenduojamas valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis, asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi sąlygas, užtikrinant kitus valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytus visuomenės sveikatos saugos ir higienos ir kitus susijusius reikalavimus, ir kai aptarnaujami ar paslaugomis naudojasi tik asmenys, atitinkantys vieną iš šių kriterijų (išskyrus šio nutarimo 3(1) punkte nurodytas išimtis):

3.1.1.1. asmuo yra pasiskiepijęs viena iš šių COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcinų:

3.1.1.1.1. praėjus vienai savaitei nuo „Comirnaty“ ar „Spikevax“ vakcinos antrosios dozės suleidimo pagal skiepijimo schemą, išskyrus šio nutarimo 3.1.1.1.5 papunktyje nurodytą atvejį;

3.1.1.1.2. praėjus 2 savaitėms nuo „COVID-19 Vaccine Janssen“ vakcinos dozės suleidimo;

3.1.1.1.3. praėjus 4 savaitėms, bet ne daugiau kaip 13 savaičių nuo pirmos „Vaxzevria“ vakcinos dozės suleidimo, išskyrus šio nutarimo 3.1.1.1.5 papunktyje nurodytą atvejį;

3.1.1.1.4. po antros „Vaxzevria“ vakcinos dozės suleidimo pagal skiepijimo schemą;

3.1.1.1.5. praėjus 2 savaitėms nuo „Comirnaty“, „Spikevax“ ar „Vaxzevria“ vakcinos vienos dozės suleidimo asmeniui, kuris persirgo COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) ir diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu SARS-CoV-2 PGR tyrimo rezultatu;

3.1.1.1.6. praėjus vienai savaitei nuo „Comirnaty“ ar „Vaxzevria“ vakcinos antrosios dozės suleidimo, jei pirmajai skiepo dozei buvo naudojama „Vaxzevria“ vakcina, o antrajai - „Comirnaty“ vakcina arba atvirkščiai;

3.1.1.2. asmuo persirgo COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) ir:

3.1.1.2.1. diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu SARS-CoV-2 PGR tyrimo ar antigeno testo rezultatu, o nuo teigiamo tyrimo rezultato praėjo ne daugiau kaip 210 dienų (bet ne anksčiau, nei asmeniui baigėsi paskirtos izoliacijos terminas), arba

3.1.1.2.2. asmuo prieš mažiau nei 60 dienų yra gavęs teigiamą (kai nustatomi anti-S, anti-S1 arba anti-RBD IgG antikūnai prieš SARS-CoV-2) kiekybinio ar pusiau kiekybinio serologinio imunologinio tyrimo atsakymą, išskyrus atvejus, kai serologinis tyrimas atliekamas po skiepijimo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcina;

3.1.1.3. asmeniui, kuriam atliktas COVID-19 tyrimas, nustatytas neigiamas rezultatas, - ne anksčiau nei prieš 48 valandas (skaičiuojant nuo ėminio paėmimo momento) atlikus SARS-CoV-2 PGR tyrimą arba greitąjį SARS-CoV-2 antigeno testą COVID-19 ligai (koronaviruso infekcijai) nustatyti;

3.1.1.4. yra vaikas iki 16 metų;“.

3(1) punktas numatė, kad „Asmenys, neatitinkantys nė vieno iš šio nutarimo 3.1.1 papunktyje nurodyto kriterijaus, kontaktiniu būdu gali būti aptarnaujami, užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi sąlygas, kitus visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis ir kitus šiame nutarime nurodytus reikalavimus, tik kai teikiamos šios paslaugos ir vykdomos šios ūkinės veiklos:

3(1).1. prekyba parduotuvėse, turgavietėse, kurių pagrindinė veikla yra maisto, veterinarijos, pašarų gyvūnams, vaistinių, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių, augalų, sėklų, trąšų pardavimas, turinčiose atskirą įėjimą iš lauko, kurių prekybos plotas (t. y. prekybos salės, skirtos pirkėjams aptarnauti ir prekėms išdėlioti, plotas, įskaitant matavimosi kabinas. Į prekybos plotą neįskaitomas administracinių patalpų, sandėlių ir pagalbinių patalpų, dirbtuvių, laiptinių, koridorių, sanitarinių patalpų plotas) neviršija 1 500 kv. m, arba esančiose prekybos centre, kurio bendras prekybos plotas (t. y. prekybos salės ir kitos prekybos vietos (pvz., salelės), skirtos pirkėjams aptarnauti ir prekėms išdėlioti, plotas, įskaitant matavimosi kabinas. Į prekybos plotą neįskaitomas administracinių patalpų, sandėlių ir pagalbinių patalpų, dirbtuvių, laiptinių, koridorių, sanitarinių patalpų, taip pat parduotuvių, esančių prekybos centre, turinčių atskirą įėjimą iš lauko, kai nėra galimybės patekti į prekybos centrą, plotas) neviršija 1 500 kv. m;

3(1).2. nuotolinė prekyba (vykdoma internetu ar kitomis ryšio priemonėmis) ir kai prekės pristatomos fiziniams ir juridiniams asmenims ar atsiimamos atsiėmimo punktuose (atsiėmimo punktuose draudžiama prekyba ar kita nesusijusi su nuotoline prekyba veikla);

3(1).3. smulkaus remonto paslaugų užsakymas, kai kontaktas tarp paslaugos gavėjo ir paslaugos teikėjo trunka ne ilgiau nei 15 min.;

3(1).4. laidojimo paslaugos ir laidojimo reikmenų parduotuvės;

3(1).5. muziejų ekspozicijų ir parodų lankymas;

3(1).6. bibliotekų (knygų atsiėmimo ir grąžinimo tikslais) ir knygų atsiėmimo punktų paslaugos; 3(1).7. asmens sveikatos priežiūros paslaugos (pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus, įskaitant testavimą);

3(1).8. socialinės paslaugos;

3(1).9. psichologinės pagalbos ir psichoterapijos paslaugos;

3(1).10. asmens sveikatos priežiūros įstaigose esančių ar globos įstaigose gyvenančių terminalinės būklės asmenų, nepilnamečių iki 14 metų bei nėščiųjų lankymas;

3(1).11. veterinarijos paslaugos;

3(1).12. keleivių vežimo transportu paslaugos;

3(1).13. keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi paslaugos;

3(1).14. teisinės paslaugos (notarų, antstolių, privalomos mediacijos, advokatų, teikiančių teisines paslaugas pagal advokato ir kliento sutartį, bei advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą) ir teismų veikla;

3(1).15. veikla, susijusi su vaiko teisių apsauga;

3(1).16. valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių teikiamos paslaugos, kurių dėl jų specifikos neįmanoma suteikti nuotoliniu būdu (paslaugų sąrašą tvirtina institucijos, įstaigos ar įmonės vadovas);

3(1).17. kompleksiškai teikiamos paslaugos šeimai pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą Kompleksiškai teikiamų paslaugų šeimai 2016-2023 m. veiksmų planą;

3(1).18. asmenų aprūpinimas techninės pagalbos priemonėmis Techninės pagalbos neįgaliesiems centre prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir savivaldybių įstaigose, kurioms priskirta ši funkcija;

3(1).19. asmeninės pagalbos teikimas asmenims su negalia, kai tokį poreikį nustato savivaldybių paskirti socialiniai darbuotojai;

3(1).20. pagalba smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims;

3(1).21. pagalba nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis asmenims;

3(1).22. veikla, susijusi su neteisėtų migrantų priėmimu;

3(1).23. atvirose erdvėse teikiamos paslaugos, prekyba ir ūkinė veikla, komerciniai ir nekomerciniai kultūros, pramogų, sporto renginiai, šventės, mugės, festivaliai ar kiti tam tikrą laiką trunkantys organizuoti žmonių susibūrimai viešoje vietoje iš anksto nustatytu laiku, kai dalyvauja ne daugiau kaip 500 asmenų;

3(1).24. finansinės paslaugos, kai išmokamos ir pristatomos pensijos ar kitos socialinės išmokos, kitos būtinosios finansinės ir privalomojo draudimo paslaugos, kai kontaktas tarp paslaugos gavėjo ir paslaugos teikėjo trunka ne ilgiau nei 15 min., taip pat elektroninių ryšių paslaugos, kurios reikalingos norint įgyti galimybę naudotis elektroninėmis paslaugomis;

3(1).25. ikimokyklinis, priešmokyklinis, pradinis, pagrindinis, vidurinis ugdymas, pirminis profesinis mokymas, neformalusis vaikų švietimas ir švietimo pagalba.“

13. Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo 3.1.1. papunktis, 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 770 buvo pakeistas, nustatant, jog kontaktiniu būdu paslaugos teikiamos, ūkinė veikla vykdoma, komerciniai ir nekomerciniai kultūros, pramogų, sporto renginiai, šventės, mugės, festivaliai ar kiti tam tikrą laiką trunkantys organizuoti žmonių susibūrimai viešoje vietoje iš anksto nustatytu laiku (toliau - renginiai) organizuojami užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi sąlygas, kitus visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis ir kitus susijusius reikalavimus, ir kai aptarnaujami ar paslaugomis naudojasi tik asmenys, atitinkantys vieną iš šių kriterijų (išskyrus šio nutarimo 3(1) punkte nurodytas išimtis):“.

14. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. V-1151 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. V-891 „Dėl asmenų teisės į švelnesnes karantino režimo priemones patvirtinimo“ pakeitimo, įsigaliojusio nuo 2021 m. gegužės 24 d., buvo pakeistas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimas Nr. V-891 „Dėl asmenų teisės į švelnesnes karantino režimo priemones patvirtinimo“ ir išdėstytas nauja redakcija, kurio 1.1.4. papunktyje buvo reglamentuotas galimybių pasas ir jo panaudojimas, tai yra jį turinčių asmenų teisė į neribotas darbo, ūkines ar kitas veiklas arba ribojamas tik iš dalies, tai yra į švelnesnes karantino režimo priemones.

15. Šių teisės aktų analizė, kolegijos nuomone, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad gynėjo advokato prašyme nurodomomis ginčijamomis Vyriausybės nutarimo nuostatomis, kuriomis buvo nustatyti atitinkami ribojimai, prieštarauja žmogaus laisvės teisei, apribojant pasirinkimų laisvę bei žmogaus lygybės ir nediskriminavimo principams, tai yra, kad valstybėje buvo daromas skirtumas tarp imunizuotų asmenų (pasiskiepiję viena iš nurodytų COVID-19 ligos vakcinų, persirgę COVID-19 liga ir diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu SARS-CoV-2-PGR tyrimo ar antigeno testo rezultatu, ne anksčiau nei prieš 24 val., skaičiuojant nuo ėminio paėmimo momento, atlikus COVID-19 tyrimą (SARS-CoV-2 PGR tyrimą ar antigeno testą) ir neimunizuotų žmonių grupių. Pasitvirtinus šiems prieštaravimams, kyla ginčas ar tai, kad galimybių pasas, tiek kiek jo reguliavimas nustatytas Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu, prilyginamas įstatymų nustatytam dokumento turiniui ir ar Vyriausybės nutarimu nustatytas galimybių paso teisinis reguliavimas ir iš jo kylantys apribojimai neprieštarauja Konstitucijos 20 straipsnio 1 daliai, 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams.

Dėl Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo 3.1.1. papunkčio, 3.1.1.1-3.1.1.3 papunkčių, 3(1) punkto prieštaravimo konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams, konstituciniai asmenų pasirinkimo laisvei (Konstitucijos 20 straipsnio 1 dalis), konstituciniams asmenų lygybės ir nediskriminavimo principams (Konstitucijos 29 straipsnis)

16. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų konstitucinių imperatyvų kyla reikalavimas įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos. Šis reikalavimas, be kita ko, reiškia, kad draudžiama žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais, taip pat kad žemesnės galios teisės aktuose draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytu aukštesnės galios teisės aktuose (Konstitucinio Teismo 2005 m. sausio 19 d., 2005 m. rugsėjo 20 d. nutarimai ir kt.). Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus teisėkūros subjektams, inter alia, tai, kad teisėkūros subjektai teisės aktus gali leisti tik neviršydami savo įgaliojimų (pvz., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimai).

17. Pagal Konstituciją, Vyriausybė, kaip vykdomosios valdžios institucija, vykdydama Konstitucijoje nustatytus įgaliojimus, negali pažeisti Konstitucijos ir įstatymų, inter alia viršyti juose nustatytų šių valstybės valdžios institucijos įgaliojimus, nepaisyti Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, valdžių padalijimo, atsakingo valdymo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, tikrumo, saugumo principų.

18. Konstitucijoje įtvirtintas atsakingo valdymo principas suponuoja tai, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, taip pat turi tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus (inter alia 2014 m. gegužės 27 d., 2015 m. lapkričio 19 d., 2016 m. liepos 8 d. nutarimai).

19. Pažymėtina, kad Konstitucija, inter alia konstitucinis teisinės valstybės principas, suponuoja įvairius reikalavimus valstybės institucijų ir pareigūnų Konstitucijos ir įstatymų suteiktų įgaliojimų įgyvendinimui. Šiame kontekste paminėtinos šios oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos: - konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja inter alia tai, kad teisėkūros subjektai teisės aktus gali leisti tik neviršydami savo įgaliojimų (inter alia 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2016 m. liepos 8 d. nutarimai); - visi teisės aktai turi būti teisėti (1997 m. gegužės 29 d. nutarimas).

20. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, asmens teisių ir laisvių ribojimo klausimas buvo ne kartą nagrinėtas ir plačiai išaiškintas. Pavyzdžiui, Konstitucinis Teismas 1997 m. vasario 13 d. nutarime yra konstatavęs, kad žmogaus teisių ir laisvių apribojimai yra galimi, t. y. laikomi pagrįstais, jeigu atitinka dvi sąlygas: 1) yra teisėti, 2) būtinai reikalingi demokratinėje visuomenėje. Teisėtumo reikalavimas reiškia, kad apribojimai gali būti nustatomi tik įstatymu, kuris viešai paskelbiamas, o jo normos suformuluotos pakankamai aiškiai. Konstitucinio Teismo doktrinoje laikomasi nuostatos, kad asmenų teisių ribojimai gali būti nustatyti tik įstatymu (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2005 m. rugsėjo 19 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2007 m. gegužės 5 d., 2008 m. kovo 15 d., 2009 m. balandžio 29 d., 2009 m. spalio 8 d. nutarimai).

21. Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 5 d. nutarime buvo išaiškinta, kad „<...> jokiomis aplinkybėmis poįstatyminiais teisės aktais negalima nustatyti asmens teisės atsiradimo sąlygų, riboti teisės apimties; poįstatyminiais teisės aktais negalima nustatyti ir tokio su žmogaus teisėmis, jų įgyvendinimu susijusių santykių teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme”.

22. Konstitucijos 67 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad įstatymus leidžia Seimas. Vyriausybei ši funkcija nėra priskirta. Valdžios institucijų kompetencijos atskyrimas užtikrinamas valdžių padalijimo principu. Valdžių padalijimo principas reiškia, kad įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžios turi būti atskirtos, pakankamai savarankiškos, bet kartu tarp jų turi būti pusiausvyra. Kiekvienai valdžios institucijai suteikiama jos paskirtį atitinkanti kompetencija, kurios konkretus turinys priklauso ir nuo tos institucijos vietos tarp kitų valdžios institucijų, jos įgaliojimų santykio su kitų institucijų įgaliojimais. Jei Konstitucijoje yra konkrečiai valdžios institucijai tiesiogiai nustatyti įgaliojimai, nė viena kita institucija negali iš jos tų įgaliojimų perimti, o institucija, kurios įgaliojimai Konstitucijoje nustatyti, negali jų perduoti ar atsisakyti. Tokie įgaliojimai negali būti pakeisti ar apriboti įstatymu (Konstitucinio Teismo 1999 m. liepos 9 d. nutarimas).

23. Konstitucinis Teismas 1996 m. gruodžio 19 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucijos 67 straipsnis įtvirtina išimtinę Seimo teisę leisti įstatymus. įstatymų normomis reguliuojami svarbiausi visuomenės gyvenimo klausimai. Konstitucijos 94 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad Vyriausybė vykdo įstatymus ir kitus Seimo nutarimus. Vyriausybės priimti poįstatyminiai aktai detalizuoja ir sukonkretina įstatymo normas. Taigi, pagrindiniai teisės aktų hierarchijos principai yra įtvirtinti Konstitucijoje. Oficialioji konstitucinė jurisprudencija vienareikšmiškai patvirtina, kad asmens teisių ribojimo, teisių suteikimo, jų atsiradimo sąlygų nustatymo klausimai turi būti įtvirtinami įstatymu, o ne Vyriausybės nutarimu. Net ir tuo atveju, jeigu, būtų galima konstatuoti, kad Vyriausybė savo nutarimu turi teisę nustatyti tam tikrus ribojimus, jie turi atitikti Konstitucijos ir įstatymų nustatytas sąlygas ir turi joms neprieštarauti.

24. Konstitucinis Teismas 1999 m. birželio 3 d. nutarime pažymėjo, kad jei Konstitucijoje yra konkrečiai valdžios institucijai tiesiogiai nustatyti įgaliojimai, nė viena kita institucija negali iš jos tų įgaliojimų perimti, o institucija, kurios įgaliojimai Konstitucijoje nustatyti, negali jų perduoti ar atsisakyti. Konstitucijoje įstatymų leidybos delegavimas nenumatytas (Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 26 d. nutarimas). Šią doktriną Konstitucinis Teismas atkartojo visoje eilėje nutarimų pažymėdamas, kad Lietuvoje nėra deleguotosios įstatymų leidybos (Konstitucinio Teismo 1996 m. gruodžio 19 d., 1999 m. birželio 3 d., 2004 m. kovo 5 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai).

25. Ginčijamomis poįstatyminio teisės akto nuostatomis, kolegijos vertinimu, buvo tiesiogiai ribojamos asmenų teisės ir laisvės, t. y. teisė į kontaktiniu būdu teikiamas paslaugas, teisė dalyvauti komerciniuose ir nekomerciniuose renginiuose, teisė lankytis parduotuvėse ir pan. Asmenims šių teisių ribojimo buvo galima išvengti tik tuo atveju, jei jie atitiko Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo 3.1.1.1.-3.1.1.3. papunkčiuose (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija) nurodytas sąlygas arba jų veikla pateko į nutarimo 3(1) punkte (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija) nurodytą sąrašą. Tai reiškia, kad aptariamo nutarimo 3.1.1. papunktyje (2021 m. rugsėjo 29 d. redakcija) nurodytos asmenų teisės buvo neribojamos tik tuo atveju, jeigu asmenys apribojo kitas savo teises, t. y. pirmiausia teisę į asmens laisvę (Konstitucijos 20 straipsnio 1 punktas). Tas pats pasakytina ir apie Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo 3(1) punktą (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija), kuriuo 3.1.1.1.-3.1.1.3. papunkčiuose nurodytų sąlygų neatitinkantys asmenys (t. y. neturintys „galimybių paso“) galėjo naudotis tik aiškiai ir konkrečiai apibrėžtomis teisėmis ir laisvėmis. Tai reiškia, jog šie asmenys neturėjo teisės naudotis tomis teisėmis ir laisvėmis, kurios nenurodytos aptariamo nutarimo 3(1) punkte (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija), todėl tokių asmenų teisės ir laisvės taip pat buvo ribojamos. Kita vertus, Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo 3.1.1. papunktis (2021 m. rugsėjo 29 d. redakcija) ir 3.1.1.1-3.1.1.3 papunkčiai (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija) nustatė teisių ir laisvių įgijimo sąlygas, t. y. tam, kad asmuo įgytų teisę naudotis minimo nutarimo 3.1.1. punkte nustatytomis teisėmis, jis turėjo atitikti nutarimo 3.1.1.1.-3.1.1.3. papunkčių (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija) sąlygas. Visais šiais paminėtais atvejais tenka vienareikšmiškai pripažinti, kad Vyriausybė 2020 m. vasario 26 d. nutarimu buvo nustačiusi tam tikrų asmens teisių ir laisvių ribojimus arba asmenų teisių įgijimo sąlygas. Net ir tuo atveju, jeigu, būtų galima konstatuoti, kad Vyriausybė savo nutarimu turi teisę nustatyti tam tikrus ribojimus, jie turi atitikti Konstitucijos ir įstatymų nustatytas sąlygas ir turi joms neprieštarauti, to nagrinėjamu atveju aiškiu teisiniu reguliavimu nebuvo padaryta ir todėl, kolegijos nuomone, ginčijamos Vyriausybės nutarimo nuostatos akivaizdžiai prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems konstituciniams teisinės valstybė bei atsakingo valdymo principams, nes asmens teisių ir laisvių apribojimai gali būti nustatomi tik įstatymu.

26. Taip pat pabrėžtina, kad nei Konstitucija, nei kiti teisės aktai nenumato Vyriausybei galimybės valstybės lygio ekstremalios situacijos metu, savo nutarimais riboti konstitucinių asmens teisių, pirmiausia teisės į žmogaus laisvę (Konstitucijos 20 straipsnio 1 punktas) bei konstitucinių asmenų lygybės ir nediskriminavimo principų (Konstitucijos 29 straipsnis).

27. Konstitucijos 20 straipsnyje formuluojamas žmogaus laisvės neliečiamumo principas. Šio straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad žmogaus laisvė neliečiama. Minėtame Konstitucijos straipsnyje ypač daug dėmesio skirta asmens apsaugai nuo savavališko asmens laisvės apribojimo, akcentuojama, kad žmogaus laisvė gali būti apribojama tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

28. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.26 straipsnyje „Neleistinumas apriboti fizinio asmens laisvę“ nurodyta, kad fizinio asmens laisvė neliečiama. Veiksniam asmeniui taikyti bet kokią priežiūrą ar apribojimus galima tik sutikus pačiam asmeniui, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais.

29. Ginčijami Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo 3.1.1. papunktis (2021 m. rugsėjo 29 d. redakcija), 3.1.1.1-3.1.1.3 papunkčiai, 3(1) punktas (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija) nustatė tokį teisinį reguliavimą, kad asmenys, neatitinkantys minimo nutarimo 3.1.1.1.-3.1.1.3. papunkčiuose (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija) numatytų sąlygų, t. y. nesantys pasiskiepiję, persirgę arba atlikę testą, negalėjo ne tik laisvai naudotis įprastomis kasdienėmis paslaugomis, t. y. jų galimybės gyventi įprastą gyvenimą nepagrįstai buvo apsunkintos, tačiau šie asmenys negalėjo naudotis jiems priklausančia konstitucine teise, numatyta Konstitucijos 20 straipsnio 1 dalyje, suvaržant asmens laisvę elgtis savarankiškai. Buvo sudarytos nepalankios aplinkybės aptariamo nutarimo 3.1.1.1.-3.1.1.3. papunkčiuose (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija) sąlygų neatitinkantiems asmenims, kad norint naudotis jų konstitucinėmis teisėmis, nelieka kitos išeities kaip priverstinai apriboti kitas savo konstitucines teises, tokiu atveju, buvo apribotos asmenų pasirinkimo laisvės. Nurodytų sąlygų neatitinkantys asmenys, t. y. neturintys galimybių paso, galėjo naudotis tik aiškiai ir konkrečiai apibrėžtomis teisėmis ir laisvėmis. Tai reiškia, jog šie asmenys neturėjo teisės naudotis tomis teisėmis ir laisvėmis, kurios nenurodytos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo 3(1) punkte (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija), todėl tokių asmenų teisės ir laisvės buvo ribojamos ir Kolegijos nuomone, toks teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai konstituciniai asmenų pasirinkimo laisvei.

30. Konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais. Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta formali visų asmenų lygybė, 2 dalyje įtvirtintas asmenų nediskriminavimo ir privilegijų neteikimo principas (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad šio principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant. Nurodytas principas įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai. Kita vertus, konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas nepaneigia to, kad įstatyme gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu. Socialinio gyvenimo įvairovė gali lemti teisinio reguliavimo būdą ir turinį.

31. Taip pat, Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas Nutarimu, būtina atsižvelgti į konkrečias aplinkybes, kurios gali pateisinti asmenų skirstymą į skirtingas grupes, arba jį atmesti.

32. EŽTT didžiosios kolegijos 2012 m. birželio 26 d. sprendime byloje Kurič ir kiti prieš Slovėniją (pareiškimo Nr. 26828/06, 390-396 p.) išaiškinta, jog siekiant įvertinti, ar nebuvo pažeistas nediskriminavimo principas, turi būti iš esmės atsakyta į šiuos klausimus: 1) Ar asmenys, esantys iš esmės panašiose ar vienodose padėtyse, buvo skirtingai vertinami? 2) Ar toks skirtingas traktavimas yra objektyvus ir pateisinamas?

33. Iš taikomų asmens teisių ir laisvių apribojimų turinio (t. y. kontaktinių ir kitų veiklų draudimas) galima suprasti, kad Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo 3.1.1. papunktyje (2021 m. rugsėjo 29 d. redakcija) 3.1.1.1.-3.1.1.3. papunkčiuose, 3(1) punkte (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija) įtvirtintas reguliavimas, pirmiausia buvo skirtas užsikrėtimų koronavirusu SARS-CoV-2 skaičiui mažinti. Galima manyti, kad būtent todėl ginčijamo nutarimo 3.1.1.1.-3.1.1.3. papunkčiuose (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija) nurodytų kriterijų neatitikimas buvo pagrindas diskriminuoti asmenis ribojant jų atitinkamas teises ir laisves. Tačiau, kolegijos vertinimu, kyla pagrįstos abejonės dėl ginčijamame nutarime įtvirtinto teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijos 29 straipsniui, kadangi tokiu teisiniu reguliavimu buvo diskriminuojami asmenys, neatitikę nei vieno iš minėtame nutarime buvusių įtvirtintų kriterijų (būti pasiskiepijusiems viena iš nurodytų vakcinų, būti persirgusiems COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) ar turėti neigiamą nurodytos rūšies testo rezultatą), nes jiems tam tikros paslaugos negalėjo būti teikiamos kontaktiniu būdu.

34. Kolegijos nuomone, tiek asmenims atitinkantiems Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo 3.1.1.1-3.1.1.3 papunkčiuose (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija) nurodytus kriterijus, tiek ir asmenims jų neatitinkantiems, vienodai galint būti viruso platintojais, nėra pagrindo šių dviejų asmenų grupių traktuoti skirtingai, t. y. vieniems suteikti tam tikras teises ir laisves, o kitiems jas atitinkamai riboti ir toks ribojimas gali būti vertintinas kaip diskriminacinis, prieštaraujantis Konstitucijos 29 straipsniui ir jame įtvirtintiems konstituciniam asmenų lygybės principui, todėl kolegijos nuomone Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo 3.1.1. papunktis (2021 m. rugsėjo 29 d. redakcija), 3.1.1.1-3.1.1.3 papunkčiai, 3(1) punktas (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija) prieštarauja asmenų lygybės ir nediskriminavimo principams, įtvirtintiems Konstitucijos 29 straipsnyje.

Dėl nustatytų apribojimų laikinumo

35. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą savo kompetenciją formuodama ir vykdydama valstybės ekonominę politiką ir atitinkamai reguliuodama ūkinę veiklą, inter alia leisdama nutarimus, Vyriausybė negali veikti ultra vires; ji privalo laikytis Konstitucijos, taip pat įstatymų. Jeigu Vyriausybė nesilaikytų įstatymų, būtų paneigiamas konstitucinis teisinės valstybės principas, suponuojantis teisės aktų hierarchiją, taip pat Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktas, pagal kurį Vyriausybė vykdo inter alia įstatymus (Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 23 d. nutarimas).

36. Skundžiami Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo 3.1.1. papunktis (2021 m. rugsėjo 29 d. redakcija), 3.1.1.1-3.1.1.3 papunkčiai, 3(1) punktas (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija) ir jais nustatyti ribojimai, nebuvo įtvirtinti kaip laikino galiojimo. Ginčijamas Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimas neturėjo nustatyto savo galiojimo termino, todėl ir šiuo nutarimu nustatyti asmenų teisių ribojimai galiojo neterminuotai. Tokia situacija konstituciškai negalima ir nepateisinama. Konstitucinis Teismas 1997 m. lapkričio 13 d. sprendime yra pasisakęs, kad „Konstitucijos 145 straipsnyje nustatyta, kad esant ypatingoms sąlygoms - įvedus karo ar nepaprastąją padėtį - gali būti laikinai apribojamos teisės ir laisvės, nurodytos Konstitucijos 22, 24, 1.8. Teisėkūros ir teisės taikymo pagrindai 77 25, 32, 35 ir 36 straipsniuose. Tai galėtų būti padaroma sustabdant atitinkamų įstatymų normų galiojimą. Kitų įstatymo galiojimo sustabdymo atvejų Konstitucija nenumato.“

37. Konstitucinis Teismas, pasisakydamas apie kitų asmens teisių ir laisvių ribojimus, yra akcentavęs, kad šios teisės gali būti ribojamos laikinai: „Įsitikinimų raiškos laisvę taip pat galima laikinai apriboti įvedus karo ar nepaprastąją padėtį (Konstitucijos 145 straipsnis). Asmens teisės ar laisvės ribojimo pagrįstumas demokratinėje visuomenėje gali būti vertinamas sveiko proto ir akivaizdžios būtinybės kriterijais, jis turi atitikti teisingumo sampratą ir reikalavimus bei Konstitucijoje nustatytas atitinkamos teisės ar laisvės ribojimo galimybes bei sąlygas (Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimas). Bet koks pagrindinių teisių ir laisvių ribojimas sietinas su konkuruojančių vertybių racionaliu santykiu, garantuojančiu, kad apribojimais nebus pažeista atitinkamos žmogaus teisės esmė“ (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 13 d. nutarimas).

38. Netgi griežčiausius specialiuosius teisinius režimus, t. y. nepaprastąją ir karo padėtį reglamentuojantys įstatymai numato, jog asmens teisės gali būti ribojamos tik laikinai. Pavyzdžiui, Karo padėties įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Šis įstatymas nustato karo padėties įvedimo ir atšaukimo tvarką, valstybės valdymo ir vietos savivaldos ypatumus, ginkluotųjų pajėgų statusą ir žmogaus teisių ir laisvių laikinus apribojimus karo padėties metu, piliečių pasirengimo valstybės gynybai pagrindus, taip pat karo padėties metu ir atšaukus karo padėtį taikytinas priemones. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad „šis Įstatymas nustato nepaprastosios padėties įvedimo pagrindus ir tvarką, laikiną fizinių asmenų naudojimosi teisėmis ir laisvėmis apribojimą, laikiną juridinių asmenų veiklos apribojimą, laikinus valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus nepaprastosios padėties metu, taip pat šių institucijų veiklos teisėtumo kontrolę ir nepaprastosios padėties atšaukimo tvarką.“

39. Neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 23 d., 2001 m. liepos 12 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. sausio 24 d. nutarimai). Todėl ginčijamame nutarime nenustačius konkrečių asmenų teisių ir laisvių ribojimo terminų, kolegijos nuomone, taip pat buvo pažeidžiamas ir teisėtų lūkesčių apsaugos bei teisinio tikrumo principai. Nors nutarimas, kuriuo buvo įtvirtintas galimybių paso panaudojimas bei nustatyti ribojimai, šiuo metu yra pakeistas ir galimybių paso naudojimas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. vasario 2 d. nutarimu „Dėl Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ pakeitimo ir Vyriausybės 2022 m. sausio 12 d. nutarimo Nr. 28 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ pakeitimo“ pakeitimo“ nuo 2022 m. vasario 5 d. buvo sustabdytas, tačiau iki galimybių paso sustabdymo (t. y. iki 2022 m. vasario 5 d.), asmenų teisės ir laisvės buvo ribojamos neribotą laiką, t. y. nenustačius tikslaus termino nuo kada, iki kada galioja sprendimas, ribojantis žmonių teises ir laisves, ir akivaizdu, kad skundžiami nutarimo 3.1.1, 3.1.1.1-3.1.1.3, 3(1) punktai ir jais nustatyti ribojimai, nebuvo įtvirtinti kaip laikino galiojimo, kolegijos nuomone, pažeidžiant teisėtų lūkesčių apsaugos bei teisinio tikrumo principus. Nors gynėjo advokato prašyme šios aplinkybės nėra nurodytos, tačiau, kolegijos vertinimu, būtina spręsti klausimą ir dėl aptariamų nutarimo nuostatų atitikimo minėtiems principams.

Dėl teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą (locus standi)

40. Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas (teisėjas) sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 234 straipsnio 5 dalies 3 punkte numatyta, kad bylos nagrinėjimas atidedamas, kai įstatymų numatytais atvejais kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, - kol bus gautas Konstitucinio Teismo nutarimas.

41. Taigi, tiek pagal Konstitucijoje, tiek pagal Konstitucinio Teismo įstatyme bei BPK nustatytą teisinį reguliavimą teismas turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar Konstituciją atitinka tik toks teisinis reguliavimas, kuris turi būti taikomas teismo nagrinėjamoje byloje. Konstitucinis Teismas 2022 m. vasario 9 d. sprendime pažymėjo, kad pagal Konstituciją Konstitucinis Teismas turėtų pareigą išnagrinėti prašymą dėl Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarime buvusio nustatyto teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai ir (arba) kitam aukštesnės teisinės galios teisės aktui nepriklausomai nuo to, ar toks teisinis reguliavimas galioja, ar ne, jeigu į Konstitucinį teismą kreiptųsi konkrečią bylą nagrinėjantis teismas, kuriam kiltų abejonių dėl toje byloje taikytino teisės akto konstitucingumo. Be kita ko, Konstitucinis teismas yra pažymėjęs, kad priešingu atveju nebūtų pašalintos teismui kilusios abejonės dėl taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai ar įstatymams (2005 m. vasario 7 d. nutarimas).

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje, Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje ir BPK 234 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta bylą nagrinėjančio teismo pareiga kreiptis į Konstitucinį Teismą prašant spręsti, ar Konstituciją atitinka įstatymo (ar kito teisinio akto) norma, kuri turi būti taikoma nagrinėjamoje byloje, apima ir atvejus, kai yra pagrindas manyti, kad Konstitucijai prieštarauja poįstatyminio teisės akto norma, nagrinėjamu atveju Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo ginčijamos nuostatos.

43. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, jog yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo aukščiau aptartos nuostatos neprieštarauja Konstitucijos 20 straipsnio 1 daliai, 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės, atsakingo valdymo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo principams, todėl nuteistojo M. Z. gynėjo advokato prašymas laikomas pagrįstu ir teismo tenkinamas, o baudžiamosios bylos Nr. 1A-400-888/2022 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-38582-2021-4) nagrinėjimas atidedamas, kol bus gautas Konstitucinio Teismo nutarimas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 234 straipsnio 5 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsniu,

n u t a r i a:

nuteistojo M. Z. gynėjo advokato Marijaus Veličkos prašymą tenkinti.

Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ 3.1.1. papunktis (2021 m. rugsėjo 29 d. redakcija) ir 3.1.1.1. - 3.1.1.3. papunkčiai (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija), toje apimtyje, kurioje numatomi reikalavimai asmenims atitikti nustatytus medicininius kriterijus, kaip sąlyga į kontaktiniu būdu teikiamas paslaugas, ūkinės veiklos vykdymą, komercinių ir nekomercinių kultūros, pramogų, sporto renginių, švenčių, mugių, festivalių ar kitų tam tikrą laiką trunkančių organizuotų žmonių susibūrimų viešoje vietoje iš anksto nustatytu laiku organizavimą bei 3(1) punktas (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija), toje apimtyje, kurioje numatoma, jog asmenys neatitinkantys nė vieno iš šio nutarimo 3.1.1. papunktyje nurodyto kriterijaus kontaktiniu būdu gali būti aptarnaujami tik kai teikiamos 3(1).1.-3(1).25. papunkčiuose įvardintos paslaugos ir vykdomos nurodytos ūkinės veiklos, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 1 daliai, 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės, atsakingo valdymo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo principams.

Baudžiamosios bylos Nr. 1A-400-888/2022 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-38582-2021-4) nagrinėjimą atidėti, kol bus gautas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Algirdas Jaliniauskas

Svetlana Jurgaitienė

Laima Šeputienė