Konstitucijos metai 2022
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Naujienų archyvas

Informacija atnaujinta: 2015-04-16 13:53

Vyriausybės nustatytas teisinis reguliavimas, kuriuo reglamentuojamas žalos netekus maitintojo dydžio nustatymas, neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams

2015-04-16

Konstitucinis Teismas šiandien priimtame nutarime pripažino, kad Vyriausybės nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį dėl eismo įvykio mirusio asmens gautos pajamos ir atitinkamai jų dalis, pripažįstama žala netekus maitintojo, apskaičiuojamos pagal mirusiojo vidutinį darbo užmokestį, kurio skaičiuojamasis laikotarpis yra trys mėnesiai, neprieštarauja Konstitucijai, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymui, Civiliniam kodeksui.

Kaip pažymėjo Konstitucinis Teismas, tai, kad pagal Konstituciją draudžiamojo žalos atlyginimo pagrindai turi būti nustatyti įstatymu, nereiškia, jog Vyriausybė pagal savo kompetenciją negali draudžiamojo žalos atlyginimo santykių reguliuoti poįstatyminiais teisės aktais, kurie yra grindžiami įstatymu ir nekonkuruoja su juo.

Nutarime konstatuota, kad Vyriausybė, nustačiusi mirusio asmens, dirbusio pagal darbo sutartį, pajamų dalies, kurią gaudavo asmenys, turintys teisę į žalos netekus maitintojo atlyginimą, apskaičiavimo būdą, kartu įtvirtino, jog, nustatant šios žalos ir atitinkamai transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo išmokos dydžius, privalu vadovautis, be kita ko, Civiliniu kodeksu, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu. Taigi pagal Vyriausybės nustatytą teisinį reguliavimą draudikas, o kilus ginčui – teismas, apskaičiuodamas žalos ir draudimo išmokos dydžius, yra saistomas iš nurodytų įstatymų kylančių reikalavimų, kad turi būti įvertintos visos mirusiojo teisėtai gautos pajamos, kurių dalies neteko jo išlaikytas asmuo, ir kad draudimo išmokos dydis turi būti adekvatus žalos dydžiui, išskyrus įstatymuose ar sutartyje nustatytus ribojimus, tarp jų – draudimo sumas. Vadinasi, Vyriausybės nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį tam tikrais atvejais apskaičiuojamos mirusiojo gautos pajamos, nereiškia, kad teismas, nustatydamas žalos, atlygintinos netekus maitintojo, ir atitinkamai draudimo išmokos dydį, privalo jais apsiriboti ir neprivalo vertinti įrodymų, pagrindžiančių realiai padarytos žalos dydį. Nutarime pažymėta ir tai, kad dėl pajamų šaltinių įvairovės ir specifikos tam tikrų mirusiojo pajamų dalį pripažinti jo išlaikytų asmenų negautomis pajamomis galima tik įvertinus kiekvienam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą, todėl negali būti paneigta galimybė teisės aktuose bendrus (universalius) žalos, atlygintinos netekus maitintojo, apskaičiavimo būdus nustatyti tik kai kuriems mirusiojo pajamų šaltiniams.

Konstitucinis Teismas taip pat pabrėžė, kad iš Konstitucijos 30 straipsnio 1, 2 dalių, 109 straipsnio 1 dalies kyla asmens, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, teisės gauti realų, teisingą žalos atlyginimą teisminio gynimo garantija, kuri įgyvendinama įrodinėjant asmeniui padarytos žalos dydį ir prisiteisiant jos atlyginimą. Įstatymų leidėjo įtvirtinti asmeniui atlygintinos žalos dydžio nustatymo kriterijai, juo labiau detalizuojant įstatymuose nustatytą teisinį reguliavimą Vyriausybės nustatyti žalos dydžio nustatymo draudimo išmokai apskaičiuoti būdai, negali būti traktuojami kaip užkertantys kelią įgyvendinti minėtą konstitucinę garantiją. Taigi ginčijamas teisinis reguliavimas, kuriuo pagal įstatymuose nustatytą žalos, atlygintinos netekus maitintojo, dydžio nustatymo kriterijų – mirusiojo pajamas – yra detalizuota šių pajamų apskaičiavimo tvarka vienu iš galimų atvejų, kai mirusysis dirbo pagal darbo sutartį, nereiškia, kad teismas, nustatydamas šios žalos dydį, negali remtis ir kitais kriterijais.