LRKT 30
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl konkurencijos atliekų tvarkymo paslaugų srityje

PRANEŠIMAS ŽINIASKLAIDAI
2015 m. kovo 5 d.

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO NUOSTATA NEPRIEŠTARAVO KONSTITUCIJAI

Konstitucinis Teismas šiandien priimtame nutarime pripažino, kad Atliekų tvarkymo įstatymo (2002 m. liepos 1 d. redakcija) 30 straipsnio 4 dalies nuostata „Eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą savivaldybės gali pavesti (kaip privalomą užduotį) savivaldybės įsteigtai bendrovei arba kelių savivaldybių įsteigtai atliekų tvarkymo įstaigai, įmonei ar organizacijai“ tiek, kiek pagal joje nustatytą teisinį reguliavimą savivaldybės galėjo pavesti (kaip privalomą užduotį) savivaldybės įsteigtai bendrovei arba kelių savivaldybių įsteigtai atliekų tvarkymo įstaigai, įmonei ar organizacijai vykdyti komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo veiklą, neprieštaravo Konstitucijai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjo bylą, kurioje vertinamas Konkurencijos tarybos nutarimo teisėtumas. Šiuo nutarimu Konkurencijos taryba pripažino, kad Klaipėdos, Šiaulių ir Telšių apskričių savivaldybės, be konkurso pavesdamos regioniniams atliekų tvarkymo centrams išimtinėmis teisėmis teikti komunalinių atliekų tvarkymo (naudojimo ir šalinimo) paslaugas, nesudarė vienodų konkurencijos sąlygų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas teikiantiems ūkio subjektams ir pažeidė Konkurencijos įstatymo reikalavimus.

Aiškindamas šiai konstitucinės justicijos bylai aktualias Konstitucijos nuostatas Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad užtikrinti atliekų tvarkymą yra viešasis interesas, valstybės ir savivaldybių priedermė. Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtinti principai sudaro vieną visumą – šalies ūkio konstitucinį pagrindą. Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta valstybės pareiga reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, suponuoja reikalavimą įstatymų leidėjui, reguliuojant ūkinę veiklą, įskaitant atliekų tvarkymą, derinti įvairias konstitucines vertybes: asmens ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą, sąžiningos konkurencijos laisvę, vartotojų interesų apsaugą, ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumą, žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugą. Paisydamas šių konstitucinių imperatyvų, įstatymų leidėjas privalo nustatyti tokį atliekų tvarkymo organizavimo teisinį reguliavimą, kad savivaldybės šioje srityje užtikrintų sąžiningos konkurencijos laisvę (kad atliekų tvarkymo rinka nebūtų monopolizuota, nebūtų paneigtas šios rinkos dalyvių lygiateisiškumas), taip pat vartotojų teisių, žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugą (kad būtų užtikrintas atliekų tvarkymo paslaugų prieinamumas, teikimo nepertraukiamumas ir gera kokybė).

Konstitucinis Teismas, aiškindamas pareiškėjo ginčijamą Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatą kartu su kitomis šio įstatymo, taip pat Vietos savivaldos ir Konkurencijos įstatymų nuostatomis, pažymėjo, kad savivaldybės, pasirinkdamos komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo paslaugų teikėjų atrankos būdą, turėjo vadovautis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimais. Kitaip tariant, jos privalėjo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, atliekų naudojimo ir šalinimo viešųjų paslaugų teikimo nepertraukiamumą, gerą kokybę ir prieinamumą. Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo ginčijamoje Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatoje numatytas pavedimas (kaip privalomą užduotį) vykdyti komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo veiklą buvo galimas tik tokiu atveju, kai tokiu pavedimu savivaldybės (savivaldybių) įsteigtai bendrovei, įstaigai, įmonei ar organizacijai neteikta privilegijų, nediskriminuoti kiti šioje rinkoje veikiantys ūkio subjektai, užtikrintas atliekų naudojimo ir šalinimo viešųjų paslaugų teikimo nepertraukiamumas, gera kokybė ir prieinamumas. Pagal taip suprantamą pareiškėjo ginčijamą teisinį reguliavimą pavedimas (kaip privalomą užduotį) vykdyti komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo veiklą buvo galimas tik išskirtiniu atveju – kai kitu (šių paslaugų teikėjų konkurso) būdu būtų neįmanoma užtikrinti atliekų naudojimo ir šalinimo viešųjų paslaugų teikimo nepertraukiamumo, geros kokybės ir prieinamumo. Todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo ginčijamoje nuostatoje nustatytu teisiniu reguliavimu buvo sudarytos prielaidos pažeisti sąžiningos konkurencijos laisvę, iškreipti komunalinių atliekų tvarkymo rinką ar ją monopolizuoti, diskriminuoti šios rinkos dalyvius.

Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal Konstituciją savivaldybės yra saistomos šalies ūkio konstitucinį pagrindą sudarančių principų ir kitų konstitucinių imperatyvų. Atliekų tvarkymo srityje jos turi paisyti konstitucinio sąžiningos konkurencijos imperatyvo suponuojamo reikalavimo atliekų tvarkytojus atrinkti konkurso būdu pagal jų galimybes teikti nepertraukiamas, geros kokybės ir prieinamas paslaugas. Šis reikalavimas gali būti nevykdomas tik objektyviai pateisinamu pagrindu; tokiu pagrindu nelaikytina vien tai, kad savivaldybė yra įsteigusi ūkio subjektą, veikiantį atliekų tvarkymo srityje.

Pareiškėjo ginčijama nuostata buvo pakeista 2012 m. balandžio 19 d.

Ši byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.