Konstitucijos metai 2022
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl teisenos nutraukimo

Byla Nr. 43/06

 LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

 SPRENDIMAS

DĖL TEISENOS BYLOJE PAGAL PAREIŠKĖJO – LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIŲ GRUPĖS PRAŠYMĄ IŠTIRTI, AR LIETUVOS RESPUBLIKOS DOKUMENTŲ IR ARCHYVŲ ĮSTATYMO 20 STRAIPSNIO 3 DALIS (2004 M. KOVO 30 D. REDAKCIJA) NEPRIEŠTARAUJA LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI, NUTRAUKIMO

 2007 m. gegužės 28 d.

Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Armano Abramavičiaus, Tomos Birmontienės, Egidijaus Kūrio, Kęstučio Lapinsko, Zenono Namavičiaus, Vytauto Sinkevičiaus, Stasio Stačioko, Romualdo Kęstučio Urbaičio,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo – Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės, susidedančios iš Vilijos Aleknaitės Abramikienės, Jurgio Razmos, Irenos Degutienės, Rimanto Jono Dagio, Audroniaus Ažubalio, Ramūno Garbaravičiaus, Danutės Bekintienės, Arimanto Dumčiaus, Liudviko Sabučio, Rasos Juknevičienės, Andriaus Kubiliaus, Algirdo Vrubliausko, Edmundo Pupinio, Juliaus Dautarto, Sauliaus Pečeliūno, Antano Matulo, Vincės Vaidevutės Margevičienės, Audriaus Endzino, Violetos Boreikienės, Povilo Jakučionio, Antano Napoleono Stasiškio, Vidos Marijos Čigriejienės, Dalios Teišerskytės, Kęstučio Glavecko, Gintaro Šileikio, Algio Čapliko, Rimanto Remeikos, Armino Lydekos, Sauliaus Lapėno, Vytauto Bogušio, Jono Čekuolio, Algio Kašėtos, prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 20 straipsnio 3 dalis (2004 m. kovo 30 d. redakcija) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad priėjimas prie Nacionaliniam dokumentų fondui priklausančių buvusių SSRS valstybės saugumo komiteto (KGB) Lietuvos SSR padalinio, Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos ir kitų Lietuvos teritorijoje veikusių specialiųjų tarnybų dokumentų, kuriuose yra agentūrinės informacijos, sudarytų baudžiamųjų ir trėmimo bylų ribojamas 70 metų nuo jų sudarymo, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25, 42 straipsniams, konstituciniams Lietuvos kaip nepriklausomos valstybės, demokratijos, atviros pilietinės visuomenės, teisinės valstybės principams.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

I

  1. Pareiškėjas – Seimo narių grupė kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 20 straipsnio 3 dalis (2004 m. kovo 30 d. redakcija) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad priėjimas prie Nacionaliniam dokumentų fondui priklausančių buvusių SSRS valstybės saugumo komiteto (KGB) Lietuvos SSR padalinio, Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos ir kitų Lietuvos teritorijoje veikusių specialiųjų tarnybų dokumentų, kuriuose yra agentūrinės informacijos, sudarytų baudžiamųjų ir trėmimo bylų ribojamas 70 metų nuo jų sudarymo, neprieštarauja Konstitucijos 25, 42 straipsniams, konstituciniams Lietuvos kaip nepriklausomos valstybės, demokratijos, atviros pilietinės visuomenės, teisinės valstybės principams.

Šis prašymas Konstituciniame Teisme gautas 2006 m. rugsėjo 26 d.

  1. Konstitucinio Teismo pirmininko 2006 m. spalio 9 d. potvarkiu Nr. 2B-133 pagal pareiškėjo – Seimo narių grupės prašymą Konstitucinio Teismo posėdžiui pradėta rengti byla Nr. 43/06.

II

Įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje (2004 m. kovo 30 d. redakcija) buvo nustatyta:

„Priėjimas prie Nacionaliniam dokumentų fondui priklausančių buvusių SSRS valstybės saugumo komiteto (KGB) Lietuvos SSR padalinio, Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos ir kitų Lietuvos teritorijoje veikusių specialiųjų tarnybų dokumentų, kuriuose yra agentūrinės informacijos, sudarytų baudžiamųjų ir trėmimo bylų ribojamas 70 metų nuo jų sudarymo. Šių dokumentų naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“

III

Pareiškėjo prašymas grindžiamas šiais argumentais.

  1. Viešumas yra viena iš demokratijos sąlygų. Tauta, priimdama sprendimus svarbiausiais Lietuvos Respublikos klausimais, atvira pilietinė visuomenė turi teisę žinoti, kokie asmenys tarnavo okupantams; būtina užtikrinti skaidrumą. Tai turi būti daroma įtvirtinant trečiųjų asmenų teisių apsaugą ir archyvų naudotojų asmeninę atsakomybę, bet negalima septyniasdešimčiai metų įslaptinti Lietuvoje neteisėtai veikusių svetimos valstybės struktūrų dokumentų turinio; informacijos apie antivalstybinę veiklą įslaptinimas užkerta kelią visuomenei susipažinti su duomenimis apie svetimos valstybės agresorės nusikalstamas organizacijas, jų narius ir bendradarbius. Tai, kad nepriklausoma, valstybės ir pilietybės tęstinumo pagrindu atkurta Lietuvos Respublika suteikia specialią apsaugą prieš ją ir jos piliečius veikusios valstybės nusikalstamų organizacijų dokumentams, yra nesuderinama su Lietuvos Respublikos kaip nepriklausomos valstybės statusu.
  2. Informacijos laisvė gali būti ribojama įstatymu, kai tokie ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje ir jais siekiama ginti tokias vertybes kaip žmogaus sveikata, garbė ir orumas, privatus gyvenimas, dorovė, konstitucinė santvarka.

Tačiau demokratinė visuomenė yra neatsiejama nuo viešumo; Lietuvos atvira pilietinė visuomenė neįsivaizduojama be žinių apie antivalstybinę veiklą Lietuvos teritorijoje vykdžiusias svetimos valstybės struktūras ir joms tarnavusius asmenis. Leidimas visuomenei prieiti prie svetimos valstybės nusikalstamų struktūrų (SSRS valstybės saugumo komiteto (KGB) Lietuvos SSR padalinio, Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos, kitų Lietuvos teritorijoje veikusių SSRS specialiųjų tarnybų) dokumentų sustiprintų pilietinės visuomenės įsitraukimą į demokratinį valdymą, kartu ir konstitucinę santvarką, o galimybės manipuliuoti asmenimis dėl jų dalyvavimo antivalstybinėje veikloje būtų sumažintos iki minimumo.

Be to, žmogaus privataus gyvenimo apsaugos ribos baigiasi tada, kai jis savo veiksmais nusikalstamai ar kitaip neteisėtai pažeidžia teisės saugomus interesus, daro žalą atskiriems asmenims, visuomenei ir valstybei.

Todėl Įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatytas ribojimas, kuriuo siekiama apsaugoti neteisėtais tikslais veikusių struktūrų dokumentus, negali būti laikomas būtinu Lietuvos Respublikos demokratinėje visuomenėje, jo negalima pateisinti privatus gyvenimo ar konstitucinės santvarkos apsauga.

  1. Atvira pilietinė visuomenė neįsivaizduojama be tinkamai vykdomos svarbiausios archyvų funkcijos – saugomos medžiagos pateikimo visuomenei ir Lietuvos praeities tyrėjams. Ginčijamas ribojimas stabdo XX amžiaus istorijos tyrimus, svarbius ne tik Lietuvos visuomenei, bet ir tarptautiniame kontekste. Dėl KGB archyvų dalies, susijusios su agentūrine informacija, baudžiamosiomis bei trėmimo bylomis, įslaptinimo aklavietėje atsiduria pokario rezistencijos, holokausto, sovietinio laikotarpio studijos.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

  1. Seimas 2004 m. kovo 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos archyvų įstatymo pakeitimo įstatymą, kurio 1 straipsniu Seimo 1995 m. gruodžio 5 d. priimtą ir nuo 1995 m. gruodžio 30 d. galiojusį Lietuvos Respublikos archyvų įstatymą išdėstė nauja redakcija ir pakeitė jo pavadinimą – šis įstatymas buvo pavadintas Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymu. Dokumentų ir archyvų įstatymas (2004 m. kovo 30 d. redakcija) įsigaliojo 2005 m. sausio 1 d.

Minėta, kad pagal Įstatymo 20 straipsnio 3 dalį (2004 m. kovo 30 d. redakcija) priėjimas prie Nacionaliniam dokumentų fondui priklausančių buvusių SSRS valstybės saugumo komiteto (KGB) Lietuvos SSR padalinio, Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos ir kitų Lietuvos teritorijoje veikusių specialiųjų tarnybų dokumentų, kuriuose yra agentūrinės informacijos, sudarytų baudžiamųjų ir trėmimo bylų buvo ribojamas 70 metų nuo jų sudarymo; šių dokumentų naudojimo tvarką turėjo nustatyti Vyriausybė.

  1. Seimas 2006 m. gruodžio 19 d. priėmė Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 1, 2, 3, 14, 20 straipsnių papildymo ir pakeitimo bei Įstatymo papildymo priedu įstatymą, kurio 5 straipsnio 1 dalimi pakeitė Dokumentų ir archyvų įstatymo 20 straipsnio 3 dalį (2004 m. kovo 30 d. redakcija). Dokumentų ir archyvų įstatymo 1, 2, 3, 14, 20 straipsnių papildymo ir pakeitimo bei Įstatymo papildymo priedu įstatymas įsigaliojo 2007 m. sausio 11 d.

Įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje (2006 m. gruodžio 19 d. redakcija) nustatyta:

„Priėjimas prie Nacionalinio dokumentų fondo ypatingosios dalies dokumentų, išvardytų šio Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, yra neribojamas. Priėjimas prie Nacionalinio dokumentų fondo ypatingosios dalies dokumentų reglamentuojamas šio Įstatymo 19 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka. Priėjimas prie dokumentų, kuriuose yra informacijos, susijusios su asmenimis, prisipažinusiais slapta bendradarbiavus su SSRS specialiosiomis tarnybomis ir įrašytais į prisipažinusių asmenų įskaitą, taip pat atvejais, kai nuo SSRS specialiųjų tarnybų nukentėjęs asmuo pareiškia savo valią dėl informacijos apie jį naudojimo ribojimo iki jo mirties, yra ribojamas. Priėjimo prie ribojamų dokumentų ir jų naudojimo tvarką, taip pat tvarką, pagal kurią nuo SSRS specialiųjų tarnybų nukentėjęs asmuo pareiškia valią dėl informacijos apie jį naudojimo ribojimo, vadovaudamasi šiuo ir kitais įstatymais, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“

Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje (2006 m. gruodžio 19 d. redakcija), į kurią yra daroma nuoroda šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje (2006 m. gruodžio 19 d. redakcija), nustatyta:

„Nacionalinio dokumentų fondo ypatingąją dalį sudaro pasipriešinimo (rezistencijos) SSRS ir Vokietijos okupaciniams režimams struktūrų, taip pat Lietuvos SSR vidaus reikalų liaudies komisariato (nuo 1940 m. iki 1941 m., nuo 1944 m. iki 1946 m.), Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (1941 m., nuo 1944 m. iki 1946 m.), Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (nuo 1946 m. iki 1953 m.), Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (nuo 1946 m. iki 1954 m.), Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (nuo 1954 m. iki 1991 m.), SSRS valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB), SSRS valstybės saugumo ministerijos (MGB), SSRS valstybės saugumo komiteto (KGB) padalinių, veikusių Lietuvoje nuo 1940 m. iki 1991 m., SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD), SSRS vidaus reikalų ministerijos (MVD) padalinių, veikusių Lietuvoje nuo 1946 m. iki 1954 m., SSRS liaudies gynybos komisariato (NKO), Karinio jūrų laivyno liaudies komisariato (NKVMF) padalinių, veikusių Lietuvoje 1941 m., nuo 1943 m. iki 1946 m., Vyriausiosios žvalgybos valdybos prie Sovietų armijos generalinio štabo (GRU) padalinių, veikusių Lietuvoje nuo 1940 m. iki 1991 m., Lietuvos komunistų partijos ir šioms organizacijoms, tarnyboms pavaldžių struktūrų veiklos dokumentai. Nacionalinio dokumentų fondo ypatingosios dalies dokumentai, išskyrus Lietuvos SSR veikusių valstybės įstaigų, įmonių ir organizacijų buvusių slaptųjų (pirmųjų) skyrių dokumentus, turi būti perduoti šio Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka ir saugomi Lietuvos ypatingajame archyve. Lietuvos SSR veikusių valstybės įstaigų, įmonių ir organizacijų buvusių slaptųjų (pirmųjų) skyrių dokumentai saugomi kituose valstybės archyvuose.“

Įstatymo 19 straipsnio 2 ir 3 dalyse (2004 m. kovo 30 d. redakcija), į kurias taip pat yra daroma nuoroda šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje (2006 m. gruodžio 19 d. redakcija), nustatyta:

– „Asmuo, norintis susipažinti su dokumentais, prie kurių priėjimas neribojamas, turi kreiptis į dokumentų saugotoją pateikdamas rašytinį prašymą ir asmens tapatybę liudijantį dokumentą. Asmuo neprivalo nurodyti susipažinimo su dokumentais priežasčių. Su dokumentais asmuo gali susipažinti tik dokumentų saugotojo patalpose“ (2 dalis);

– „Dokumentų saugotojas asmeniui, norinčiam susipažinti su dokumentais, turi pateikti turimas paieškos priemones ir jo nurodytus dokumentus arba jų kopijas. Dokumentai ir jų paieškos priemonės asmeniui susipažinti pateikiami nemokamai. Kai susipažinti su dokumentais galima tik specialios įrangos priemonėmis arba kai asmens prašymu pagaminamos dokumentų kopijos, asmuo turi padengti su dokumentų demonstravimu ar kopijavimu susijusias išlaidas. Jei dokumentų saugotojas atsisako pateikti asmens nurodytus dokumentus, jis turi raštu paaiškinti atsisakymo priežastis ir galimybę šį atsisakymą apskųsti įstatymų nustatyta tvarka“ (3 dalis).

  1. Teisinį reguliavimą, nustatytą Įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje (2006 m. gruodžio 19 d. redakcija), palyginus su teisiniu reguliavimu, kuris buvo nustatytas Įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje (2004 m. kovo 30 d. redakcija), matyti, kad pareiškėjo – Seimo narių grupės ginčijamos nuostatos „Priėjimas prie Nacionaliniam dokumentų fondui priklausančių buvusių SSRS valstybės saugumo komiteto (KGB) Lietuvos SSR padalinio, Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos ir kitų Lietuvos teritorijoje veikusių specialiųjų tarnybų dokumentų, kuriuose yra agentūrinės informacijos, sudarytų baudžiamųjų ir trėmimo bylų ribojamas 70 metų nuo jų sudarymo“ neliko.
  2. Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ginčijamo teisės akto panaikinimas yra pagrindas priimti sprendimą pradėtą teiseną nutraukti ir kad jeigu tai paaiškėja iki teisminio posėdžio pradžios, Konstitucinis Teismas šį klausimą sprendžia pasitarimų kambaryje.

Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 4 dalies formuluotė „yra pagrindas <...> pradėtai teisenai nutraukti“ aiškintina kaip nustatanti Konstitucinio Teismo teisę tais atvejais, kai į Konstitucinį Teismą kreipėsi ne teismai, bet kiti Konstitucijos 106 straipsnyje nurodyti subjektai, atsižvelgus į nagrinėjamos bylos aplinkybes, nutraukti pradėtą teiseną. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad tai pasakytina ir apie tuos atvejus, kai ginčijamas teisės aktas (jo dalis) nebuvo panaikintas, tačiau buvo pakeistas jame nustatytas teisinis reguliavimas (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimas, 2006 m. kovo 14 d. sprendimai (bylos Nr. 3/05 ir 14/03), 2006 m. kovo 30 d., 2006 m. balandžio 14 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 28 straipsniu, 69 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Nutraukti pradėtą teiseną byloje Nr. 43/06 pagal pareiškėjo – Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 20 straipsnio 3 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad priėjimas prie Nacionaliniam dokumentų fondui priklausančių buvusių SSRS valstybės saugumo komiteto (KGB) Lietuvos SSR padalinio, Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos ir kitų Lietuvos teritorijoje veikusių specialiųjų tarnybų dokumentų, kuriuose yra agentūrinės informacijos, sudarytų baudžiamųjų ir trėmimo bylų ribojamas 70 metų nuo jų sudarymo, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25, 42 straipsniams, konstituciniams Lietuvos kaip nepriklausomos valstybės, demokratijos, atviros pilietinės visuomenės, teisinės valstybės principams.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Sprendimas skelbiamas Lietuvos Respublikos vardu.

Konstitucinio Teismo teisėjai:                                                Armanas Abramavičius

                                                                                                        Toma Birmontienė

                                                                                                        Egidijus Kūris

                                                                                                        Kęstutis Lapinskas

                                                                                                        Zenonas Namavičius

                                                                                                        Vytautas Sinkevičius

                                                                                                        Stasys Stačiokas

                                                                                                        Romualdas Kęstutis Urbaitis