Dėl priverstinai nuvežtos transporto priemonės negrąžinimo

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutarimas

DĖL PRIVERSTINAI NUVEŽTOS TRANSPORTO PRIEMONĖS NEGRĄŽINIMO

Santrauka

Šią konstitucinės justicijos bylą inicijavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, prašęs ištirti, ar Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 269 straipsnio 7 dalis (2007 m. gruodžio 13 d., 2008 m. liepos 3 d. redakcijos) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti (išskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama) tik po to, kai sumokėta skirtoji bauda ar atliktas administracinis areštas, neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, proporcingumo principams.

Pareiškėjas savo abejones dėl šios nuostatos konstitucingumo grindė tuo, kad leidžiant nuvežtą transporto priemonę susigrąžinti tik po to, kai yra sumokėta skirtoji bauda ar atliktas administracinis areštas, asmens teisės apribojamos labiau, nei to reikia (yra būtina) viešiesiems interesams ginti, tarp šios priemonės ir ja siekiamų tikslų nėra protingo ir adekvataus santykio, ši priemonė yra neproporcinga.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad ginčijama ATPK 269 straipsnio 7 dalies nuostata „Nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti (išskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama) tik po to, kai sumokėta skirtoji bauda ar atliktas administracinis areštas“ yra skirta reguliuoti santykiams, susijusiems su asmeniui už atitinkamą padarytą administracinį teisės pažeidimą skirtosios administracinės nuobaudos – baudos sumokėjimo ar administracinio arešto atlikimo (įvykdymo) užtikrinimu.

Konstitucinis Teismas nutarime pažymėjo, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, idant būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis; šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu būtina.

Pareiškėjas savo abejonę dėl ginčijamos ATPK 269 straipsnio 7 dalies nuostatos konstitucingumo grindė ir tuo, kad transporto priemonės nuvežimas ir jos negrąžinimas, kol bus sumokėta skirtoji bauda ar atliktas administracinis areštas, suvaržo transporto priemonės savininko ir (arba) teisėto valdytojo teises; nuvežus transporto priemonę ir jos negrąžinus, nei savininkas, nei teisėtas valdytojas negali jos naudoti.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti ir tuo atžvilgiu, kad ji gali būti ribojama dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio; nuosavybės teisės ribojimas nėra negalimas, tačiau visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: nuosavybės teisė gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir (arba) konstituciškai svarbius tikslus; turi būti laikomasi proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus.

Asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso priverstinai nuvežta transporto priemonė (arba jis yra teisėtas jos valdytojas), negali laisvai savo nuožiūra jos naudoti, kol nebus sumokėta skirtoji bauda ar atliktas administracinis areštas, nors tokiu priverstinai nuvežtos transporto priemonės negrąžinimu nėra siekiama išvengti transporto ar pėsčiųjų eismo trikdymo, pašalinti teisės pažeidimu sukeltas neigiamas pasekmes ar užkirsti kelią tokių pasekmių atsiradimui (inter alia išvengti turto sugadinimo, praradimo). Nutarime pažymėta ir tai, kad priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininkas (teisėtas valdytojas) ir asmuo, padaręs administracinį teisės pažeidimą, dėl kurio priverstinai nuvežta transporto priemonė, gali būti skirtingi, kadangi galimi ir tokie atvejai, kai asmuo, padaręs administracinį teisės pažeidimą, dėl kurio priverstinai nuvežama transporto priemonė, buvo neteisėtai ją užvaldęs.

Konstitucinis Teismas pripažino, kad ATPK 269 straipsnio 7 dalies (2007 m. gruodžio 13 d., 2008 m. liepos 3 d. redakcijos) nuostata „Nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti (išskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama) tik po to, kai sumokėta skirtoji bauda ar atliktas administracinis areštas“ ta apimtimi, kuria joje nustatyta, kad priverstinai nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti tik sumokėjus skirtąją baudą ar atlikus administracinį areštą, prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Šiame nutarime Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad tais atvejais, kai priverstiniu transporto priemonės nuvežimu iš esmės siekiama išvengti transporto ar pėsčiųjų eismo trikdymo, pašalinti teisės pažeidimu sukeltas neigiamas pasekmes ar užkirsti kelią tokioms pasekmėms atsirasti (inter alia išvengti turto sugadinimo, praradimo), tokia priemonė – priverstinis transporto priemonės nuvežimas – vertintina kaip proporcinga, adekvati siekiamiems tikslams.

Konstitucinis Teismas pažymėjo ir tai, kad, įstatymų leidėjui už atitinkamų administracinių teisės pažeidimų padarymą nustačius administracinę nuobaudą – transporto priemonės konfiskavimą, paisant Konstitucijos normų ir principų, turi būti įtvirtintos priemonės, užtikrinančios galimą transporto priemonės konfiskavimą. Antai įstatymų leidėjas gali nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, kad kai padaromas administracinis teisės pažeidimas, už kurį gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, priverstinai nuvežta transporto priemonė gali būti laikinai negrąžinama, kol bus išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla.