LRKT 30
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl prisijungimo prie elektros energijos tinklų

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nutarimas

DĖL PRISIJUNGIMO PRIE ELEKTROS ENERGIJOS PERDAVIMO IR SKIRSTYMO TINKLŲ

Santrauka

Bylą inicijavo Seimo narių grupė, prašiusi ištirti, ar Elektros energetikos įstatymo (2004 m. liepos 1 d. redakcija) 15 straipsnio 2 dalies nuostata „Vartotojo įrenginiai gali būti prijungiami prie perdavimo tinklų tik tokiais atvejais, kai skirstomųjų tinklų operatorius dėl nustatytų techninių arba eksploatacijos reikalavimų atsisako prijungti prie skirstomųjų tinklų vartotojo įrenginius, esančius skirstomųjų tinklų operatoriaus licencijoje nurodytoje veiklos teritorijoje“ neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 46 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pareiškėjas savo prašymą grindė tuo, kad asmens ūkinės veiklos laisvė savaime negarantuoja konkurencijos, todėl valstybė turi saugoti sąžiningą konkurenciją; galimybė konkuruoti sumažėja arba konkurencija iš atitinkamos rinkos apskritai pašalinama, kai joje įsigali monopolija; valstybė turi teisinėmis priemonėmis riboti monopolines tendencijas. Jei monopolija yra susidariusi, valstybė monopolinę ūkinę veiklą reguliuoja įstatyme nustatydama atitinkamus reikalavimus monopolininkui. Be to, Europos Sąjungos teisė (Direktyva 2003/54/EB) tiesiogiai nenustato nei apribojimų vartotojui prisijungti prie perdavimo tinklų, nei pareigos jungtis tik prie skirstomųjų tinklų, nei jo teisės jungtis prie bet kurių tinklų savo nuožiūra, todėl, pareiškėjo nuomone, ginčijamoje Elektros energetikos įstatymo nuostatoje  įtvirtinti apribojimai gali būti laikomi netinkamu minėtos Direktyvos įgyvendinimu.

Rengdamas bylą posėdžiui ir atsižvelgdamas į tai, kad Elektros energetikos įstatymas įgyvendina 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 8 d. sprendimu kreipėsi į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl Direktyvos 20 straipsnio išaiškinimo. Europos Bendrijų Teisingumo Teismas 2008 m. spalio 9 d. priėmė prejudicinį sprendimą.

Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad:

– Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalies formuluotė „valstybė reguliuoja ūkinę veiklą“ reiškia ne valstybės teisę savo nuožiūra administruoti visą ar tam tikrą ūkinę veiklą, bet jos teisę nustatyti ūkinės veiklos teisinį reguliavimą, t. y. ūkinės veiklos sąlygų, ribojimų (draudimų), procedūrų reglamentavimą teisės aktuose;

– ūkinės veiklos teisinis reguliavimas nėra savitikslis dalykas, jis yra socialinės inžinerijos priemonė, būdas per teisę siekti tautos gerovės; sąvokos „bendra tautos gerovė“ turinys kiekvienu konkrečiu atveju atskleidžiamas atsižvelgiant į ekonominius, socialinius ir kitus svarbius veiksnius;

– negalima įvesti monopolio, t. y. negalima įstatymu suteikti ūkio subjektui išimtinių teisių veikti kurioje nors ūkio srityje, dėl ko ši sritis būtų monopolizuota, tačiau nedraudžiama tam tikromis aplinkybėmis įstatyme konstatuoti monopolijos konkrečioje ūkinės veiklos srityje buvimą ar kitaip atspindėti faktinius monopolinius santykius ir juos atitinkamai reguliuoti;

– įstatyme nustatyti draudimai turi būti pagrįsti, adekvatūs siekiamam tikslui, nediskriminaciniai, aiškiai suformuluoti;

– pagal Konstituciją riboti ūkinės veiklos laisvę galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo;

– asmens ūkinės veiklos laisvė gali būti ribojama, kai yra būtina ginti vartotojų interesus, saugoti sąžiningą konkurenciją, kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes; specialiosios vartotojų interesų gynimo priemonės – tai diskriminacinių kainų nustatymo ribojimas, monopolinės rinkos prekių kainų dydžių, tarifų valstybinis reglamentavimas, prekių kokybės, kitų reikalavimų monopoliniam ūkio subjektui nustatymas ir kt.;

– dėl ūkinės veiklos specifikos, įvairumo ir dinamiškumo konkrečių santykių srityje reguliavimas, inter alia draudimų ir leidimų santykis, gali kisti.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal ginčijamą teisinį reguliavimą vartotojo įrenginiai jungiami prie skirstomųjų tinklų, o prie perdavimo tinklų jie gali būti jungiami tik tokiais atvejais, kai skirstomųjų tinklų operatorius dėl nustatytų techninių arba eksploatacijos reikalavimų atsisako prijungti prie skirstomųjų tinklų vartotojo įrenginius, esančius skirstomųjų tinklų operatoriaus licencijoje nurodytoje veiklos teritorijoje. Tokiu teisiniu reguliavimu nepaneigiama vartotojo teisė turėti prieigą prie elektros energijos sistemos, jis taikomas visiems vartotojams, taigi visiems vienodai užtikrina šią teisę.

Ginčijamoje nuostatoje nustatytas vartotojo galimybės rinktis elektros energijos tiekėją (skirstomųjų tinklų ar perdavimo sistemos operatorių) ribojimas nėra absoliutus, juo nesukuriamos prielaidos diskriminuoti vartotoją. Toks teisinis reguliavimas savaime nereiškia, kad kuri nors asmenų grupė yra diskriminuojama arba kad kuriai nors asmenų grupei yra suteikiama privilegijų. Priešingai – tokiu teisiniu reguliavimu siekiama vienodai užtikrinti elektros energijos vartotojų interesus. Vadinasi, tokiu teisiniu reguliavimu siekiama užtikrinti ir bendrą tautos gerovę.

Konstitucinis Teismas atsižvelgė ir į Europos Bendrijų Teisingumo Teismo prejudicinį sprendimą, kuriame konstatuota, kad direktyvos 20 straipsnyje nėra numatyta, „jog prieigos prie tinklų sistema, kurią privalo įdiegti valstybės narės, turi leisti reikalavimus atitinkančiam vartotojui savo nuožiūra pasirinkti tinklo, prie kurio jis pageidauja prisijungti, tipą“, ir jame nedraudžiamas nacionalinis reglamentavimas, pagal kurį „reikalavimus atitinkančio vartotojo įrenginiai gali būti prijungiami prie perdavimo tinklo tik tokiais atvejais, kai skirstomųjų tinklų operatorius dėl nustatytų techninių arba eksploatacijos reikalavimų atsisako prijungti prie savo tinklo reikalavimus atitinkančio vartotojo įrenginius, esančius jo licencijoje nurodytoje veiklos teritorijoje. Tačiau nacionalinis teismas turi patikrinti, ar ši sistema įdiegta ir įgyvendinama vadovaujantis objektyviais ir sistemos vartotojų nediskriminuojančiais kriterijais“.

Konstitucinis Teismas pripažino, kad ginčijama Elektros energetikos įstatymo nuostata neprieštarauja Konstitucijai.