LRKT 30
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl teismo įgaliojimų rinkti įrodymus

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas

DĖL TEISMO ĮGALIOJIMŲ RINKTI ĮRODYMUS

Santrauka

Bylą inicijavo Rokiškio rajono apylinkės teismas, kuris prašė ištirti, ar Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 256 straipsnio 3 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje įrodymus taip pat renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria rajonų (miestų) apylinkių teismai (apylinkių teismų teisėjai) kaip administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantys organai (pareigūnai), neprieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai, 109 straipsnio 2 daliai.

Pareiškėjas savo prašymą grindė tuo, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismai vykdydami teisingumą neturėtų dalyvauti bylų tyrimo stadijoje, kontroliuojant tyrimą, palaikant kaltinimą. Vykdydamas teisingumą, teismas turėtų nagrinėti jau parengtą bylą, kurioje jau yra surinkti reikšmingi duomenys, padedantys nustatyti tiesą byloje, o pagal ATPK 256 straipsnio 3 dalį teismas be apribojimų yra įtraukiamas į bylos aplinkybių nustatymą. Pareiškėjo nuomone, taisydamas institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, tyrimo klaidas ir rinkdamas trūkstamus įrodymus teismas atlieka kaltintojo vaidmenį, taigi jo veiksmuose atsiranda teisingumo vykdymui nebūdingų elementų, pažeidžiami valdžių padalijimo, nepriklausomumo principai. Ginčijama ATPK nuostata, pareiškėjo manymu, sudaro prielaidas teismui stoti kurios nors šalies pusėn ir kartu su ja pradėti rinkti įrodymus kitos šalies nenaudai. Taigi teismas tampa šališkas, o tai gali trukdyti nustatyti tiesą byloje, kartu yra paneigiama teisė į teisingą, nešališką, nepriklausomą bylos nagrinėjimą teisme ir iš šios teisės kylantis rungimosi principas.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad ATPK 256 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu nėra nukrypstama nuo Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, 109 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų. Teismas (teisėjas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo objektyviai ir nešališkai ištirti, patikrinti bei įvertinti byloje esančius administracinio teisės pažeidimo padarymo duomenis (įrodymus) ir priimti teisingą sprendimą dėl asmens, kaltinamo padarius šį pažeidimą, kaltumo. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad galimos tokios situacijos, kai nagrinėjant bylą teisme paaiškėja aplinkybės, svarbios priimant teisingą sprendimą, tačiau nenustatytos administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusio asmens, arba kai pateiktos teismui medžiagos neužtenka teisingam sprendimui priimti. Tokiu atveju teismas (teisėjas), siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, turi įgaliojimus pats atlikti reikiamus proceso veiksmus, nes teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia bylos medžiaga teismui yra pateikta. Kartu pabrėžta, kad atlikdamas proceso veiksmus teismas turi veikti taip, kad nesudarytų prielaidų manyti, jog jis yra šališkas ar priklausomas.

Teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą jokiu būdu nereiškia, jog asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus. Iš ATPK 256 straipsnio 3 dalies kylantys teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali būti interpretuojami kaip reiškiantys, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašantys asmenys (pareigūnai) gali teismui (ar kitam administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam pareigūnui) pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą. ATPK įtvirtintas teisinis reguliavimas įpareigoja administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančius asmenis „laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes“.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad nors teisinis reguliavimas, kai panašūs įgaliojimai rinkti įrodymus yra nustatyti ir vykdomąją valdžią įgyvendinančioms institucijoms (pareigūnams), ir teismams, vykdantiems teisingumą, teisės požiūriu yra nekorektiškas, teisiškai ydingas, tačiau vien tai savaime nėra pagrindas pripažinti ginčijamą nuostatą prieštaraujančia Konstitucijai.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus Konstitucinis Teismas pripažino, kad ATPK 256 straipsnio 3 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad įrodymus taip pat renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria rajonų (miestų) apylinkių teismai (apylinkių teismų teisėjai) kaip administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantys organai (pareigūnai), neprieštarauja Konstitucijai.