LRKT 30
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl Respublikos Prezidento galių įgyvendinant atidedamojo (santykinio) veto teisę

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 22 d. nutarimas

DĖL RESPUBLIKOS PREZIDENTO GALIŲ ĮGYVENDINANT ATIDEDAMOJO (SANTYKINIO) VETO TEISĘ

Santrauka

Šioje konstitucinės justicijos byloje Konstitucinis Teismas pagal Seimo prašymą tyrė, ar Konstitucijai neprieštarauja Respublikos Prezidento 2007 m. spalio 31 d. dekreto 2 straipsnis, kuriuo Seimui buvo grąžintas pakartotinai svarstyti Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymas (toliau – Įstatymas).

Pareiškėjas prašymą grindė tuo, kad Respublikos Prezidentas ginčijamu dekretu grąžino Įstatymą Seimui pakartotinai svarstyti, nurodęs, jog Seimo Pirmininkas, pažeisdamas Seimo statutą ir Konstitucijoje įtvirtintą įstatymų leidybos proceso stadijų seką, Įstatymą Respublikos Prezidentui perdavė pasirašyti nesulaukęs Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išvadų dėl 30 Seimo narių motyvuotame rašte nurodytų Seimo statuto pažeidimų, jų nuomone, padarytų priimant Įstatymą. Pareiškėjo nuomone, Konstitucijoje nustatyti Respublikos Prezidento įgaliojimai motyvuotai grąžinti Seimui įstatymą pakartotinai svarstyti neapima Respublikos Prezidento teisės kontroliuoti procedūras, kurios vyksta Seime po įstatymo priėmimo, tad Respublikos Prezidentas, grąžindamas Įstatymą Seimui pakartotinai svarstyti dėl to, kad šis jį priimdamas pažeidė įstatymo priėmimo procedūras, viršijo savo įgaliojimus. Be to, Respublikos Prezidentas, grąžindamas Įstatymą Seimui pakartotinai svarstyti, nepateikė Įstatymo pataisų ar papildymų.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pagal Konstituciją įstatymų leidybos procese, be Seimo, dalyvauja ir valstybės vadovas – Respublikos Prezidentas: jis pasirašo ir oficialiai paskelbia (promulguoja) Seimo priimtus įstatymus bei turi atidedamojo (santykinio) veto teisę – įgaliojimus motyvuotai grąžinti Seimui pakartotinai svarstyti jo priimtą įstatymą; tai yra svarbus konstitucinio valdžių padalijimo principo aspektas ir papildoma Seimo priimtų įstatymų konstitucingumo garantija. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad Respublikos Prezidentas turi konstitucinę pareigą ne vėliau kaip per dešimt dienų po Seimo priimto įstatymo įteikimo arba pasirašyti ir oficialiai paskelbti tą įstatymą (promulgavimo teisė), arba motyvuotai grąžinti jį Seimui pakartotinai svarstyti (atidedamojo veto teisė).

Konstitucinio Teismo nutarime taip pat pažymėta, kad negalima ignoruoti jokios Konstitucijoje ir (arba) Seimo statute įtvirtintos įstatymų leidybos proceso stadijos ar įstatymų leidybos taisyklės ir kad Seimo pareiga laikytis Seimo statute apibrėžtų įstatymų priėmimo taisyklių yra jo konstitucinė pareiga. Esminiai Seimo statute nustatytos įstatymų leidybos procedūros pažeidimai suponuoja tai, kad yra pažeidžiama ir Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalies nuostata, kad įstatymai Seime priimami laikantis įstatymo nustatytos procedūros.

Pasinaudodamas atidedamojo veto teise Respublikos Prezidentas atitinkamame dekrete gali nurodyti įvairius motyvus – ne tik teisinius, bet ir ekonominius, politinius, moralinius, tikslingumo, susijusius su Lietuvos valstybės tarptautiniais įsipareigojimais ir kt.; šie motyvai nebūtinai turi būti susiję su atitinkamo įstatymo turiniu, jie gali būti susiję ir su, Respublikos Prezidento manymu, padarytais įstatymo priėmimo procedūros pažeidimais, inter alia su tuo, kad priimdamas tą įstatymą Seimas nesilaikė Konstitucijoje ir (arba) Seimo statute įtvirtintų įstatymų leidybos proceso stadijų ar įstatymų leidybos taisyklių. Respublikos Prezidento motyvai turi būti racionalūs, aiškūs, suprantami. Respublikos Prezidentas, motyvuotai grąžindamas įstatymą Seimui pakartotinai svarstyti, privalo vadovautis tautos gerovės, atsakingo valdymo, pilietiškumo, socialinės darnos, teisingumo, teisės viešpatavimo imperatyvais, kitomis Konstitucijoje įtvirtintomis, jos ginamomis ir saugomomis vertybėmis. Tačiau vien tai, kad Respublikos Prezidento motyvai, kuriais remiantis įstatymas grąžinamas Seimui pakartotinai svarstyti, kieno nors (taip pat ir Seimo narių) gali būti vertinami kaip neteisingi, negali būti dingstis kvestionuoti atitinkamo Respublikos Prezidento dekreto atitiktį Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad teikti Seimui pakartotinai svarstyti motyvuotai grąžinamo įstatymo pataisas ir papildymus yra ne Respublikos Prezidento konstitucinė pareiga, o teisė. Kitoks aiškinimas – esą Respublikos Prezidentas visais atvejais privalo teikti Seimui pasiūlymus, kaip turėtų būti pataisytas pakartotinai svarstyti grąžinamas įstatymas, – reikštų, kad Respublikos Prezidentas yra verčiamas siūlyti taisyti net tokius įstatymus, kuriems apskritai nepritaria ir kuriems prieštarauja ne dėl to, kad juose esama tam tikrų nuostatų, su kuriomis Respublikos Prezidentas nesutinka, bet dėl to, kad, Respublikos Prezidento nuomone, visas tas įstatymas iš esmės nepriimtinas, nes yra netikslingas, neracionalus, žalingas ir pan.

Konstitucinis Teismas pripažino, kad minėto Respublikos Prezidento dekreto 2 straipsnis neprieštarauja Konstitucijai.