Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 22 d. nutarimas

DĖL KONKURSŲ Į VALSTYBĖS TARNAUTOJO PAREIGAS

Santrauka

Šioje konstitucinės justicijos byloje Konstitucinis Teismas pagal pareiškėjo – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą tyrė Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu patvirtinto Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo (anksčiau vadinto Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas tvarka) ta apimtimi, kuria nebuvo ir nėra nustatytas reikalavimas fiksuoti egzamino žodžiu eigą, inter alia konkurso komisijos narių klausimus ir pretendentų atsakymus, atitiktį Konstitucijai ir Valstybės tarnybos įstatymui.

Konstitucinio Teismo nutarime pažymėta, kad skaidrumas, kaip viešosios valdžios institucijų ir pareigūnų veiklos principas, suponuoja informacijos sklaidą ir komunikavimą, atvirumą ir viešumą (tiek, kiek tai nekenkia kitoms teisės saugomoms vertybėms), atskaitingumą atitinkamai bendruomenei ir sprendimus priimančių pareigūnų atsakomybę už tuos sprendimus, taip pat tai, kad priimami sprendimai turi būti pagrįsti, aiškūs, kad juos iškilus reikalui būtų galima racionaliai motyvuoti; kiti asmenys turi turėti galimybę tuos sprendimus nustatytąja tvarka ginčyti. Skaidrumas sietinas su dalyvaujamąja demokratija, informacijos laisve, galimybe piliečiams ir kitiems asmenims kritikuoti valdžios įstaigų veiklą. Valstybės tarnybos skaidrumas yra būtina prielaida neįsigalėti korupcijai, protekcionizmui, vienų asmenų diskriminavimui ir privilegijų teikimui kitiems, užkirsti kelią piktnaudžiavimams valdžia, taigi ir būtina prielaida žmonėms pasitikėti viešosios valdžios institucijomis ir apskritai valstybe.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad valstybės tarnybos skaidrumo imperatyvas yra konstitucinis principas, kylantis iš įvairių Konstitucijos nuostatų, inter alia iš jos 5 straipsnio 2, 3 dalių, 25, 33 straipsnių nuostatų. Šis imperatyvas suponuoja tam tikrus reikalavimus, kurių viešosios valdžios institucijos, jų pareigūnai ir valstybės tarnautojai privalo paisyti formuodami valstybės tarnautojų korpusą.

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad sprendžiant dėl pretendentų į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje būtina paisyti asmenų lygiateisiškumo principo. Konstitucinis lygių sąlygų stojant į valstybės tarnybą imperatyvas suponuoja stojančiųjų konkurenciją, taip pat objektyvų, nešališką stojančiųjų į valstybės tarnybą vertinimą ir atranką.

Nutarime taip pat pažymėta, kad nuo asmenų atrankos į valstybės tarnybą labai priklauso visos valstybės tarnybos sistemos funkcionavimas bei veiksmingumas. Kai asmuo į valstybės tarnautojo pareigas yra atrenkamas konkurso būdu jį egzaminuojant, egzaminas turi būti tikslingas, orientuotas į atitinkamoms valstybės tarnautojo pareigoms atlikti reikalingų žinių ir gebėjimų patikrinimą bei įvertinimą; egzamino klausimai (užduotys) pirmiausia turi būti siejami su būtent tomis pareigomis valstybės tarnyboje, į kurias pretenduojama (vyksta konkursas).

Kad asmuo galėtų ne formaliai, o realiai ir veiksmingai įgyvendinti savo teisę ginti teisme savo pažeistą konstitucinę teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą, sprendimų dėl jo nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje motyvai turi būti aiškūs, informacija apie šių sprendimų motyvus turi būti prieinama teismui (priešingu atveju teismas negalėtų išspręsti atitinkamos bylos), taip pat institucijoms, sprendžiančioms atitinkamą ginčą ikiteismine tvarka. Vadinasi, jeigu įstatyme yra nustatyta, kad asmens žinios, gebėjimai, reikalingi atitinkamoms valstybės tarnautojo pareigoms atlikti, yra tikrinami jį egzaminuojant, egzamino eiga (inter alia komisijos narių klausimai ir pretendentų atsakymai) turi būti fiksuojama ir informacija apie ją turi būti prieinama atitinkamą ginčą sprendžiančioms institucijoms, taip pat ir teismui.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad nustatyti egzamino eigos fiksavimo būdus (ar būdą) yra Vyriausybės kompetencija. Atsižvelgiant į Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo paskirtį ir reguliavimo sritį, tai padarytina būtent šiame Vyriausybės teisės akte – sudedamojoje jį patvirtinančio Vyriausybės nutarimo dalyje.

Konstitucinis Teismas minėtame Vyriausybės teisės akte įtvirtintą teisinį reguliavimą, išdėstytą įvairiomis redakcijomis, ta apimtimi, kuria nebuvo ir nėra nustatytas reikalavimas fiksuoti egzamino žodžiu priimant į karjeros valstybės tarnautojo pareigas eigą, inter alia pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso komisijos narių klausimus ir pretendentų atsakymus, pripažino prieštaraujančiu Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 33 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 daliai.