LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
N U T A R I M A S
Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 1993 m. birželio 10 d. nutarimo neįrašyti į sesijos darbų programą nutarimo „Dėl Seimo nario K. Bobelio įgaliojimų nutraukimo“ projekto atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai
Vilnius, 1993 m. spalio 1 d.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Algirdo Gailiūno, Zigmo Levickio, Vlado Pavilonio, Prano Vytauto Rasimavičiaus, Teodoros Staugaitienės, Stasio Šedbaro ir Juozo Žilio,
sekretoriaujant Rolandai Stimbirytei,
dalyvaujant pareiškėjo – Seimo narių grupės atstovams Vidmantui Žiemeliui ir advokatui Isakui Kaganui,
suinteresuoto asmens – Seimo atstovui Juozui Bernatoniui,
remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 straipsnio pirmąja dalimi ir Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsnio pirmąja dalimi viešame Teismo posėdyje išnagrinėjo bylą Nr. 5 pagal pareiškėjo – Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar 1993 m. birželio 10 d. Seimo nutarimas neįrašyti į sesijos darbų programą nutarimo „Dėl Seimo nario K. Bobelio įgaliojimų nutraukimo“ projekto atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 63 straipsnio 6 punktą.
Konstitucinis Teismas
nustatė:
Lietuvos Respublikos Seimo 1993 m. birželio 8 d. posėdyje Seimo narių grupė pasiūlė įtraukti į tos pačios dienos darbotvarkę klausimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Seimo nario K. Bobelio įgaliojimų nutraukimo“ projekto svarstymą. Šiame projekte buvo teigiama, kad Seimo narys K. Bobelis šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 31 straipsnio trečiąją dalį – neatsisakė kitai valstybei duotos piliečio priesaikos tos valstybės nustatyta tvarka. Nutarimo projekte buvo siūloma, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 63 straipsnio 6 punktu, nutraukti Seimo nario K. Bobelio įgaliojimus ir pavesti Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip per tris mėnesius organizuoti rinkimus Marijampolės 29-ojoje vienmandatėje apygardoje.
Seimas šio klausimo svarstymo neįrašė į birželio 8 d. posėdžio darbotvarkę , tačiau pagal Laikinojo Seimo statuto 79 straipsnį įrašė jį į birželio 10 d. posėdžio darbotvarkę.
1993 m. birželio 10 d. Seimo posėdyje buvo pristatytas Seimo narių grupės parengto nutarimo „Dėl Seimo nario K. Bobelio įgaliojimų nutraukimo“ projektas. Po pristatymo ir diskusijų Laikinojo Seimo statuto 188 straipsnyje nustatyta tvarka Seimas priėmė nutarimą neįrašyti į sesijos darbų programą šio nutarimo projekto (Nutarimas yra Lietuvos Respublikos Seimo 1993 m. birželio 10 d. posėdžio protokole Nr. 56 (117), kuris gautas kartu su prašymu).
Pareiškėjas prašo Konstitucinį Teismą ištirti, ar šis Seimo 1993 m. birželio 10 d. nutarimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 63 straipsnio 6 punktui.
Prašymas grindžiamas tuo, kad Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 31 straipsnio trečiojoje dalyje nustatyta, jog kandidatai į Seimo narius, davę kitai valstybei piliečio priesaiką, turi raštu jos atsisakyti. Šios nuostatos loginis aiškinimas, kaip ir pačios pilietybės kaip subjekto santykio su tam tikra valstybe suvokimas reikalauja, kad toks raštiškas atsisakymas būtų pateiktas valstybei, kuriai yra duota piliečio priesaika. Jungtinių Amerikos Valstijų Ambasados Lietuvoje notoje Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijai patvirtinama, kad Seimo nario K. Bobelio atsisakymas nuo Jungtinių Amerikos Valstijų piliečio priesaikos, įteiktas Lietuvos Respublikos Vyriausiajai rinkimų komisijai, nesukėlė jokių juridinių pasekmių. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas yra Seimo aktas, todėl pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 105 straipsnį Konstitucinis Teismas gali spręsti, ar toks aktas atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją.
Pareiškėjo atstovai Konstitucinio Teismo teisminiame posėdyje taip pat prašė ištirti, ar neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai Seimo 1993 m. birželio 10 d. nutarimas atmesti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Seimo nario K. Bobelio įgaliojimų nutraukimo“ projektą. Pareiškėjo atstovų nuomone, Seimas dėl pristatyto nutarimo projekto priėmė vieną nutarimą, kuriame yra du sprendimai: 1) neįrašyti į sesijos darbų programą pateikto nutarimo projekto ir 2) atmesti šį projektą.
Suinteresuoto asmens atstovas paaiškino, kad pareiškėjo prašymas nepagrįstas, o prašymo argumentai nesusiję su Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis. Konstitucijos 105 straipsnio pirmojoje dalyje ir Konstitucinio Teismo įstatymo 63 straipsnio pirmosios dalies 1 punkte nustatyta, kad Konstitucinis Teismas nagrinėja bylas dėl teisės aktų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Suinteresuoto asmens atstovo nuomone, Seimas nepriėmė teisės akto, o tik balsavo procedūriniu klausimu pagal Laikinojo Seimo statuto 188 straipsnio antrosios ir trečiosios dalių bei 189 straipsnio 5 punkto nuostatas. Todėl tokio balsavimo metu priimtas sprendimas nenagrinėtinas Konstituciniame Teisme. Be to, šiame sprendime nėra to turinio, dėl kurio pareiškėjas kreipėsi į Konstitucinį Teismą. Suinteresuoto asmens atstovas taip pat paaiškino, kad Seimas pats nustato savo darbų programą, laikydamasis Laikinojo Seimo statuto nuostatų. Šią Seimo teisę riboja Lietuvos Respublikos Konstitucija, nustatydama konkrečius klausimus, kuriuos Seimas privalo svarstyti. Suinteresuoto asmens atstovo nuomone pareiškėjo prašymas netenkintinas.
Konstitucinis teismas
konstatuoja:
- Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 105 straipsnio pirmojoje dalyje ir Konstitucinio Teismo įstatymo 63 straipsnio pirmosios dalies 1 punkte nustatyta, kad Konstitucinis Teismas nagrinėja ir priima sprendimus, ar neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai. Pareiškėjo prašyme formuluojama konstitucinė problema, tai yra prašoma ištirti, ar Seimo 1993 m. birželio 10 d. nutarimas neįrašyti į sesijos darbų programą nutarimo „Dėl Seimo nario K. Bobelio įgaliojimų nutraukimo“ projekto neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Todėl šio prašymo nagrinėjimas yra žinybingas Konstituciniam Teismui.
- Konstitucinis Teismas, vertindamas pareiškėjo teisinius motyvus, kad Seimo atsisakymas svarstyti Seimo nario K. Bobelio įgaliojimų klausimą prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, remiasi konstitucinėmis nuostatomis, reglamentuojančiomis Seimo statusą. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 76 straipsnį Seimas turi teisę Statutu nustatyti savo darbo tvarką. Seimas yra savarankiškas tiek, kiek jo galių neriboja Lietuvos Respublikos Konstitucija. Ginčijamas Seimo nutarimas buvo priimtas laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio antrojoje dalyje įtvirtintos taisyklės, nustatančios, kad Seimo aktai priimami dalyvaujančių posėdyje Seimo narių balsų dauguma. Taigi šios konstitucinės nuostatos Seimas nepažeidė.
- Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 64 straipsnio pirmosios dalies 1 punktą Konstitucinis Teismas nagrinėja, ar visas teisės aktas ar jo dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai pagal normų turinį. Seimas nutarime nevertino Seimo nario K. Bobelio išrinkimo pagrįstumo, nepriėmė sprendimo dėl jo įgaliojimų pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 63 straipsnio 6 punktą. Šiame nutarime nebuvo sprendžiami tie konstituciniai klausimai, kuriuos kelia pareiškėjas savo prašyme. Todėl pareiškėjo teiginys, kad Seimo nutarimas neįrašyti į sesijos darbų programą pateikto nutarimo projekto prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 63 straipsnio 6 punktui, yra nepagrįstas.
Konstitucinis Teismas pagal Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 782 straipsnį tiria ir vertina Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą arba jos atsisakymą nagrinėti skundus dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų tais atvejais, kai sprendimai buvo priimti ar kita Komisijos veika buvo padaryta pasibaigus balsavimui ir kai su tokiu paklausimu į Konstitucinį Teismą kreipėsi Seimas arba Respublikos Prezidentas ne vėliau kaip per 3 dienas po oficialių rinkimų rezultatų paskelbimo. Remdamasis Konstitucinio Teismo išvadomis, galutinį sprendimą dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo priima Seimas. Todėl Konstitucinis Teismas negali iš esmės išspręsti pareiškėjo prašymo.
- Pareiškėjo atstovų teiginys, kad Seimas vienu nutarimu priėmė du sprendimus, neparemtas teisiniais motyvais. Tai patvirtina Seimo 1993 m. birželio 10 d. posėdžio protokolas, iš kurio matyti, kad dėl pateikto nutarimo projekto buvo priimti du atskiri nutarimai. Pareiškėjo prašyme neginčijamas nutarimas atmesti Seimo nutarimo „Dėl Seimo nario K. Bobelio įgaliojimų nutraukimo“ projektą, todėl šio nutarimo atitikimas Lietuvos Respublikos Konstitucijai šioje byloje nenagrinėtinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 53, 54, 55 ir 56 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
nutaria:
Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Seimo 1993 m. birželio 10 d. nutarimas neįrašyti į sesijos darbų programą nutarimo „Dėl Seimo nario K. Bobelio įgaliojimų nutraukimo“ projekto neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Šis Konstitucinio Teismo nutarimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Nutarimas skelbiamas Lietuvos Respublikos vardu.
Konstitucinio Teismo teisėjai:
Algirdas Gailiūnas Zigmas Levickis Vladas Pavilonis
Pranas Vytautas Rasimavičius Teodora Staugaitienė Stasys Šedbaras
Juozas Žilys
