Konstitucijos metai 2022
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl prokurorinės priežiūros civiliniame procese

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. vasario 14 d. nutarimas

DĖL PROKURORINĖS PRIEŽIŪROS CIVILINIAME PROCESE

 Santrauka

Bylą inicijavo dviejų apylinkių teismai. Jie prašė ištirti, ar Civilinio proceso kodekso 53 straipsnis ir Prokuratūros įstatymo 21 straipsnio trečioji dalis neprieštarauja Konstitucijai. Prašymus teismai grindė tuo, kad Konstitucijos 118 straipsnyje yra nustatyta prokuroro kompetencija tik baudžiamosiose bylose ir nenumatyta prokuroro teisė kreiptis į teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Tačiau šio kodekso 53 straipsnyje numatyta, kad prokuroras turi teisę kreiptis į teismą su pareiškimu kitų asmenų teisėms bei įstatymų saugomiems interesams ginti arba įstoti į bylą bet kurioje proceso stadijoje, jeigu to reikalauja valstybinių ar visuomeninių interesų arba piliečių teisių bei įstatymo saugomų interesų apsauga.

Konstitucinis Teismas rėmėsi tuo, kad Konstitucija yra aukščiausią teisinę galią turintis teisės aktas. Ją priėmus, įstatymai, galioję iki jos priėmimo, galioja ta apimtimi, kuria jų normos neprieštarauja Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas pripažino, kad Civilinio proceso kodekso 53 straipsnio normos dėl prokuroro teisės kreiptis į teismą su pareiškimu kitų asmenų teisėms bei įstatymų saugomiems valstybės interesams ginti neprieštarauja Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas pripažino, kad Civilinio proceso kodekso 53 straipsnis, taip pat 13, 54 straipsnių normos, kuriose numatyta prokuroro teisė įstoti į bylą bet kurioje stadijoje bei vykdyti prokurorinę priežiūrą civiliniame procese, ir Prokuratūros įstatymo 21 straipsnis, taip pat 2, 19, 20, 22, 25 ir 27 straipsnių normos, įtvirtinančios prokurorų įgaliojimus tikrinti valdymo aktų teisėtumą ir vykdyti prokurorinę priežiūrą civiliniame procese, prieštarauja Konstitucijos 5, 109 ir 118 straipsniams.

 

Tezės

Pakeitus Konstituciją, būtina su jos normomis suderinti anksčiau priimtų teisės aktų normas ar išspręsti jų galiojimo klausimą. Konstitucijoje prokurorai traktuojami kaip teisminės valdžios sudedamoji dalis. Tačiau jie negali vykdyti teismams priskirtos teisingumo funkcijos, taip pat riboti teisminės veiklos galių.

Prokurorai, kaip teisėsaugos institucija, privalo reaguoti į teisės pažeidimus, tačiau tai neturi prieštarauti Konstitucijai ir ją atitinkantiems įstatymams. Jie turi teisę pareikšti arba palaikyti pareikštą civilinį ieškinį baudžiamosiose bylose, jeigu tai būtina dėl valstybinių ar visuomeninių interesų arba atskirų asmenų teisių apsaugos. Šiais atvejais prokuroras negali turėti daugiau procesinių teisių, negu įstatymas jų suteikia ieškovui.