Konstitucijos metai 2022
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl patalpų perdavimo daugiabučio namo savininkų bendrijai

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. birželio 23 d. nutarimas

DĖL PATALPŲ PERDAVIMO DAUGIABUČIO NAMO SAVININKŲ BENDRIJAI

 Santrauka

Bylą inicijavo apylinkės teismas. Jis prašė ištirti, ar Vyriausybės 1995 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 852 „Dėl Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo įgyvendinimo tvarkos“ patvirtintos Namo perdavimo bendrijai tvarkos 2.1.2 papunktis ir 3 punktas atitinka Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalį.

Pareiškėjo prašymas buvo pagrįstas tuo, kad Vyriausybės patvirtintos Namo perdavimo bendrijai tvarkos 2.1.2 papunktyje ir 3 punkte numatytos sąlygos, kurioms esant dalis name esančių patalpų bendrijai neperduodamos, numato Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo išimtis, nes jo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog perduodamas bendrijai valdyti ir naudoti gyvenamasis namas.

Konstitucinis Teismas nutarė, kad Vyriausybės 1995 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 852 „Dėl Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo įgyvendinimo tvarkos“ patvirtintos Namo perdavimo bendrijai tvarkos 2.1.2 papunktis ir 3 punktas neprieštarauja Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai.

 

Tezės

Teisės teorijoje žinomi įvairūs teisės aiškinimo metodai: lingvistinis, sisteminis, istorinis, lyginamasis ir kt. Atskleisti atskirų įstatyme pavartotų sąvokų prasmę galima išsiaiškinus įstatymo paskirtį, jo reguliuojamų santykių pobūdį ir apimtį, reguliavimo ypatumus ir pan. Tai galima padaryti taikant įvairius įstatymo aiškinimo metodus, tarp jų – sisteminį, nes kiekviena teisės norma yra vientiso teisės akto (šiuo atveju – Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo) sudedamoji dalis, susijusi su kitomis to teisės akto normomis.

Gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkų nuosavybės teisę į jiems priklausančias patalpas saugo Konstitucija ir įstatymai. Civilinėje teisėje savininko subjektinės nuosavybės teisės turinys apibūdinamas išskiriant savininko teisę jam priklausantį turtą valdyti, šiuo turtu naudotis ir disponuoti. Konstitucija ir įstatymai saugo ir gina savininkų teises nepriklausomai nuo to, ar daugiabučiame gyvenamajame name yra įsteigta bendrija, ar tokios bendrijos nėra. Bendrijos įsteigimas nereiškia, kad privačios ar viešosios nuosavybės teisės subjektai netenka nuosavybės teisės į jiems priklausantį turtą, todėl bendrijos įsteigimas savaime nesuteikia pagrindo varžyti ar kitaip riboti savininkų teises ir teisėtus interesus.

 Namo perdavimo bendrijai tvarkos 3 punkte nustatytas teisinis reglamentavimas, kai negyvenamųjų patalpų perdavimą bendrijai lemia iš esmės vien techniniai kriterijai, laikytinas teisiškai nekorektišku, nes minėtame punkte nurodyti kriterijai neturėtų būti laikomi vieninteliais ir neginčijamais. Pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymą sprendžiant, kokios negyvenamosios patalpos perduotinos bendrijai, svarbiausia yra tai, ar šios patalpos nepriklauso nuosavybės teise konkrečiam fiziniam ar juridiniam asmeniui, ar jos pagal savo paskirtį yra bendrojo naudojimo.