Dėl Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų, skirtų įslaptinto liudytojo apklausai

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. rugsėjo 19 d. nutarimas

DĖL BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO NUOSTATŲ, SKIRTŲ ĮSLAPTINTO LIUDYTOJO APKLAUSAI

 

Santrauka

Bylą inicijavo du apygardų teismai ir apylinkės teismas, kurie kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 1181, 1561 straipsniai, 267 straipsnio 5 punktas ir 3171 straipsnis neprieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 2 ir 6 dalims, 109 straipsnio 1 ir 2 dalims, 117 straipsnio 1 daliai ir 118 straipsnio 1 daliai.

Prašymai buvo pagrįsti tuo, kad BPK nustatyta teisiamojo teisė užduoti klausimus nukentėjusiesiems ir liudytojams, tačiau teisiamieji negali šios teisės įgyvendinti, jeigu nukentėjusieji ar liudytojai yra įslaptinti. Pareiškėjų nuomone, BPK 267 straipsnio 5 punkto ir 3171 straipsnio normomis pažeidžiamas Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teismo bešališkumo principas ir asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, teisė, kad jo bylą teismas išnagrinėtų teisingai. Asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, kuri yra viena iš tiesos byloje nustatymo garantijų.

BPK 1561 straipsnyje nustatyta, kad prokuroras, taip pat prokuroro sutikimu – tardytojas sunkių nusikaltimų bylose, norėdami užtikrinti liudytojo ar nukentėjusiojo saugumą, turi teisę įslaptinti jų pavardę ir kitus asmens tapatybę nustatančius duomenis. Susipažinti su tikraisiais duomenimis turi teisę tik byloje dalyvaujantys tardytojai, prokurorai ir teisėjai. Kaltinamasis ir teisiamasis negali sužinoti šių duomenų. Tai reiškia, kad yra ribojama asmens teisė žinoti, kas kaltina ir kokio liudytojo ar nukentėjusiojo parodymais pateiktas kaltinimas grindžiamas. Kaltinamasis ar teisiamasis negali žinoti, kokie santykiai jį sieja su tais liudytojais ar nukentėjusiaisiais, ar tie asmenys dėl kokių nors priežasčių nėra suinteresuoti nepagrįstai jį apkaltinti.

Visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai. Uždaras teismo posėdis galimas, jeigu reikia apsaugoti žmogaus asmeninio ar šeiminio gyvenimo slaptumą arba jeigu viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybės, profesinę ar komercinę paslaptį. Konstitucijoje nenumatyta, kad teismo posėdis gali būti slaptas, tačiau BPK 3171 straipsnio 3 dalyje numatytas įslaptinto liudytojo apklausos būdas teisiamąjį posėdį padaro slaptą: teismas apklausia įslaptintą liudytoją nedalyvaujant ne tik klausytojams, bet ir nagrinėjamos bylos proceso dalyviams.

BPK 265 straipsnyje nustatyta, kad teisminio nagrinėjimo dalyvių teisės yra lygios ir kad bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. BPK 269, 267, 60 straipsniuose numatytos gynėjo, teisiamojo, nukentėjusiojo teisės susipažinti su visa bylos medžiaga, dalyvauti nagrinėjant bylą ir tiriant įrodymus. Tačiau BPK 1561 straipsnio 3 dalyje teisė susipažinti su tikraisiais liudytojo asmens tapatybę nustatančiais duomenimis nustatyta tik prokurorui. Pareiškėjų manymu, įslaptinto liudytojo anonimiškumas neleidžia teismui teisingai ir bešališkai išnagrinėti bylos, nes trukdo įsitikinti liudytojo parodymų teisingumu.

BPK 3171 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatyta apklausos tvarka ignoruojamos parodymų autentiškumo nuostatos, suteikiamų žinių šaltinis lieka anonimiškas ir įslaptinto liudytojo parodymai teismo posėdyje yra iš esmės anoniminio pranešimo lygmens. Taip pažeidžiamos proceso dalyvių teisės, kliudoma teismui būti bešališkam ir teisingam.

Konstitucinis Teismas pripažino, kad BPK 267 straipsnio 5 punktas ir 3171 straipsnis ta apimtimi, kuria negarantuojama teisiamojo teisė užduoti klausimus liudytojui ar nukentėjusiajam, kurių asmens tapatybę nustatantys duomenys yra įslaptinti, ir dėl to ribojama jo teisė dalyvauti tiriant įrodymus bei pažeidžiama teisiamojo teisė į gynybą, taip pat į teisingą bylos nagrinėjimą, prieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 2 ir 6 dalims. BPK 1181 ir 1561 straipsniai neprieštarauja Konstitucijai.

 

Tezės

Nustatant patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ir bausmės skyrimo už padarytą nusikaltimą tvarką, įstatymais turi būti numatytas ir asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, teisių užtikrinimas. Asmuo negali būti pripažintas kaltu nusikaltimo padarymu ir kriminalinė bausmė niekam negali būti paskirta be tinkamos teisminės procedūros, leidžiančios kaltinamajam žinoti viską, kas jam inkriminuojama ir kuo pagrįsti reiškiami kaltinimai, taip pat parengti ir pateikti įrodymus gynybai. Teisminio nagrinėjimo dalyviams teisminiame posėdyje turi būti įstatymais užtikrintos lygios teisės teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pareikšti prašymus. Bylos turi būti nagrinėjamos laikantis rungimosi principo.

Kiekvienas šaukiamas būti liudytoju asmuo privalo atvykti ir duoti parodymus apie visa, kas jam žinoma byloje, taip pat teisingai atsakyti į proceso dalyvių pateiktus jam klausimus. Liudytojui ar nukentėjusiajam duoti teisingus parodymus baudžiamojoje byloje kai kuriais atvejais gali būti nesaugu, todėl šiuo metu įvairiose šalyse yra nustatytos įvairios liudytojų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio jiems priemonės.

Asmeniui, kaltinamam padarius nusikaltimą, Konstitucijoje garantuojama, kad jo byla bus išnagrinėta viešai ir teisingai (31 straipsnio 2 dalis). Jis privalo turėti teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo. Įslaptinus liudytojo ar nukentėjusiojo asmens tapatybės duomenis, įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą yra sudėtingiau. Tai reiškia, kad baudžiamojo proceso normose, nustatančiose liudytojų ar nukentėjusiųjų įslaptinimo ir jų parodymų davimo tvarką, minėtos teisės turi būti suderintos.

Liudytojų ar nukentėjusiųjų įslaptinimas galimas tik kaip išimtinė priemonė, kai būtina užtikrinti jų saugumą ir kai įslaptintų liudytojų ar nukentėjusiųjų apklausos teisminiame posėdyje tvarka bei jų parodymų tyrimas ir naudojimas neapriboja ir nepaneigia asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, konstitucinės teisės į gynybą, taip pat į teisingą bylos nagrinėjimą.

Konstitucijoje yra įtvirtintas asmens teisės į teisingą teismą principas. Šis principas, be kita ko, reiškia, kad teismas privalo besąlygiškai laikytis konstitucinių principų ir juos įtvirtinančių įstatymų reikalavimų dėl baudžiamojo proceso šalių lygybės įstatymui ir teismui, būti bešališkas ir nepriklausomas.

Konstitucijoje garantuota asmens teisė į gynybą suponuoja tai, kad jam įstatymu turi būti užtikrinta pakankamai procesinių priemonių gintis nuo pareikšto kaltinimo ir galimybė jomis pasinaudoti. Teisė į gynybą yra viena iš teisingo bylos išnagrinėjimo sąlygų. Liudytojo ar nukentėjusiojo asmens tapatybę nustatančių duomenų įslaptinimas pats savaime nereiškia, kad teisiamojo ar jo gynėjo teisės šiame procese yra apribotos. Taip pat nėra pagrindo tvirtinti, jog prokuroras dėl to, kad turi informacijos apie liudytojo ar nukentėjusiojo asmens tapatybę nustatančius duomenis, turi ir išskirtinę procesinę padėtį. Liudytojo ar nukentėjusiojo įslaptinimas pats savaime nepažeidžia Konstitucijoje įtvirtinto principo, kad byla turi būti išnagrinėta viešai ir teisingai, ir asmens teisės į gynybą.