Konstitucijos metai 2022
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl autorinių teisių apsaugos

Byla Nr. 28/98

 LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

 N U T A R I M A S

Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 21410 straipsnio 1 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai

 Vilnius, 2000 m. liepos 5 d.

 

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Egidijaus Jarašiūno, Egidijaus Kūrio, Zigmo Levickio, Augustino Normanto, Vlado Pavilonio, Jono Prapiesčio, Vytauto Sinkevičiaus, Stasio Stačioko ir Teodoros Staugaitienės,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

dalyvaujant suinteresuoto asmens - Lietuvos Respublikos Seimo atstovams Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresniajam konsultantui dr. Pranui Petkevičiui ir doc. dr. Alfonsui Vileitai,

remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, viešame Teismo posėdyje 2000 m. birželio 30 d. išnagrinėjo bylą Nr. 28/98 pagal pareiškėjo – Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 21410 straipsnis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui ir Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

I

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 1998 m. rugpjūčio 14 d. nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje atsakomybėn traukiamas asmuo kaltinamas neteisėta vaizdo įrašų prekyba, t. y. padaręs pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 21410 straipsnio 1 dalyje.

Teismas nutarimu bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar ATPK 21410 straipsnis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui ir Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (toliau – ir CK).

II

Pareiškėjas prašymą grindžia šiais motyvais.

  1. ATPK 21410 straipsnyje nustatyta, kad neteisėtas (neturint autoriaus arba garso ir (ar) vaizdo įrašo gamintojo, arba jų teisių perėmėjų leidimo) literatūros, mokslo ar meno kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) arba garso ir (ar) vaizdo įrašo atgaminimas, platinimas, viešas atlikimas, kitoks panaudojimas bet kokiais būdais ir priemonėmis komerciniams tikslams, taip pat laikymas tokiems tikslams užtraukia baudą su neteisėtai išleistų, atgamintų, platinamų, kitaip naudojamų ar laikomų egzempliorių konfiskavimu.

Pareiškėjo nuomone, asmens pirkti vaizdo įrašai, kaip daiktai, yra paprasti nuosavybės teisės objektai. Įstatymai nenumato specialių vaizdo ar garso įrašų įsigijimo ar pardavimo taisyklių arba apribojimų, todėl jais gali būti laisvai disponuojama kaip savo nuosavybe.

  1. Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybė neliečiama. Pareiškėjas teigia, kad tai yra imperatyvi nuostata, su kuria turi būti derinami kiti įstatymai bei jų taikymo praktika. ATPK 21410 straipsnis prieštarauja nurodytai Konstitucijos normai ir nepagrįstai apriboja asmenų teises į nuosavybę.

Pareiškėjo manymu, pagal Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalį nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti paimti tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginant. ATPK 21410 straipsnis už konfiskuotus garso ar vaizdo įrašus atlyginimo jų savininkams nenumato. Įstatymų leidėjas gali keisti atitinkamų nuosavybės objektų teisinį režimą, bet negali atimti iš savininko nuosavybės teise jam priklausančių daiktų, negali bausti savininko už teisėtai įgytų daiktų laikymą, naudojimą, pardavimą.

  1. Ginčijamo įstatymo straipsnio dispozicija reiškia, kad įstatymų leidėjas siekia apsaugoti autorių ir gamintojų teises, kai jų kūriniai įrašyti į vaizdo ar garso laikmenas. CK 515 straipsnio 2 dalyje nurodyta: „Autorinė teisė į kūrinį nesiejama su nuosavybe į materialinį objektą, kuriame šis kūrinys išreikštas.“ Iš to pareiškėjas daro išvadą, kad daiktai, kuriuose įrašyti kūriniai, nuosavybės teisės pagrindu priklauso juos įsigijusiems asmenims, o ne įrašyto kūrinio autoriui ar įrašo gamintojui. Pasak pareiškėjo, autorius savo teises, numatytas įstatymu, įgyvendina duodamas sutikimą įrašyti kūrinį į laikmenas. Įrašų pardavimui autoriaus sutikimo įstatymai nenumato, t. y., priešingai negu numatyta ginčijamos ATPK 21410 straipsnio normos dispozicijoje, autoriaus turtinės teisės į įrašytą kūrinį priklauso gamintojui (CK 526 straipsnis).

CK 561 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu įrašas teisėtai platinamas per prekybos tinklą, tai jį leidžiama naudoti viešose vietose be gamintojo sutikimo.

  1. Pareiškėjo nuomone, užsienio šalyse sukurtos vaizdajuostės šiuo metu Lietuvoje neturi teisinės apsaugos, nes Lietuva dar nėra ratifikavusi 1961 metų Romos konvencijos. ATPK 21410 straipsnyje ta aplinkybė neaptarta, ir tai sudaro pagrindą bausti asmenis, konfiskuoti jų įsigytus vaizdo ir garso įrašus, pagamintus užsienyje ir teisėtai platinamus Lietuvoje.

Autorinė teisė yra privatinės teisės institutas, ir tokie santykiai reguliuojami civilinės (CK 539, 540, 565 straipsniai), o ne administracinės teisės normomis. ATPK 21410 straipsnyje nustatytu reguliavimu pažeidžiamas vienas iš pagrindinių civilinės teisės principų – dispozityvumo. Nurodytoji norma paneigia teisę patiems civilinės teisės subjektams įgyvendinti įstatymu jiems suteiktas teises – be jų žinios tai atlieka policijos pareigūnai.

III

Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui gauti suinteresuoto asmens – Seimo atstovų P. Petkevičiaus ir A. Vileitos rašytiniai paaiškinimai.

  1. Suinteresuoto asmens atstovai nurodo, kad Konstitucijos 23 straipsnio nuostata „Nuosavybė neliečiama“ taikytina visoms nuosavybės rūšims – tiek privačiajai ir viešajai, tiek materialiajai ir intelektinei. Intelektinė nuosavybė taip pat neliečiama. Jos apsauga turi būti ne mažesnė nei materialiosios nuosavybės. Taigi asmenims, pažeidusiems intelektinę nuosavybę, turi būti taikomos ne mažiau griežto poveikio priemonės negu asmenims, pažeidusiems materialiąją nuosavybę. Be to, taikant sankcijas intelektinės nuosavybės teisės pažeidėjams, reikia atsižvelgti į intelektinės nuosavybės specifiką. Savininkas jam nuosavybės teise priklausančius daiktus valdo pats arba gali kontroliuoti jų valdymą, perdavęs daiktus valdyti kitiems asmenims. Autorius negali pats kontroliuoti paskelbtų kūrinių naudojimo. Paskelbti kūriniai tampa visuotinai prieinamais ne tik vienos valstybės teritorijoje, bet ir tarptautiniu mastu. Todėl yra tarptautiniai susitarimai dėl intelektinės nuosavybės apsaugos. Susitarimų, prie kurių Lietuva yra prisijungusi, nuostatos yra privalomos.
  2. Nuosavybės teisę asmuo gali įgyti tik teisėtai. Tai, kas įgyjama neteisėtai, pažeidžiant kitų asmenų teises ir teisių normas, negali būti ginama. Negalima ginti teisės pažeidimo. Teisės pažeidimas gali užtraukti civilinę, administracinę, baudžiamąją atsakomybę priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio, pavojingumo laipsnio, atsakomybę nustatančių teisės normų turinio. Nuosavybės teisės institutas – tai civilinės teisės institutas, tad privačios nuosavybės teisės pažeidimas pagrįstai užtraukia ne tik civilinę, bet ir baudžiamąją bei administracinę atsakomybę.

Intelektinės nuosavybės teisinė apsauga ne mažiau svarbi nei materialiosios nuosavybės, todėl šią apsaugą taip pat turi užtikrinti ir baudžiamosios, ir administracinės teisės normos. Tokios apsaugos užtikrinimas – tai ne tik privačių autorių, gretutinių teisių subjektų interesų užtikrinimas, bet ir teisėtvarkos Lietuvoje bei tarptautinių šalies įsipareigojimų užtikrinimas. Tai – viešasis interesas.

  1. ATPK 21410 straipsnio nuostatos taikomos tik neteisėtam kūrinių ar jų įrašų panaudojimui. Asmenys, neteisėtai atgaminę ir (ar) po to įgiję neteisėtai atgamintus kūrinio egzempliorius ar įrašus, neįgyja ir negali įgyti nuosavybės teisės į įrašus. Tokie įrašai turi būti konfiskuojami ir sunaikinami. Tokiu būdu nutraukiami teisę pažeidžiantys veiksmai (CK 6 straipsnio 1 dalis).

Suinteresuoto asmens atstovų nuomone, pareiškėjo teiginys, jog autoriaus turtinės teisės į įrašytą kūrinį priklauso gamintojui, prieštarauja CK 558 straipsnio 1 dalies imperatyviai nuostatai, kad garso ir vaizdo įrašų gamintojų teisės ginamos, jeigu tai nepažeidžia atliekamų kūrinių autorių teisių. Todėl jei įrašų gamintojai pažeidžia atliekamų kūrinių autorių teises, tokie įrašų gamintojai jokių teisių, iš jų ir nuosavybės teisės į pagamintus įrašus, neįgyja, jų teisės neginamos. Autorinės teisės saugomus kūrinius galima įrašyti tik pagal sutartį su autoriumi arba jo teisių perėmėju. Teisėtai pagamintų įrašų, kuriuose panaudoti autorinės teisės saugomi kūriniai, negalima atgaminti be autorių ar jų teisių perėmėjų bei įrašų gamintojų sutikimo. Bet kuriuo įrašo komercinio panaudojimo atveju įrašytų kūrinių autoriams turi būti mokamas atlyginimas. Įrašai (kasetės, diskai), padaryti pažeidžiant šiuos reikalavimus, yra neteisėti, piratiniai ir turi būti konfiskuoti bei sunaikinti.

  1. Suinteresuoto asmens atstovai nurodo, kad autorių kūrinių, kuriems nepasibaigęs autorių teisių galiojimo terminas, apsaugą Lietuva turi užtikrinti pagal Berno konvenciją. Tiek pagal CK 519 straipsnio 6 dalį, tiek pagal Berno konvencijos 11bis ir 13 straipsnius autorius turi teisę gauti atlyginimą už pasinaudojimą kūriniu. Berno konvencijos 13 straipsnio 3 dalis nustato, kad įrašai, padaryti pažeidžiant šio straipsnio nuostatas ir be suinteresuotų šalių leidimo įvežti į šalį, kurioje jie laikomi neteisėtais, turi būti konfiskuojami.
  2. Remdamiesi išdėstytais argumentais suinteresuoto asmens atstovai daro išvadą, kad ATPK 21410 straipsnis neprieštarauja Konstitucijai.

IV

Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui gauti Kultūros ministerijos Autorinių teisių skyriaus vadovės, Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių tarybos pirmininkės N. Matulevičienės, Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros generalinio direktoriaus E. Vaitekūno paaiškinimai.


V

Konstitucinio Teismo posėdyje suinteresuoto asmens atstovai iš esmės pakartojo raštu išdėstytus argumentus.

Atstovai pažymėjo, kad autorių teisės gretutines teises, specialią ar duomenų bazių teisinę apsaugą, autorių ir gretutinių teisių įgyvendinimą, kolektyvinį administravimą ir gynimą reguliuoja 1999 m. gegužės 18 d. priimtas Lietuvos Respublikos autorių ir gretutinių teisių įstatymas. Šiam įstatymui įsigaliojus neteko galios CK Ketvirtasis skyrius, pavadintas „Autorinė teisė“, ir Penktasis skyrius, pavadintas „Spektaklių režisierių, artistų, garso ir vaizdo įrašų gamintojų teisės (gretutinės autorinėms teisėms)“.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

I

ATPK 21410 straipsnyje, pavadintame „Autorinių ir gretutinių autorinėms teisių pažeidimas“, nustatyta:

„Neteisėtas (neturint autoriaus arba garso ir (ar) vaizdo įrašo gamintojo, arba jų teisių perėmėjų leidimo) literatūros, mokslo ar meno kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) arba garso ir (ar) vaizdo įrašo atgaminimas, platinimas, viešas atlikimas, kitoks panaudojimas bet kokiais būdais ir priemonėmis komerciniams tikslams, taip pat laikymas tokiems tikslams –

užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų su neteisėtai išleistų, atgamintų, platinamų, kitaip naudojamų ar laikomų egzempliorių konfiskavimu, taip pat neteisėto atgaminimo įrangos konfiskavimu.

Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, –

užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su neteisėtai atgamintų, platinamų, kitaip naudojamų ar laikomų egzempliorių, taip pat neteisėto atgaminimo įrangos konfiskavimu.“

Atsižvelgdamas į pareiškėjo argumentus Konstitucinis Teismas tirs, ar Konstitucijai neprieštarauja ATPK 21410 straipsnio 1 dalis.

II

  1. Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta:

„Nuosavybė neliečiama.

Nuosavybės teises saugo įstatymai.

Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama.“

Konstitucijos 23 straipsnio normomis laiduojama nuosavybės teisių apsauga. Šiame straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumas įpareigoja kitus asmenis nepažeisti savininko teisių, o valstybę – saugoti ir ginti nuosavybės teises. Pagal Konstitucijos 23 straipsnį saugoma ir intelektinė nuosavybė.

  1. Intelektinė nuosavybė apima autorių teises į literatūros, mokslo ir meno kūrinius (knygas, brošiūras, straipsnius, dienoraščius, kitus literatūros kūrinius, kompiuterių programas, kalbas, paskaitas, pamokslus ir kitus žodinius kūrinius, muzikos kūrinius su tekstu ir be teksto, audiovizualinius kūrinius (kino filmus, televizijos filmus, videofilmus, diafilmus, kitus kinematografinėmis priemonėmis išreikštus kūrinius)) ir kt. Intelektinė nuosavybė taip pat apima atlikėjų, fonogramų gamintojų, transliuojančiųjų organizacijų ir audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojų teises (gretutines teises).

Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas, todėl tiriant ginčijamų teisės normų atitikimą Konstitucijos 23 straipsniui taip pat atsižvelgtina į tai, jog autorių teisių ir interesų apsaugą bei gynybą numato ir Konstitucijos 42 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad dvasinius ir materialinius autoriaus interesus, susijusius su mokslo, technikos, kultūros ir meno kūryba, saugo ir gina įstatymas.

  1. Pagal Konstituciją garantuojama nuosavybės apsauga. Neteisėtai įgytas turtas netampa jį įsigijusio asmens nuosavybe. Taigi toks asmuo neįgyja nuosavybės teisių, kurios saugomos pagal Konstituciją.

Neteisėtu (t. y. neturint autoriaus arba garso ir (ar) vaizdo įrašo gamintojo, arba jų teisių perėmėjų leidimo) literatūros, mokslo ar meno kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) arba garso ir (ar) vaizdo įrašo atgaminimu, platinimu, viešu atlikimu, kitokiu panaudojimu bet kokiais būdais ir priemonėmis komerciniams tikslams, taip pat laikymu tokiems tikslams pažeidžiamos autorių ir gretutinių teisių subjektų teisės.

Autoriaus teisių ir interesų gynyba nuo pažeidimų yra viešas interesas, todėl priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio įstatymų leidėjas gali numatyti civilinę, administracinę ar baudžiamąją atsakomybę už autoriaus teisių ar interesų pažeidimus.

  1. Pareiškėjui taip pat kyla abejonių, ar ATPK 21410 straipsnio 1 dalies normos sankcijoje nurodytų daiktų konfiskavimas neprieštarauja Konstitucijai.

Kaip minėta, ATPK 21410 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti veiksmai, kuriais pažeidžiamos autorių ir gretutinių teisių subjektų teisės. Šie pažeidimai užtraukia neteisėtai išleistų, atgamintų, platinamų, kitaip naudojamų ar laikomų komerciniams tikslams egzempliorių konfiskavimą, taip pat neteisėto atgaminimo įrangos konfiskavimą. Nekonfiskavus jų, asmuo vėl gali juos panaudoti taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei būtų padaryta žala.

ATPK 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad daiktas, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, konfiskuojamas. Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatavo, kad atsižvelgiant į saugomų visuomeninių santykių reikšmę administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankio ar tiesioginio objekto konfiskavimas administracinių teisės pažeidimų bylose neprieštarauja Konstitucijai.

  1. Pareiškėjas nurodo, kad pagal ATPK 21410 straipsnio 1 dalį užsienio šalyse sukurti vaizdo įrašai ir fonogramos Lietuvoje neturi teisinės apsaugos, nes pažeidimo padarymo metu Lietuva nebuvo ratifikavusi Tarptautinės Romos konvencijos dėl atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuojančiųjų organizacijų apsaugos. Tokia pareiškėjo pozicija nėra pagrįsta. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime jau konstatuota, kad autorių teisių gynimas įtvirtintas Konstitucijos 23 straipsnyje ir 42 straipsnio 3 dalyje, todėl net jei atitinkama tarptautinė sutartis ir nėra ratifikuota, Konstitucijoje įtvirtinta nuosavybės teisių apsauga ir gynimas turi būti įgyvendinama.
  2. Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad ATPK 21410 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui.

III

Pareiškėjas prašo ištirti, ar ATPK 21410 straipsnis atitinka Civilinio kodekso normas, nustatančias autorių teises.

Pagal Konstitucijos 105 straipsnio 1 dalį ir Konstitucinio Teismo įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 1 punktą Konstitucinis Teismas nagrinėja, ar Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo aktai atitinka Konstituciją. Konstitucinis Teismas nenagrinėja, ar vienas įstatymas atitinka kitą įstatymą, todėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo prašymas ištirti, ar ATPK 21410 straipsnis atitinka CK normas, Konstituciniam Teismui nežinybingas. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą tai yra pagrindas atsisakyti nagrinėti prašymą ištirti, ar ATPK 21410 straipsnis atitinka CK normas. Byla šioje dalyje nutrauktina (Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 3 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 53, 54, 55, 56 straipsniais ir 63 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nutaria:

  1. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 21410 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
  2. Bylos dalį dėl prašymo ištirti, ar Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 21410 straipsnis atitinka Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, nutraukti.

Šis Konstitucinio Teismo nutarimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Nutarimas skelbiamas Lietuvos Respublikos vardu.

Konstitucinio Teismo teisėjai:

 

Egidijus Jarašiūnas                             Egidijus Kūris                                    Zigmas Levickis

 

Augustinas Normantas                       Vladas Pavilonis                                Jonas Prapiestis

 

Vytautas Sinkevičius                          Stasys Stačiokas                               Teodora Staugaitienė