Konstitucijos metai 2022
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl operatyvinės įskaitos sudarymo ir naudojimo tvarkos

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. balandžio 5 d. nutarimas

DĖL OPERATYVINĖS ĮSKAITOS SUDARYMO IR NAUDOJIMO TVARKOS

 Santrauka

Bylą inicijavo Aukštesnysis administracinis teismas. Jis prašė ištirti, ar Vyriausybės 1993 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 731-19 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemos operatyvinės veiklos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemos operatyvinės veiklos nuostatų 4.7 papunktis neprieštarauja Konstitucijos 94 straipsnio 2 bei 7 punktams ir Operatyvinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 7 punktui.

Pareiškėjo prašymas buvo pagrįstas tuo, kad Vyriausybės nustatyta tvarka operatyvinės veiklos subjektai turi teisę sudaryti operatyvinę įskaitą ir ja naudotis, kaip tai numatyta Operatyvinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 7 punkte, o ne vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka. Taip pat buvo nurodyta, kad Vyriausybė šios teisės negalėjo deleguoti vidaus reikalų ministrui, nes Konstitucijoje nenumatyta galimybė Vyriausybei deleguoti savo funkcijas kitiems subjektams.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad teisę nustatyti operatyvinės įskaitos naudojimo tvarką turi tas subjektas, kuris nurodytas Operatyvinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 7 punkte, o ne kitas subjektas. Taigi susidarė tokia teisinė situacija, kad Vyriausybės nutarimu patvirtintuose Vidaus reikalų sistemos operatyvinės veiklos nuostatuose buvo nustatyta ir galiojo teisės norma, prieštaraujanti teisės normai, nustatytai Operatyvinės veiklos įstatyme. Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad tuo atveju, kai Vyriausybės nutarimas, kuriame yra įstatymui prieštaraujančių teisės normų, priimtas anksčiau negu įstatymas, Vyriausybės nutarimas turi būti suderintas su vėliau priimto įstatymo normomis.

Konstitucinis Teismas nutarė, kad ginčijama Vyriausybės nutarimo norma prieštaravo Konstitucijai ir Operatyvinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 7 punktui.

 

Tezės

Aukštesniajam administraciniam teismui kreipusis su prašymu ištirti, ar teisės akto dalis neprieštarauja Konstitucijai ir Operatyvinės veiklos įstatymui (nors nurodyta akto dalis ir yra pakeista), o Konstituciniam Teismui neišsprendus šio klausimo iš esmės, nebūtų pašalintos teismui kilusios abejonės dėl teisės akto konstitucingumo. Nepašalinus abejonių dėl byloje taikytino teisės akto konstitucingumo ir pritaikius tokį aktą sprendžiant bylą, galėtų būti pažeistos asmens konstitucinės teisės bei laisvės.

Pagal Konstitucijos 105 straipsnį Konstitucinis Teismas, esant Konstitucijos 106 straipsnyje nurodytų subjektų teisiniais motyvais grindžiamam kreipimuisi, turi įgaliojimus ir privalo tirti bei priimti sprendimus, ar Konstitucijai neprieštarauja bet kuris įstatymas ar kitas Seimo priimtas aktas, taip pat ar Konstitucijai ir įstatymams neprieštarauja bet kuris Respublikos Prezidento aktas ar Vyriausybės aktas, nepriklausomai nuo to, ar teisės aktas yra (ar būtų) pažymėtas visiško slaptumo, slaptumo, konfidencialumo arba kokia nors kita žyma.

Konstitucinis Teismas privalo oficialiai skelbti savo sprendimus dėl įstatymų ir kitų Seimo priimtų aktų sutikimo su Konstitucija, dėl Respublikos Prezidento aktų ir Vyriausybės aktų sutikimo su Konstitucija ir įstatymais nepriklausomai nuo to, ar Konstitucinio Teismo nagrinėtas teisės aktas yra (ar būtų) pažymėtas visiško slaptumo, slaptumo, konfidencialumo arba kokia nors kita žyma.

Įstatymas yra aukščiausią teisinę galią turintis teisės aktas. Vyriausybės nutarimas yra poįstatyminis teisės aktas, todėl jis negali prieštarauti įstatymui, jame negali būti teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis. Tais atvejais, kai Vyriausybės nutarimas, kuriame yra įstatymui prieštaraujančių teisės normų, priimtas anksčiau negu įstatymas, toks Vyriausybės nutarimas turi būti suderintas su vėliau priimto įstatymo normomis.

Konstitucijos 94 straipsnio 2 ir 7 punktų normos, nustatančios, jog Vyriausybė vykdo įstatymus, taip pat vykdo kitas pareigas, kurias jai paveda Konstitucija ir kiti įstatymai, interpretuotinos ir kaip nustatančios Vyriausybės pareigą pakeisti bei papildyti savo anksčiau priimtus aktus, kad jie atitiktų vėliau priimtą įstatymą, arba panaikinti savo anksčiau priimtus aktus, jeigu juose nustatytos teisės normos prieštarauja įstatymo normoms.