Dėl apkaltos proceso

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. kovo 30 d. nutarimas

DĖL APKALTOS PROCESO

 Santrauka

Bylą inicijavo Seimo narių grupė. Ji prašė ištirti, ar Seimo 1998 m. spalio 6 d. sprendimas atmesti Seimo nutarimo „Dėl specialiosios tyrimo komisijos sudarymo“ projektą ir Seimo 1998 m. spalio 6 d. nutarimas „Dėl Seimo narių grupės 1998 m. rugsėjo 28 d. teikimo „Dėl apkaltos proceso Seimo nariui Audriui Butkevičiui inicijavimo“ neprieštarauja Konstitucijai ir Seimo statuto VIII daliai.

Pareiškėjo prašymas buvo pagrįstas tuo, kad ginčijamame nutarime Seimas vadovavosi nuostata, jog pagal Seimo statuto 24 straipsnį tuo atveju, kai Seimo narys įtariamas padaręs nusikaltimą, Seimas turi pasirinkti tik vieną iš šių sprendimų: ar pradėti apkaltos proceso parengiamuosius veiksmus, ar duoti sutikimą Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Pareiškėjo nuomone, Seimo nutarimo motyvas, kad Seimas jau pasirinko vieną iš galimų procedūrų – sutikimą patraukti baudžiamojon atsakomybėn Seimo narį A. Butkevičių ir todėl negali nagrinėti apkaltos proceso inicijavimo klausimo, prieštarauja Konstitucijos 74 bei 76 straipsniams ir Seimo statuto straipsniams, nustatantiems apkaltos proceso tvarką.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad jeigu nagrinėjamu atveju pagal Seimo statutą negalėjo būti pradėtas apkaltos procesas, tai negalėjo būti sudaroma ir specialioji tyrimo komisija, nes pagal tuo metu galiojusio Seimo statuto 243 straipsnį tokia komisija galėjo būti sudaroma tik Seimui nusprendus pradėti apkaltos proceso parengiamuosius veiksmus. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Seimas, priėmęs rezoliuciją leisti Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, negalėjo pradėti apkaltos proceso parengiamųjų veiksmų, kol Seimo nario baudžiamosios atsakomybės klausimo neišsprendė teisinės institucijos – tardymas ir teismas. Konstitucinis Teismas nutarė, kad Seimo 1998 m. spalio 6 d. sprendimas atmesti Seimo nutarimo „Dėl specialiosios tyrimo komisijos sudarymo“ projektą ir Seimo 1998 m. spalio 6 d. nutarimas „Dėl Seimo narių grupės 1998 m. rugsėjo 28 d. teikimo „Dėl apkaltos proceso Seimo nariui Audriui Butkevičiui inicijavimo“ neprieštaravo jų priėmimo metu galiojusiems Seimo statuto 24 straipsnio 1 daliai, 238 straipsniui, 239 straipsnio 1 bei 3 dalims, 241 ir 243 straipsniams, taip pat neprieštarauja Konstitucijai.

 

Tezės

Seimo nutarimo ir Seimo sprendimo priėmimo metu galiojusio Seimo statuto 239 straipsnyje buvo reglamentuota tokia teisinė situacija, kai apie Seimo nario padarytą nusikaltimą Seimui praneša generalinis prokuroras, tačiau tuo metu galiojusio Seimo statuto 238 straipsnio 2 dalyje pavartota formuluotė „nesiejamas su šio statuto 239 straipsnio normomis“ interpretuotina kaip nustačiusi Seimo statuto 238 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų teisę inicijuoti apkaltos procesą Seimo nariui, kuris yra įtariamas nusikaltimo padarymu, tuo atveju, kai nėra generalinio prokuroro pranešimo Seimui dėl Seimo nario padaryto nusikaltimo. Pagal tuo metu galiojusio Seimo statuto 24 straipsnio 1 dalį ir 239 straipsnio 3 dalį Seimas, išklausęs generalinio prokuroro pranešimą dėl Seimo nario padaryto nusikaltimo, turėjo priimti vieną iš šių sprendimų: arba leisti Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, arba pradėti apkaltos proceso parengiamuosius veiksmus. Toks teisinis reguliavimas suponavo tai, kad Seimas negalėjo pradėti apkaltos proceso parengiamųjų veiksmų tol, kol nebus išspręstas Seimo nario baudžiamosios atsakomybės klausimas, t. y. priimtas teismo išteisinamasis nuosprendis, įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis arba baudžiamoji byla bus nutraukta.