Dėl Seimo nario Petro Gražulio veiksmų

Byla Nr. 14/2023

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIO PETRO GRAŽULIO, KURIAM PRADĖTA APKALTOS BYLA, VEIKSMŲ ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

2023 m. gruodžio 5 d. Nr. KT100-I1/2023
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Tomo Davulio, Gintaro Godos, Aurelijaus Gutausko, Giedrės Lastauskienės, Vytauto Mizaro, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

dalyvaujant pareiškėjo Lietuvos Respublikos Seimo atstovams Seimo nariui Andriui Vyšniauskui, Seimo kanceliarijos Teisės departamento direktoriui Dainiui Zebleckiui, Seimo kanceliarijos patarėjai, aptarnaujančiai Seimo komisijas, Laimai Ragauskienei,

suinteresuotam asmeniui Seimo nariui Petrui Gražuliui,

remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalies 4 punktu ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsnio 2 dalimi, 73 straipsnio 4 punktu, Konstitucinio Teismo posėdyje 2023 m. lapkričio 8 d. žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą Nr. 14/2023 pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos Seimo 2023 m. birželio 1 d. nutarime Nr. XIV-2031 „Dėl apkaltos Lietuvos Respublikos Seimo nariui Petrui Gražuliui pradžios ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą“ išdėstytą paklausimą Nr. 1B-15/2023, kuriuo kreiptasi išvados, ar Seimo nario Petro Gražulio konkretūs veiksmai, nurodyti Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Petrui Gražuliui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti išvadoje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

I

Pareiškėjo paklausimas

1. Pareiškėjas Seimas 2023 m. birželio 1 d. priėmė nutarimą Nr. XIV-2031 „Dėl apkaltos Lietuvos Respublikos Seimo nariui Petrui Gražuliui pradžios ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą“ (toliau – Seimo 2023 m. birželio 1 d. nutarimas). Šiuo nutarimu Seimas pradėjo apkaltos procesą Seimo nariui P. Gražuliui (1 straipsnis) ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą išvados, ar Seimo nario P. Gražulio konkretūs veiksmai, nurodyti Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Petrui Gražuliui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti (toliau – Specialioji tyrimo komisija) išvadoje, prieštarauja Konstitucijai (2 straipsnis).

Pareiškėjo Seimo paklausimas Konstituciniame Teisme gautas 2023 m. birželio 6 d.

2. Seimo 2023 m. birželio 1 d. nutarimas priimtas dėl to, kad Seimas 2023 m. gegužės 23 d. priėmė nutarimą Nr. XIV-1980 „Dėl pritarimo Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Petrui Gražuliui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti išvadai“ (toliau – Seimo 2023 m. gegužės 23 d. nutarimas).

Seimo 2023 m. gegužės 23 d. nutarimo 1 straipsnyje pritarta prie nutarimo pridėtai Specialiosios tyrimo komisijos išvadai „Dėl teikimo pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Petrui Gražuliui“ (toliau – Specialiosios tyrimo komisijos išvada) ir 2 straipsnyje pripažinta, kad Specialioji tyrimo komisija darbą baigė.

Specialiosios tyrimo komisijos išvadoje konstatuota:

„8. Komisijos išvada:

8.1. Surinkti, ištirti ir įvertinti įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina Seimo narių grupės 2023 m. sausio 20 d. teikime pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Petrui Gražuliui nurodyto kaltinimo, kad Seimo narys Petras Gražulis 2022 m. rugsėjo 15 d. Seimo vakarinio posėdžio metu, priėmimo stadijoje balsuojant dėl darbotvarkės klausimo Nr. 1.7 „Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programos patvirtinimo“ projekto (Nr. XIVP-1969(3)“ (nuo 15 val. 26 min. 38 sek. iki 15 val. 27 min. 08 sek.), sąmoningai balsavo už Seimo narį Liną Jonauską ir galimai sulaužė Seimo nario priesaiką bei šiurkščiai pažeidė Konstituciją, pagrįstumą.

8.2. Komisija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės teikime pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Petrui Gražuliui pateikti kaltinimai yra pagrįsti, todėl yra pagrindas pradėti apkaltos procesą Seime Seimo nariui Petrui Gražuliui.“

II

Suinteresuoto asmens paaiškinimai

3. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui gauti suinteresuoto asmens Seimo nario P. Gražulio rašytiniai paaiškinimai, kuriuose jis nesutinka su tuo, kad savo veiksmais šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką.

3.1. Seimo nario P. Gražulio nuomone, jam pateikti kaltinimai yra politiškai motyvuoti, todėl jis atsisako pateikti kokius nors papildomus paaiškinimus. Jis pažymi, kad neturėjo jokio motyvo balsuoti už Seimo valdančiosios daugumos pateiktą Seimo rudens sesijos darbų programą.

3.2. Pasak Seimo nario P. Gražulio, Seimo valdantieji, net negavę visos vaizdo medžiagos, remdamiesi tik užtemdytu jos fragmentu, nustatė, kad jis balsavo už Seimo narį L. Jonauską, nors šio fakto, jo nuomone, nepatvirtino net ekspertų komisija. P. Gražulio teigimu, net jeigu jis ir netyčia paspaudė L. Jonausko balsavimo pulto mygtuką, kažin, ar galima dėl to dešimčiai metų atimti teisę piliečiams balsuoti už tą politiką, kuris, jų manymu, geriausiai jiems atstovauja.

III

Byloje gauta medžiaga

4. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui gauta jai aktuali medžiaga: Specialiosios tyrimo komisijos posėdžių protokolai, susirašinėjimo dokumentai šios komisijos organizacinės veiklos klausimais, posėdžių rengimo dokumentai, 2022 m. rugsėjo 15 d. Seimo vakarinio posėdžio vaizdo įrašai (toliau – Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga).

5. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui taip pat gauti: Seimo kanceliarijos 2023 m. liepos 4 d. raštas Nr. S-2023-3229 „Dėl informacijos pateikimo“, prie kurio pridėti Seimo Etikos ir procedūrų komisijos 2022 m. gruodžio 21 d. išvada Nr. 101-I-31 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario Petro Gražulio elgesio“ ir Seimo narių 2023 m. sausio 20 d. teikimas „Pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui P. Gražuliui“; Seimo kanceliarijos 2023 m. rugpjūčio 24 d. raštas Nr. S-2023-3713 „Dėl dokumento kopijos pateikimo“, prie kurio pridėtas Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus 2023 m. liepos 5 d. raštas „Dėl procesinio sprendimo ikiteisminiame tyrime Nr. 01-2-00010-23“.

IV

Konstitucinio Teismo posėdyje dalyvavę asmenys

6. Konstitucinio Teismo posėdyje kalbėjo pareiškėjo Seimo atstovas Seimo narys A. Vyšniauskas. Pareiškėjo atstovas savo paaiškinimus grindė Specialiosios tyrimo komisijos išvada ir palaikė joje suformuluotą kaltinimą. Seimo narys A. Vyšniauskas atsakė į užduotus klausimus.

6.1. Pareiškėjo atstovas Seimo narys A. Vyšniauskas Konstitucinio Teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad, kaip matyti iš Lietuvos teismo ekspertizės centro atliktos ekspertizės, 2022 m. rugsėjo 15 d. Seimo vakarinio posėdžio metu, priėmimo stadijoje balsuojant dėl darbotvarkės klausimo Nr. 1.7 „Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programos patvirtinimo“ projekto (Nr. XIVP-1969(3)“ (toliau – Seimo rudens sesijos darbų programa), Seimo narys L. Jonauskas buvo nusisukęs, nebuvo užfiksuota, kad jis atliko kokius nors veiksmus ties savo balsavimo pultu, o Seimo narys P. Gražulis, kuris sėdi Seimo nario L. Jonausko dešinėje, yra užfiksuotas pasilenkęs ir atliekantis tam tikrus veiksmus ties Seimo nario L. Jonausko darbo vietos balsavimo pultu. Pasak pareiškėjo atstovo, iš šių vaizdo įrašų yra akivaizdu, kad Seimo narys L. Jonauskas neturėjo galimybės balsuoti pats, nes buvo nusisukęs ir kalbėjo su kitu Seimo nariu, o Seimo narys P. Gražulis atliko aktyvius veiksmus ties L. Jonausko darbo vietos balsavimo pultu – tai rodo ir elektroninio balsavimo sistema, kuri užfiksavo, kad L. Jonauskas, balsuojant dėl Seimo rudens sesijos darbų programos, susilaikė.

6.2. Pareiškėjo atstovas Seimo narys A. Vyšniauskas atkreipė dėmesį į tai, kad Seimo narys P. Gražulis jau ne pirmą kartą balsuoja už kitą Seimo narį, tą P. Gražulis yra pats pripažinęs Specialiajai tyrimų komisijai, be to, ir Seimo narė Dovilė Šakalienė Specialiajai tyrimų komisijai liudijo apie tai, kad Seimo narys P. Gražulis balsavo už ją.

7. Konstitucinio Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo Seimo narys P. Gražulis iš esmės pakartojo Konstituciniam Teismui rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytą savo poziciją, taip pat pateikė papildomus paaiškinimus ir atsakė į užduotus klausimus.

Suinteresuotas asmuo Seimo narys P. Gražulis Konstitucinio Teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad jis neneigia, jog galėjo suklysti ir balsuoti už Seimo narį L. Jonauską, tačiau jeigu taip nutiko, tai nebuvo sąmoningas veiksmas. Jo nuomone, Lietuvos teismo ekspertizės centro atlikta ekspertizė nenustatė, kad jis balsavo už Seimo narį L. Jonauską. Seimo nario P. Gražulio nuomone, apkaltos procesas jam pradėtas dėl jo politinės veiklos, be kita ko, dėl to, kad jis yra Seimo opozicijos, o ne daugumos atstovas.

8. Konstitucinio Teismo posėdyje apklausti liudytojai Seimo nariai L. Jonauskas, Andrius Palionis, Tomas Vytautas Raskevičius.

9. Konstitucinio Teismo posėdyje apklaustas specialistas Seimo kanceliarijos Veiklos administravimo departamento Informacinių sistemų skyriaus analitikas programuotojas Rytis Petronis.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

I

Seimo paklausime prašomi įvertinti Seimo nario P. Gražulio veiksmai

10. Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija 2020 m. spalio 31 d. priėmė sprendimą Nr. Sp-257 „Dėl 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų galutinių rezultatų nustatymo ir paskelbimo“, kuris tą pačią dieną buvo oficialiai paskelbtas jos interneto svetainėje. Šio sprendimo 4 punkte nuspręsta nustatyti pagal rinkimų galutinius rezultatus daugiamandatėje ir vienmandatėse rinkimų apygardose išrinktus Seimo narius. Jų sąrašas pateiktas šio sprendimo 4 priede „Asmenys, išrinkti į Lietuvos Respublikos Seimą“, kuriame nustatyta, kad P. Gražulis išrinktas Seimo nariu.

11. Išrinktas Seimo narys P. Gražulis Seimo 2020 m. lapkričio 13 d. posėdyje prisiekė būti ištikimas Lietuvos Respublikai; prisiekė gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekė visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Prisiekęs jis įgijo visas Tautos atstovo teises ir pareigas.

12. Dėl Seimo nario P. Gražulio veiksmų 2022 m. rugsėjo 15 d. Seimo vakarinio posėdžio metu Seimo narys T. V. Raskevičius tą pačią dieną kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, nurodydamas, kad 2022 m. rugsėjo 15 d. Seimo vakariniame posėdyje balsuojant dėl Seimo rudens sesijos darbų programos priėmimo, Seimo narys P. Gražulis balsavo ne tik už save, bet ir už kitą Seimo narį jam nematant (Seimo Etikos ir procedūrų komisijos 2022 m. gruodžio 21 d. išvada Nr. 101-I-31 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario Petro Gražulio elgesio“, Konstitucinio Teismo byla Nr. 14/2023 (toliau – KTb), t. III, l. 97).

13. Seimo Etikos ir procedūrų komisija 2022 m. gruodžio 21 d. posėdyje konstatavo, kad Seimo narys P. Gražulis, 2022 m. rugsėjo 15 d. Seimo vakarinio posėdžio metu balsuodamas už Seimo narį L. Jonauską, pažeidė Seimo statuto (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) 111 straipsnio 4 dalį, pagal kurią Seimo nariai balsuoja asmeniškai, balso teisė negali būti perduota kitiems asmenims, taip pat Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintą sąžiningumo principą (Seimo Etikos ir procedūrų komisijos 2022 m. gruodžio 21 d. išvada Nr. 101-I-31 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario Petro Gražulio elgesio“, KTb, t. III, l. 97–102).

14. Atsižvelgdami į šią Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išvadą, 47 Seimo nariai 2023 m. sausio 20 d. pateikė Seimui teikimą „Pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Petrui Gražuliui“, kuriame nurodė, kad yra pagrindas manyti, jog „Seimo narys P. Gražulis 2022 m. rugsėjo 15 d. Seimo plenarinio vakarinio posėdžio metu, balsuodamas už kitą Seimo narį L. Jonauską, savo sąmoningais veiksmais šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką“, ir pasiūlė jam pradėti apkaltos procesą (Seimo narių teikimas „Pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Petrui Gražuliui“, KTb, t. I, l. 39–41).

15. Seimas 2023 m. kovo 21 d. nutarimo Nr. XIV-1817 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Petrui Gražuliui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“ (toliau – Seimo 2023 m. kovo 21 d. nutarimas) 1 straipsniu sudarė Specialiąją tyrimo komisiją.

Seimo 2023 m. kovo 21 d. nutarimas buvo keičiamas Seimo 2023 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. XIV-1882 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2023 m. kovo 21 d. nutarimo Nr. XIV-1817 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Petrui Gražuliui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“ pakeitimo“, kuriuo pakeista Specialiosios tyrimo komisijos sudėtis, pratęstas šios komisijos tyrimo atlikimo ir išvados parengimo laikas.

16. Specialioji tyrimo komisija 2023 m. gegužės 10 d. priėmė išvadą, kurioje pripažino, kad Seimo narių grupės teikimas pradėti apkaltos procesą Seimo nariui P. Gražuliui yra pagrįstas, ir konstatavo, kad yra pagrindas Seime pradėti Seimo nario P. Gražulio apkaltos procesą.

17. Seimo 2023 m. gegužės 23 d. nutarimo 1 straipsnyje Seimas pritarė Specialiosios tyrimo komisijos išvadai.

Seimas 2023 m. birželio 1 d. nutarimu nutarė pradėti apkaltos procesą Seimo nariui P. Gražuliui (1 straipsnis) ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl išvados, ar Seimo nario P. Gražulio konkretūs veiksmai, nurodyti Specialiosios tyrimo komisijos išvadoje, prieštarauja Konstitucijai (2 straipsnis).

18. Iš Seimo 2023 m. birželio 1 d. nutarimo, kuriame išdėstytas paklausimas Konstituciniam Teismui, ir Specialiosios tyrimo komisijos išvados, kuriai, kaip minėta, Seimas pritarė 2023 m. gegužės 23 d. nutarimu ir kuri buvo pagrindas pradėti apkaltos procesą Seimo nariui P. Gražuliui, turinio matyti, kad Seimas prašo įvertinti, ar Konstitucijai prieštarauja Seimo nario P. Gražulio veiksmas – sąmoningas balsavimas už kitą Seimo narį.

II

Oficialioji konstitucinė Seimo nario konstitucinio statuso doktrina

19. Konstitucinis Teismas savo aktuose yra suformavęs plačią oficialiąją Seimo nario konstitucinio statuso doktriną.

20. Pagal Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalį, valstybės valdžią Lietuvoje vykdo inter alia Seimas. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinė Seimo, kaip Tautos atstovybės, prigimtis lemia ypatingą jo vietą valstybės valdžios institucijų sistemoje, jo funkcijas bei įgaliojimus, būtinus funkcijoms vykdyti; Seimas, įgyvendindamas savo konstitucinius įgaliojimus, vykdo klasikines demokratinės teisinės valstybės parlamento funkcijas: leidžia įstatymus (įstatymų leidybos funkcija), vykdo vykdomosios valdžios ir kitų valstybės institucijų (išskyrus teismus) parlamentinę kontrolę (kontrolės funkcija), steigia valstybės institucijas, skiria ir atleidžia jų vadovus bei kitus valstybės pareigūnus (steigiamoji funkcija), tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri, kaip jis vykdomas (biudžetinė funkcija), ir kt. (inter alia 2004 m. gegužės 13 d. nutarimas, 2014 m. birželio 3 d. išvada, 2015 m. gruodžio 30 d. nutarimas). Seimą sudaro Tautos atstovai – 141 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu (Konstitucijos 55 straipsnio 1 dalis).

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją Seimo narys yra profesionalus politikas, t. y. toks Tautos atstovas, kuriam darbas Seime yra jo profesinė veikla (2005 m. vasario 10 d. sprendimas, 2017 m. gruodžio 19 d., 2017 m. gruodžio 22 d. išvados).

20.1. Konstitucijos 59 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai.

Seimo nario priesaikos tekstas yra nustatytas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“, kuris yra Konstitucijos sudedamoji dalis, 5 straipsnyje:

„Aš, (vardas, pavardė),

prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai;

prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą;

prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.

Tepadeda man Dievas!“

Pagal šį straipsnį prisiekti leidžiama ir be paskutiniojo sakinio.

20.2. Aiškindamas šias konstitucines nuostatas Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad:

– prisiekdamas Seimo narys besąlygiškai įsipareigoja laikytis visų priesaikoje minimų vertybių; taigi Seimo nario priesaikos aktas yra konstituciškai teisiškai reikšmingas: duodamas priesaiką išrinktas Seimo narys viešai ir iškilmingai įsipareigoja veikti taip, kaip įpareigoja duota priesaika, ir jokiomis aplinkybėmis jos nesulaužyti (inter alia 2004 m. gegužės 25 d., 2004 m. liepos 1 d. nutarimai, 2017 m. gruodžio 22 d. išvada); iš Seimo nario priesaikos jam kyla pareiga gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai vykdyti Tautos atstovo pareigas taip, kaip jį įpareigoja Konstitucija (inter alia 2004 m. liepos 1 d. nutarimas, 2017 m. gruodžio 22 d. išvada);

– Seimo nariai, vykdydami savo funkcijas ir įgyvendindami valstybės valdžią, privalo veikti Tautos ir Lietuvos valstybės, o ne savo asmeniniais ar grupiniais interesais, nesinaudoti savo statusu savo ar sau artimų asmenų arba kitų asmenų asmeninei naudai gauti (inter alia 2010 m. spalio 27 d., 2014 m. birželio 3 d., 2017 m. gruodžio 22 d. išvados);

– iš Seimo nario priesaikos, Seimo nario konstitucinio statuso kyla reikalavimas, kad Seimo narys elgtųsi sąžiningai, vengtų elgesio, žeminančio Seimo – Tautos atstovybės reputaciją ir autoritetą (2010 m. spalio 27 d., 2017 m. gruodžio 19 d., 2017 m. gruodžio 22 d. išvados).

21. Seimo nario konstitucinis statusas integruoja Seimo nario, kaip Tautos atstovo, pareigas, teises ir veiklos garantijas, atsakomybę ir yra grindžiamas konstituciniu Seimo nario laisvo mandato principu (inter alia 2010 m. spalio 27 d., 2017 m. gruodžio 19 d. išvados).

Seimo nario, kaip Tautos atstovo, laisvas mandatas yra vienas iš esminių Seimo nario konstitucinio statuso elementų, jis yra įtvirtintas Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje (2017 m. gruodžio 22 d. išvada), kurioje nustatyta: „Pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų.“

21.1. Aiškindamas Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą Seimo nario laisvo mandato principą Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs:

– Seimo nario, kaip Tautos atstovo, konstitucinis statusas suponuoja Seimo nario konstitucinę priedermę atstovauti Tautai (inter alia 2010 m. spalio 27 d., 2014 m. birželio 3 d., 2017 m. gruodžio 22 d. išvados);

– Seimo nario laisvo mandato esmė – Tautos atstovo teisė įgyvendinti jam nustatytas teises ir pareigas nevaržant šios laisvės rinkėjų priesakais, jį iškėlusių partijų ar organizacijų politiniais reikalavimais (inter alia 1993 m. lapkričio 26 d., 2004 m. liepos 1 d. nutarimai, 2017 m. gruodžio 22 d. išvada); Seimo nario laisvas mandatas yra viena iš Seimo narių veiklos savarankiškumo ir lygiateisiškumo garantijų (inter alia 2004 m. gegužės 25 d. nutarimas, 2010 m. spalio 27 d., 2014 m. birželio 3 d., išvados);

– pareigas eidami, įgyvendindami savo teises Seimo nariai yra saistomi savo duotos Seimo nario priesaikos, kuri įpareigoja Seimo narį savo veikloje vadovautis Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir nebūti varžomam jokių mandatų; Konstitucijoje įtvirtintas Seimo nario laisvas mandatas negali būti suprantamas tik kaip leidimas veikti vien savo nuožiūra, veikti vadovaujantis vien savo sąžine ir ignoruoti Konstituciją; Konstitucija suponuoja tokią Seimo nario nuožiūros ir tokią Seimo nario sąžinės sampratą, kurioje tarp Seimo nario nuožiūros bei Seimo nario sąžinės ir Konstitucijos reikalavimų, Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių neturi būti atotrūkio: pagal Konstituciją Seimo nario nuožiūra ir jo sąžinė turi būti orientuotos į Konstituciją, į Tautos ir Lietuvos valstybės interesus (inter alia 2004 m. gegužės 25 d., 2004 m. liepos 1 d. nutarimai, 2017 m. gruodžio 22 d. išvada);

– Seimo nario laisvas mandatas yra ne Tautos atstovo privilegija, o viena iš teisinių priemonių, užtikrinančių, kad Tautai bus deramai atstovaujama jos demokratiškai išrinktoje atstovybėje Seime, kad Tautos atstovybė Seimas veiks tik Tautos ir Lietuvos valstybės interesais; Seimo nario laisvas mandatas negali būti naudojamas ne Tautos ir Lietuvos valstybės interesais; Seimo nario laisvas mandatas turi būti naudojamas taip, kad Seimas galėtų veiksmingai veikti Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, kad jis deramai vykdytų savo konstitucinę priedermę; Seimo nario pareiga veikti taip, kaip jį įpareigoja Seimo nario duota priesaika, paisant iš Konstitucijos ir Konstitucijai neprieštaraujančių įstatymų kylančių reikalavimų, negali būti interpretuojama kaip reiškianti konstitucinio Seimo nario laisvo mandato principo ribojimą; Seimo narys, nepaisantis minėtų Konstitucijos reikalavimų, turi būti traukiamas atsakomybėn pagal Konstituciją ir įstatymus (2004 m. liepos 1 d. nutarimas, 2017 m. gruodžio 22 d. išvada).

21.2. Iš konstitucinio Seimo nario laisvo mandato principo kyla tam tikri įstatymų priėmimo procedūros reikalavimai:

– iš Konstitucijoje, inter alia jos 59 straipsnio 4 dalyje, įtvirtinto Seimo nario laisvo mandato principo kyla Seimo nario teisė savo nuožiūra balsuoti priimant bet kurį Seimo sprendimą – kiekvienu klausimu balsuoti pagal savo sąžinę; Seimo sprendimuose atsispindi Seimo narių daugumos politinė valia; pagal Konstituciją Seimo valia priimant atitinkamus sprendimus negali būti pareikšta kitaip, kaip tik Seimo nariams balsuojant Seimo posėdyje ir priimant atitinkamą teisės aktą (2010 m. spalio 27 d. išvada);

– pagal Konstituciją Seimo nario mandatas yra individualus – jis suteikiamas tik tam asmeniui, kuris Konstitucijos ir įstatymų nustatyta tvarka yra išrenkamas Seimo nariu; pagal Konstituciją Seimo narys turi teisę ir pareigą tik pats asmeniškai įgyvendinti rinkėjų jam suteiktą mandatą; Seimo nario konstitucinis statusas, integruojantis Seimo nario pareigas, teises, veiklos garantijas, atsakomybę, suponuoja tai, kad Seimo narys iš Konstitucijos ir jai neprieštaraujančių įstatymų kylančias Seimo nario – Tautos atstovo teises ir pareigas privalo įgyvendinti tik pats asmeniškai, jis jokia forma negali perleisti kitam asmeniui, inter alia Seimo nariui, savo, kaip Seimo nario, teisių ir konstitucinių pareigų vykdymo; Seimo nario mandato individualumas suponuoja ir tai, kad joks asmuo, inter alia Seimo narys, negali perimti kito Seimo nario – Tautos atstovo teisių ir pareigų, inter alia teisės balsuoti (2010 m. spalio 27 d. išvada);

– iš Konstitucijoje įtvirtinto Seimo nario laisvo mandato principo, inter alia Seimo nario mandato individualumo reikalavimo, kylanti Seimo nario teisė savo nuožiūra balsuoti priimant bet kurį Seimo sprendimą gali būti realizuojama tik Seimo nariui asmeniškai išreiškiant savo valią per balsavimą Seimo posėdyje; tuo atveju, jeigu asmeninio Seimo nario balsavimo Seimo posėdyje reikalavimo nesilaikoma, inter alia jeigu per balsavimą vienas Seimo narys balsuoja už kitą Seimo narį ir taip išreiškia ne Seimo nario, už kurį balsuojama, bet savo valią, nepaisoma iš Konstitucijos, inter alia jos 69 straipsnio, kylančių reikalavimų įstatymų priėmimo procedūrai, iškreipiami balsavimo rezultatai, sudaromos prielaidos pažeisti Konstitucijoje įtvirtintą Seimo nario laisvo mandato principą; ir tie atvejai, kai vienas Seimo narys balsuoja už kitą Seimo narį ir taip išreiškia to Seimo nario valią, neatitinka Seimo nario mandato individualumo reikalavimo ir traktuotini kaip iš Konstitucijos, inter alia jos 69 straipsnio, kylančių reikalavimų įstatymų priėmimo procedūrai nepaisymas (2010 m. spalio 27 d. išvada).

21.3. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad Seimas, kaip Tautos atstovybė, įgyvendina savo konstitucinius įgaliojimus (inter alia leidžia įstatymus, vykdo vykdomosios valdžios ir kitų valstybės institucijų parlamentinę kontrolę, steigia valstybės institucijas, skiria ir atleidžia jų vadovus ir kitus valstybės pareigūnus, tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri, kaip jis vykdomas) Seimo nariams – Tautos atstovams savo nuožiūra balsuojant dėl atitinkamo Seimo sprendimo priėmimo. Kaip minėta, pagal Konstituciją Seimo valia priimant atitinkamus sprendimus negali būti pareikšta kitaip, kaip tik Seimo nariams patiems asmeniškai išreiškiant savo valią balsuojant Seimo posėdyje ir priimant atitinkamą teisės aktą. Tai yra esminis Seimo, kaip Tautos atstovybės, valios pareiškimo ir pagrindinis Seimo narių, kaip Tautos atstovų, jiems rinkėjų suteikto mandato įgyvendinimo būdas. Taigi neužtikrinus, kad būtų laikomasi iš Seimo nario, kaip Tautos atstovo, mandato individualumo reikalavimo kylančios pareigos Seimo nariui balsuoti tik pačiam asmeniškai priimant bet kurį Seimo sprendimą ir nebalsuoti už kitą Seimo narį, vietoj jo išreiškiant savo valią, taip pat neperleisti kitam asmeniui, inter alia Seimo nariui, savo, kaip Seimo nario, teisių ir konstitucinių pareigų vykdymo, būtų sudarytos prielaidos iškreipti Seimo valią, Seimas negalėtų veiksmingai veikti Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, deramai vykdyti savo konstitucinės priedermės, būtų pažeidžiamos Seimo narių veiklos savarankiškumo ir lygiateisiškumo garantijos, kartu būtų sudarytos prielaidos iškreipti balsavimo rezultatus, nepaisyti Konstitucijoje, inter alia jos 69 straipsnyje, įtvirtintų įstatymo priėmimo procedūros reikalavimų.

III

Oficialioji konstitucinė apkaltos proceso doktrina

22. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad valstybės pareigūnai turi turėti piliečių – valstybinės bendruomenės pasitikėjimą (inter alia 2004 m. gegužės 25 d. nutarimas, 2010 m. spalio 27 d., 2017 m. gruodžio 19 d. išvados). Tam, kad piliečiai – valstybinė bendruomenė galėtų pagrįstai pasitikėti valstybės pareigūnais, kad būtų galima įsitikinti, jog visos valstybės institucijos, visi valstybės pareigūnai vadovaujasi Konstitucija, teise ir joms paklūsta, o Konstitucijai, teisei nepaklūstantys asmenys neitų tokių pareigų, kurioms būtinas piliečių – valstybinės bendruomenės pasitikėjimas, yra reikalinga vieša demokratinė valstybės pareigūnų veiklos kontrolė ir atsakomybė visuomenei, apimanti inter alia galimybę pašalinti iš užimamų pareigų tuos valstybės pareigūnus, kurie pažeidžia Konstituciją, teisę, asmeninius ar grupinius interesus iškelia aukščiau visuomenės interesų, savo veiksmais diskredituoja valstybės valdžią (inter alia 2004 m. gegužės 25 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai, 2017 m. gruodžio 22 d. išvada).

23. Viena iš šios viešos demokratinės kontrolės formų yra konstitucinis apkaltos institutas (inter alia 2004 m. gegužės 25 d. nutarimas, 2010 m. spalio 27 d., 2017 m. gruodžio 22 d. išvados).

Jis įtvirtintas Konstitucijos 74 straipsnyje, kurio 1 dalyje inter alia nustatyta: „Respublikos Prezidentą, Konstitucinio Teismo pirmininką ir teisėjus, Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus, Apeliacinio teismo pirmininką ir teisėjus, Seimo narius, šiurkščiai pažeidusius Konstituciją arba sulaužiusius priesaiką, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas 3/5 visų narių balsų dauguma gali pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą.“

23.1. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad apkaltos proceso tikslas – išspręsti Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytų asmenų konstitucinės atsakomybės klausimą; konstitucinės sankcijos – pašalinimo iš užimamų pareigų – taikymas Respublikos Prezidentui, Seimo nariams, Konstitucinio Teismo pirmininkui ir teisėjams, Aukščiausiojo Teismo pirmininkui ir teisėjams, Apeliacinio teismo pirmininkui ir teisėjams yra viena iš valstybinės bendruomenės – pilietinės Tautos savisaugos priemonių, toks jos gynimosi nuo minėtų aukščiausių valstybės valdžios pareigūnų, nepaisančių Konstitucijos ir teisės, būdas, kai jiems nebeleidžiama eiti tam tikrų pareigų, nes jie nevykdo savo įsipareigojimo besąlygiškai vadovautis Konstitucija, teise, Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, savo veiksmais yra diskreditavę valstybės valdžią (2004 m. gegužės 25 d. nutarimas, 2017 m. gruodžio 19 d., 2017 m. gruodžio 22 d. išvados).

23.2. Konstitucijos 74 straipsnyje nurodyti asmenys apkaltos proceso tvarka gali būti pašalinti iš pareigų (jiems gali būti panaikintas Seimo nario mandatas) už veiksmus, nustatytus Konstitucijoje, inter alia šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą (2004 m. balandžio 15 d., 2017 m. vasario 24 d. nutarimai, 2017 m. gruodžio 22 d. išvada).

23.3. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad priesaikos sulaužymas kartu yra šiurkštus Konstitucijos pažeidimas, o šiurkštus Konstitucijos pažeidimas kartu yra ir priesaikos sulaužymas. Tačiau ne kiekvienas Konstitucijos pažeidimas savaime yra šiurkštus Konstitucijos pažeidimas; sprendžiant, ar Seimo narys savo veiksmais šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kiekvienu atveju būtina įvertinti veiksmų pobūdį, jų turinį, atlikimo aplinkybes, laiką, vietą, sistemingumą, pakartotinumą, trukmę, veiksmus atlikusio asmens elgesį po jų padarymo, kitas reikšmingas aplinkybes (2010 m. spalio 27 d., 2014 m. birželio 3 d., 2017 m. gruodžio 22 d. išvados).

24. Pagal Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalies 4 punktą, Konstitucinis Teismas teikia išvadą, ar Seimo narių ir valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai. Minėta, kad, pagal Konstitucijos 74 straipsnį, apkaltos proceso tvarka Seimas 3/5 visų narių balsų dauguma gali panaikinti Seimo nario mandatą.

Konstitucijos 107 straipsnio (2019 m. kovo 21 d. redakcija) 4 dalyje nustatyta, kad, remdamasis Konstitucinio Teismo išvadomis, Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalyje nurodytus klausimus galutinai sprendžia Seimas.

24.1. Pažymėtina, jog aiškindamas šias Konstitucijos nuostatas Konstitucinis Teismas 2004 m. balandžio 15 d., 2004 m. gegužės 25 d. nutarimuose, 2017 m. gruodžio 19 d., 2017 m. gruodžio 22 d. išvadose yra konstatavęs, kad:

– pagal Konstituciją, įgaliojimus apkaltos procese turi tik dvi valstybės valdžios institucijos – Seimas ir Konstitucinis Teismas; Konstitucijoje jokioms kitoms valstybės valdžios institucijoms apkaltos procese įgaliojimai nenumatyti;

– kiekvienai iš šių valstybės valdžios institucijų Konstitucijoje yra nustatyti jos funkcijas apkaltos procese atitinkantys įgaliojimai: apkaltos byla gali būti pradėta tik Seimo narių siūlymu (iniciatyva); išvadą, ar asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai, teikia Konstitucinis Teismas; jeigu Konstitucinis Teismas padaro išvadą, kad asmuo, kuriam pradėta apkaltos byla, šiurkščiai pažeidė Konstituciją, Seimas ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma gali tokį asmenį pašalinti iš užimamų pareigų, gali panaikinti jo Seimo nario mandatą;

– įgaliojimus spręsti, ar Konstitucijos 74 straipsnyje nurodyti asmenys, kuriems pradėta apkaltos byla, šiurkščiai pažeidė Konstituciją (atsižvelgiant į tai, kad šiurkštus Konstitucijos pažeidimas kartu yra ir priesaikos sulaužymas, – spręsti ir tai, ar jie sulaužė duotą priesaiką), pagal Konstituciją turi tik Konstitucinis Teismas; Konstitucinio Teismo išvada, kad asmuo šiurkščiai pažeidė Konstituciją (taigi ir sulaužė priesaiką), yra galutinė; jokia valstybės institucija, joks valstybės pareigūnas, joks kitas subjektas tokios Konstitucinio Teismo išvados pakeisti ar panaikinti negali;

– jeigu Seimas, laikydamasis Konstitucijos, apkaltos proceso tvarka pašalino Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytą valstybės pareigūną iš užimamų pareigų, panaikino jo Seimo nario mandatą, toks Seimo sprendimas yra galutinis.

24.2. Pagal Konstituciją Konstituciniam Teismui nustatyta konstitucinė pareiga ištirti, ar Seimo narys atliko konkrečius veiksmus, nurodytus paklausime Konstituciniam Teismui, ir įvertinti, ar šie veiksmai prieštarauja Konstitucijai, ar Konstitucija pažeista šiurkščiai. Tirdamas, ar Seimo nario konkretūs veiksmai, nurodyti Seimo paklausime, prieštarauja Konstitucijai, ar Konstitucija yra pažeista šiurkščiai, Konstitucinis Teismas tiria ir vertina tiek kartu su paklausimu Konstituciniam Teismui pateiktus įrodymus, tiek visus kitus bylą nagrinėjant Konstituciniame Teisme gautus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius, kad Seimo narys atliko paklausime nurodytus konkrečius veiksmus, patvirtinančius ar paneigiančius, kad šie veiksmai prieštarauja Konstitucijai ir kad Konstitucija yra pažeista šiurkščiai (inter alia 2010 m. spalio 27 d., 2014 m. birželio 3 d., 2017 m. gruodžio 22 d. išvados).

25. Seimo narys ar valstybės pareigūnas, kuriam pradedama ar pradėta apkalta, turi teisę ir iš jo priesaikos kylančią priedermę dalyvauti apkaltos procese; Seimo narys ar valstybės pareigūnas, davęs priesaiką būti ištikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, privalo gerbti valstybės valdžios institucijas; Seimo narys ar valstybės pareigūnas, kuriam pradedama ar pradėta apkalta, turi priedermę kviečiamas atvykti į valstybės valdžios institucijas, turinčias konstitucinius įgaliojimus apkaltos procese, ir pateikti paaiškinimus dėl veiksmų, kurie yra šių institucijų tyrimo ir vertinimo dalykas (2014 m. birželio 3 d., 2017 m. gruodžio 19 d., 2017 m. gruodžio 22 d. išvados).

25.1. 2017 m. gruodžio 19 d. išvadoje aiškindamas iš Konstitucijos kylančius tinkamo proceso reikalavimus, taikytinus apkaltos procesui, Konstitucinis Teismas inter alia konstatavo, kad:

– apkaltos procesas pagal Konstituciją prasideda tik Seimui priėmus nutarimą dėl apkaltos proceso konkrečiam asmeniui Seime pradžios; veiksmai prieš pradedant apkaltą, t. y. iki Seimui priimant tokį nutarimą (inter alia Seimo narių iniciatyva pradėti apkaltą, jų pateiktų kaltinimų pagrįstumo tyrimas Seimo sudarytoje komisijoje ar kitame Seimo struktūriniame padalinyje), nėra apkaltos proceso stadija;

– veiksmai prieš pradedant apkaltą, t. y. iki Seimui priimant nutarimą dėl apkaltos proceso konkrečiam asmeniui Seime pradžios (inter alia Seimo narių iniciatyva pradėti apkaltą, jų pateiktų kaltinimų pagrįstumo tyrimas Seimo sudarytoje komisijoje ar kitame Seimo struktūriniame padalinyje), yra parlamentinė procedūra, kuri negali būti laikoma teisiniu procesu stricto sensu, jos metu sprendžiama ne dėl asmens konstitucinės atsakomybės taikymo, o tik tai, ar yra pagrindas pradėti apkaltą;

– ši procedūra turi būti reglamentuojama taip, kad būtų užtikrintas tinkamas teisinis procesas, inter alia tai reiškia, jog asmuo, kuriam gali būti pradedama apkalta, turi turėti realią galimybę žinoti, kuo yra kaltinamas, pateikti savo paaiškinimus Seimui, šiam asmeniui pateiktų kaltinimų pagrįstumą tiriančiai Seimo sudarytai komisijai ar kitam Seimo struktūriniam padaliniui, Seimo posėdyje, kuriame sprendžiama, ar pradėti apkaltą, atsakyti į argumentus, kuriais grindžiami šiam asmeniui pateikti kaltinimai.

25.2. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, Seimo narys ar valstybės pareigūnas, kuriam gali būti pradedama apkalta, turi priedermę dalyvauti ir parlamentinėje procedūroje prieš pradedant apkaltą (inter alia tiriant Seimo narių pateiktų kaltinimų pagrįstumą Seimo sudarytoje komisijoje ar kitame Seimo struktūriniame padalinyje), kviečiamas atvykti į šią procedūrą vykdančios Seimo komisijos ar kito Seimo struktūrinio padalinio posėdžius ir pateikti paaiškinimus dėl tiriamų veiksmų; tinkamo teisinio proceso reikalavimas šioje parlamentinėje procedūroje pagal Konstituciją suponuoja tokį procesą, kurio metu Seimo narys ar valstybės pareigūnas, kuriam gali būti pradedama apkalta, galėtų veiksmingai naudotis minėtomis teisėmis, be kita ko, žinoti, kuo yra kaltinamas, pateikti savo paaiškinimus, atsakyti į argumentus, kuriais grindžiami jam pateikti kaltinimai (2017 m. gruodžio 22 d. išvada).

26. Kaip minėta, remdamasis Konstitucinio Teismo išvadomis, Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalyje nurodytus klausimus galutinai sprendžia Seimas; pagal Konstitucijos 74 straipsnį, apkaltos proceso tvarka Seimas 3/5 visų narių balsų dauguma gali pašalinti Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytą asmenį iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad dėl šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo ir priesaikos sulaužymo apkaltos proceso tvarka pritaikytos konstitucinės sankcijos (konstitucinės atsakomybės) turinį sudaro ir asmens, šiurkščiai pažeidusio Konstituciją, sulaužiusio priesaiką, pašalinimas iš pareigų, ir iš to išplaukiantis draudimas tokiam asmeniui ateityje užimti tokias Konstitucijoje numatytas pareigas, kurias asmuo gali pradėti eiti tik po to, kai duoda Konstitucijoje numatytą priesaiką (inter alia 2004 m. gegužės 25 d., 2012 m. rugsėjo 5 d., 2022 m. balandžio 15 d. nutarimai).

26.1. Konstitucinis Teismas 2004 m. gegužės 25 d. nutarime, aiškindamas Konstitucijos 74 straipsnį (taip pat ir kitų Konstitucijos nuostatų kontekste), konstatavo, kad Konstitucijoje yra įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį asmuo, kurio Seimo nario mandatas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą buvo panaikintas apkaltos proceso tvarka, taip pat asmuo, kuris už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą buvo pašalintas iš Respublikos Prezidento, Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisėjo, Apeliacinio teismo pirmininko ir teisėjo pareigų, pagal Konstituciją niekada negali būti renkamas Respublikos Prezidentu, Seimo nariu, negali užimti Konstitucinio Teismo teisėjo, Aukščiausiojo Teismo teisėjo, Apeliacinio teismo teisėjo, kito teismo teisėjo, Vyriausybės nario, valstybės kontrolieriaus pareigų, t. y. negali užimti tokių Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia pagal Konstituciją yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.

Minėtame Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. nutarime suformuluotos teisinės pozicijos Konstitucinis Teismas nuosekliai laikėsi ir 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarime, kuriame buvo vertinama Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje (2012 m. kovo 22 d. redakcija) įtvirtinto teisinio reguliavimo, kuris buvo nustatytas reaguojant į Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimą, atitiktis Konstitucijai, taip pat 2016 m. gruodžio 22 d. nutarime, kuriame buvo sprendžiamas Seimo 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. XII-2250 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl Prezidento Rolando Pakso pilietinių ir politinių teisių atkūrimo išvados“ 1 straipsnio, kuriame pritarta Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl Prezidento Rolando Pakso pilietinių ir politinių teisių atkūrimo išvadai, atitikties Konstitucijai klausimas.

26.2. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (inter alia 2001 liepos 12 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2014 m. vasario 3 d. nutarimai). Tai pasakytina ir apie Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, kurioje formuojama oficialioji konstitucinė doktrina; tačiau konstitucinės jurisprudencijos tęstinumas nereiškia, kad konstitucinė doktrina negali būti koreguojama, jos nuostatos reinterpretuojamos (2006 m. kovo 14 d. nutarimas). Reinterpretuoti oficialias konstitucines doktrinines nuostatas taip, kad oficialioji konstitucinė doktrina būtų pakoreguota, yra (arba gali būti) būtina tais atvejais, kai yra padaromos Konstitucijos pataisos (2006 m. kovo 28 d. nutarimas). Įsigaliojus Konstitucijos pataisai, kuria yra pakeičiama (arba panaikinama) kuri nors iš tų Konstitucijos nuostatų, kurių pagrindu (t. y. kurias aiškinant) buvo suformuota ankstesnė oficialioji konstitucinė doktrina (atitinkamu konstitucinio teisinio reguliavimo klausimu), Konstitucinis Teismas pagal Konstituciją turi išimtinius įgaliojimus konstatuoti, ar aiškinant Konstituciją dar galima remtis (ir kokiu mastu) ankstesnių Konstitucijos nuostatų pagrindu Konstitucinio Teismo suformuota oficialiąja konstitucine doktrina, ar ja jau negalima remtis (ir kokiu mastu) (inter alia 2004 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimai).

26.3. Šiame kontekste pabrėžtina, jog oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos, kad asmuo, kurio Seimo nario mandatas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą buvo panaikintas apkaltos proceso tvarka, taip pat asmuo, kuris už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą buvo pašalintas iš Respublikos Prezidento, Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisėjo, Apeliacinio teismo pirmininko ir teisėjo pareigų, pagal Konstituciją niekada negali būti renkamas Respublikos Prezidentu, Seimo nariu, negali užimti Konstitucinio Teismo teisėjo, Aukščiausiojo Teismo teisėjo, Apeliacinio teismo teisėjo, kito teismo teisėjo, Vyriausybės nario, valstybės kontrolieriaus pareigų, t. y. negali užimti tokių Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia pagal Konstituciją yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu, Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje buvo suformuluotos inter alia konstitucinės justicijos bylose, kuriose buvo tiriama, ar Konstitucijai neprieštaravo teisės aktai (jų dalys), priimti dar iki 2022 m. gegužės 22 d., kai įsigaliojo Seimo 2022 m. balandžio 21 d. priimtas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 74 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuriuo Konstitucijos 74 straipsnis papildytas 2 dalimi.

26.4. Įsigaliojus Konstitucijos 74 straipsnio pakeitimo įstatymui, iki tol suformuota oficialioji konstitucinė doktrina, kurioje aiškinama, kokios teisinės pasekmės kyla asmeniui, pašalintam iš pareigų apkaltos proceso tvarka už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ir priesaikos sulaužymą, yra koreguotina atsižvelgiant į tai, kad, pagal Konstitucijos 74 straipsnio (2022 m. balandžio 21 d. redakcija) 2 dalį, asmuo, kurį Seimas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, gali užimti Konstitucijoje nurodytas pareigas, kurių ėjimo pradžia pagal Konstituciją yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu, kai nuo Seimo sprendimo, kuriuo jis buvo pašalintas iš užimamų pareigų ar panaikintas jo Seimo nario mandatas, yra praėję ne mažiau kaip dešimt metų.

Taigi Konstitucijoje įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį asmuo, kurio Seimo nario mandatas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą buvo panaikintas apkaltos proceso tvarka, taip pat asmuo, kuris už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą buvo pašalintas iš Respublikos Prezidento, Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisėjo, Apeliacinio teismo pirmininko ir teisėjo pareigų, pagal Konstituciją gali būti renkamas Respublikos Prezidentu, Seimo nariu, gali užimti Konstitucinio Teismo teisėjo, Aukščiausiojo Teismo teisėjo, Apeliacinio teismo teisėjo, kito teismo teisėjo, Vyriausybės nario, valstybės kontrolieriaus pareigas, t. y. gali užimti tokias Konstitucijoje nurodytas pareigas, kurių ėjimo pradžia pagal Konstituciją yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu, kai nuo Seimo sprendimo, kuriuo jis buvo pašalintas iš užimamų pareigų ar panaikintas jo Seimo nario mandatas, yra praėję ne mažiau kaip dešimt metų.

IV

Seimo nario P. Gražulio, kuriam pradėta apkaltos byla, veiksmo – balsavimo už kitą Seimo narį – atitikties Konstitucijai vertinimas

27. Seimas 2023 m. birželio 1 d. nutarime išdėstytame paklausime prašo pateikti išvadą, ar Konstitucijai prieštarauja Seimo nario P. Gražulio veiksmas – sąmoningas balsavimas už kitą Seimo narį.

28. Specialiosios tyrimo komisijos išvadoje nurodyta, kad Seimo narys P. Gražulis, 2022 m. rugsėjo 15 d. Seimo vakarinio posėdžio metu balsuojant dėl Seimo rudens sesijos darbų programos priėmimo (laikotarpiu nuo 15 val. 26 min. 38 sek. iki 15 val. 27 min. 8 sek.), sąmoningai balsavo už Seimo narį L. Jonauską.

29. Seimo nario P. Gražulio paaiškinimuose Specialiajai tyrimo komisijai nurodyta, kad jam sudėtinga prisiminti, ar jis balsavo už Seimo narį L. Jonauską, ar ne. Pasak P. Gražulio, galėjo būti, kad jis už kitą Seimo narį pabalsavo netyčia; jeigu taip padarė, jis nurodo atsiprašantis, tačiau, žiūrint Seimo posėdžio vaizdo įrašą, jo manymu, įrodymų, kad jis galėjo pabalsuoti už Seimo narį L. Jonauską, trūksta (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, Specialiosios tyrimo komisijos 2023 m. kovo 29 d. posėdžio stenograma, KTb, t. II, l. 97). Pasak P. Gražulio, toks jo galimas balsas nepakeitė Seimo valios, be to, buvo balsuojama neesminiu klausimu (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, Specialiosios tyrimo komisijos 2023 m. kovo 29 d. posėdžio stenograma, KTb, t. II, l. 108). Jis taip pat pažymėjo, kad neatsimena, ar šios Seimo kadencijos metu dar yra balsavęs už kitą Seimo narį (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, Specialiosios tyrimo komisijos 2023 m. kovo 29 d. posėdžio stenograma, KTb, t. II, l. 100).

30. Seimo nario P. Gražulio 2023 m. liepos 17 d. rašytiniuose paaiškinimuose Konstituciniam Teismui pažymėta, kad, jo nuomone, jam pateikti kaltinimai yra politiškai motyvuoti. Jis pabrėžia, kad neturėjo jokio motyvo balsuoti už Seimo valdančiosios daugumos pateiktą rudens sesijos darbų programą.

31. Seimo narys P. Gražulis, teikdamas paaiškinimus Konstitucinio Teismo posėdyje, nesutiko, kad padarė pažeidimą, neneigė, jog galėjo suklysti ir balsuoti už Seimo narį L. Jonauską, tačiau teigė, kad jeigu taip ir nutiko, tai nebuvo sąmoningas veiksmas. Jo nuomone, Lietuvos teismo ekspertizės centro atlikta ekspertizė nenustatė, kad jis balsavo už Seimo narį L. Jonauską.

32. Byloje nustatyta:

32.1. Seimo 2022 m. rugsėjo 15 d. vakarinio posėdžio metu, laikotarpiu nuo 15 val. 26 min. 38 sek. iki 15 val. 27 min. 8 sek., buvo balsuojama dėl Seimo rudens sesijos darbų programos priėmimo (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, Seimo kanceliarijos veiklos administravimo departamento Informacinių sistemų skyriaus 2023 m. kovo 28 d. raštas Nr. V-2023 „Dėl balsavimo laiko“, KTb, t. III, l. 108).

32.2. Pagal Seimo Elektroninės balsų skaičiavimo sistemos duomenis, šio balsavimo metu buvo balsuota iš balsavimo vietos, priklausančios Seimo nariui P. Gražuliui (balsavimo rezultatas – „prieš“) (Seimo Elektroninės balsų skaičiavimo sistemos duomenys https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=37067&p_bals_id=-47062).

32.3. Pagal Seimo Elektroninės balsų skaičiavimo sistemos duomenis, šio balsavimo metu taip pat buvo balsuota, be kita ko, ir iš balsavimo vietos, priklausančios Seimo nariui L. Jonauskui (balsavimo rezultatas – „susilaikė“) (Seimo Elektroninės balsų skaičiavimo sistemos duomenys https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=37067&p_bals_id=-47062).

32.4. Konstitucinio Teismo posėdyje liudytojas Seimo narys T. V. Raskevičius nurodė, kad paties balsavimo momento, kai Seimo narys P. Gražulis galimai balsavo už Seimo narį L. Jonauską, jis nematė, tačiau apie tai sužinojo iš kitų Seimo narių, todėl jam kilo įtarimų dėl balsavimo rezultatų ir jis paprašė patikrinti Seimo posėdžio vaizdo įrašą.

32.5. Iš Seimo 2022 m. rugsėjo 15 d. vakarinio posėdžio vaizdo įrašo (laikotarpiu nuo 15 val. 26 min. 38 sek. iki 15 val. 27 min. 8 sek.) ir Lietuvos teismo ekspertizės centro pateikto ekspertizės akto matyti, kad Seimo narys L. Jonauskas, balsuojant dėl Seimo rudens sesijos darbų programos priėmimo, balsavime nedalyvavo – savo ranka prie balsavimo pulto neprisilietė, didesnę balsavimui skirto laiko dalį buvo nusisukęs į virš jo esančioje eilėje darbo vietose sėdinčių kolegų pusę: Lietuvos teismo ekspertizės centro atliktoje ekspertizėje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 15 val. 26 min. 38 sek. iki 15 val. 27 min. 8 sek. Seimo narys L. Jonauskas fiksuojamas sėdintis, rankas laikantis ties juosmeniu, dešinėje rankoje laikantis, tikėtina, mobiliojo ryšio telefoną; laikydamasis kaire ranka už stalo L. Jonauskas pasisuka su kėde į kairę ir atsirėmęs (padėjęs) dešinę ranką, kurioje laiko, tikėtina, mobiliojo ryšio telefoną, ant stalo, tikėtina, kad bendrauja su už jo nugaros esančiu asmeniu; pasisuka su kėde atgal link darbo vietos, dešinėje rankoje laikydamas, tikėtina, mobiliojo ryšio telefoną, pasisuka su kėde į dešinę, galvą pasukęs link asmenų, sėdinčių jam už nugaros, trumpam pasuka galvą į darbo vietos pusę ir padėjęs kairę ranką ant stalo krašto vėl atsisuka į asmenis, sėdinčius jam už nugaros; pasisuka su kėde link darbo vietos ir trumpam pakelia galvą į kairę pusę (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, 2022 m. rugsėjo 15 d. Seimo vakarinio posėdžio (laikotarpiu nuo 15 val. 26 min. 38 sek. iki 15 val. 27 min. 8 sek.) Seimo posėdžių salės stebėjimo kamerų užfiksuoti vaizdo duomenys; Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. balandžio 28 d. ekspertizės aktas Nr. 11-949 (23), KTb, t. III, l. 113).

32.6. Iš Seimo 2022 m. rugsėjo 15 d. vakarinio posėdžio vaizdo įrašo (laikotarpiu nuo 15 val. 26 min. 38 sek. iki 15 val. 27 min. 8 sek.) ir Lietuvos teismo ekspertizės centro pateikto ekspertizės akto matyti, kad Seimo narys P. Gražulis kaire ranka atlieka nenustatytą (-us) veiksmą (-us) ties savo ir ties Seimo nario L. Jonausko darbo vietos elektroninio balsavimo pultais: Lietuvos teismo ekspertizės centro atliktoje ekspertizėje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 15 val. 26 min. 38 sek. iki 15 val. 27 min. 8 sek. Seimo narys P. Gražulis fiksuojamas sėdintis, rankomis atsirėmęs į stalą, kaire ranka pastumia ant stalo gulinčius popierius ir kaire ranka atlieka nenustatytą (-us) veiksmą (-us) ties savo darbo vietos elektroninio balsavimo pultu, trumpam pasisuka su kėde į dešinę ir, tikėtina, kad bendrauja su dešinėje esančiu asmeniu; pasisuka su kėde į kairę, link Seimo nario L. Jonausko, paima kaire ranka ant stalo gulėjusį, tikėtina, mobiliojo ryšio telefoną, ir ištiesęs dešinę ranką atlieka nenustatytą (-us) veiksmą (-us) ties Seimo nario L. Jonausko darbo vietos elektroninio balsavimo pultu; fiksuojamas sėdintis, pusiau pasisukęs į Seimo narį L. Jonauską (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, 2022 m. rugsėjo 15 d. Seimo vakarinio posėdžio (laikotarpiu nuo 15 val. 26 min. 38 sek. iki 15 val. 27 min. 8 sek.) Seimo posėdžių salės stebėjimo kamerų užfiksuoti vaizdo duomenys; Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. balandžio 28 d. ekspertizės aktas Nr. 11-949 (23), KTb, t. III, l. 113).

32.7. Seimo narys L. Jonauskas, Seimo posėdžių salėje sėdintis Seimo nario P. Gražulio kairėje, Konstitucinio Teismo posėdyje ir duodamas parodymus Specialiajai tyrimo komisijai nurodė, kad nematė, ką minėto balsavimo metu darė P. Gražulis – balsavo ar nebalsavo, nes tuo metu buvo nusisukęs. L. Jonauskas taip pat nurodė, kad neprisimena, ar registravosi balsuoti ir ar balsavo (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, Specialiosios tyrimo komisijos 2023 m. balandžio 5 d. posėdžio stenograma, KTb, t. II, l. 46–48). Konstitucinio Teismo posėdyje Seimo narys L. Jonauskas pažymėjo, kad atėjęs į Seimo posėdžių salę paprastai įdeda posėdžio dalyvio kortelę į balsavimo pulte esantį kortelės skaitytuvą ir ji ten būna iki posėdžio pabaigos.

32.8. Seimo narys A. Palionis, Seimo posėdžių salėje sėdintis už Seimo nario P. Gražulio, Specialiajai tyrimo komisijai nurodęs, kad matė, kaip L. Jonauskas užsiregistravo ir pabalsavo, taip pat matė, kad nors P. Gražulis tiesė kairę ranką link L. Jonausko balsavimo pulto mygtukų, tačiau jų nespaudė, nes jis (A. Palionis) sudrausmino P. Gražulį taip nedaryti (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, Specialiosios tyrimo komisijos 2023 m. balandžio 5 d. posėdžio stenograma, KTb, t. II, l. 50), Konstitucinio Teismo posėdyje nurodė, kad duodamas parodymus Specialiajai tyrimų komisijai suklydo ir davė parodymus apie kitą įvykį. Tai pažymėta ir Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus rašte Specialiajai tyrimo komisijai (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus 2023 m. liepos 5 d. raštas „Dėl procesinio sprendimo ikiteisminiame tyrime Nr. 01-2-00010-23“, KTb, t. I, l. 64).

32.9. Seimo kanceliarijos Veiklos administravimo departamento Informacinių sistemų skyriaus analitikas programuotojas R. Petronis Konstitucinio Teismo posėdyje paaiškino, kad Seimo narių darbo vietose įrengtuose balsavimo pultuose esantys mygtukai įsijungia tik balsavimo metu ir tik tuose balsavimo pultuose, kuriuose yra įdėta Seimo narį identifikuojanti kortelė. Seimo nariui balsuojant reikia atlikti du veiksmus: pirmas veiksmas yra registracija, kurios metu Seimo nariams užtenka paspausti bet kurį iš penkių balsavimo pulte esančių mygtukų; paspaudus bet kurį iš jų, užsiregistruojama; antras veiksmas yra balsavimas, kai balsuojama paspaudus vieną iš trijų mygtukų – „už“, „prieš“ arba „susilaikau“; siekiant užsiregistruoti ir balsuoti Seimo posėdyje galima du kartus spausti tą patį pasirinktą balsavimo mygtuką – „už“, „prieš“ arba „susilaikau“; nėra nustatyta, koks įmanomas trumpiausias laikas tarp dviejų mygtuko paspaudimų (registracijos ir balsavimo), bet tai gali būti sekundės dalys.

Specialistas R. Petronis Konstitucinio Teismo posėdyje ir duodamas parodymus Specialiajai tyrimo komisijai paaiškino, kad Seimo posėdžių salėje įrengta Elektroninė balsų skaičiavimo sistema nefiksuoja tikslaus balsavimo mygtuko paspaudimo laiko ir pateikia tik galutinį balsavimo rezultatą, t. y. joje nefiksuojama, ar buvo keičiama nuomonė balsuojant; jis taip pat pažymėjo, kad negalima balsuoti neužsiregistravus (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, Specialiosios tyrimo komisijos 2023 m. balandžio 5 d. posėdžio stenograma, KTb, t. III, l. 38–42).

32.10. Seimo 2022 m. rugsėjo 15 d. vakarinio posėdžio metu balsuojant dėl Seimo rudens sesijos darbų programos priėmimo, Seimo veiklos informacinės sistemos Seimo posėdžių balsavimo ir diskusijų posistemis veikė be sutrikimų (Specialiosios tyrimo komisijos išvada; Seimo kanceliarijos 2023 m. liepos 4 d. raštas Nr. S-2023-3229 „Dėl informacijos pateikimo“, KTb, t. I, l. 38). Tą Konstitucinio Teismo posėdyje patvirtino ir specialistas R. Petronis.

33. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors iš Seimo 2022 m. rugsėjo 15 d. vakarinio posėdžio vaizdo įrašo (laikotarpiu nuo 15 val. 26 min. 38 sek. iki 15 val. 27 min. 8 sek.) ir šį įrašą analizuojančio Lietuvos teismo ekspertizės centro pateikto ekspertizės akto matyti, kad Seimo narys L. Jonauskas, balsuojant dėl Seimo rudens sesijos darbų programos projekto, balsavime nedalyvavo, Seimo Elektroninės balsavimo sistemos duomenimis, priimant Seimo rudens sesijos darbų programą buvo balsuota iš Seimo nario L. Jonausko darbo vietos ­– užfiksuotas balsavimo rezultatas „susilaikau“, t. y. užfiksuota, kad jo darbo vietoje paspaustas (-i) atitinkamas (-i) balsavimo pulto mygtukas (-ai) (registruojantis balsuoti ir balsuojant). Atsižvelgiant į tai, kad tik Seimo nario P. Gražulio ranka užfiksuota ties Seimo nario L. Jonausko darbo vietos balsavimo pultu laikotarpiu nuo 15 val. 26 min. 38 sek. iki 15 val. 27 min. 8 sek., kai vyko balsavimas dėl Seimo rudens sesijos darbų programos priėmimo, ir tai, kad šio balsavimo metu balsavimo įranga veikė be sutrikimų, darytina išvada, kad tik Seimo narys P. Gražulis galėjo paspausti atitinkamą (-us) Seimo nario L. Jonausko darbo vietos balsavimo pulto mygtuką (-us).

33.1. Vertinant Seimo nario P. Gražulio paaiškinimą, kad jis esą galėjo netyčia, suklysdamas pabalsuoti už Seimo narį L. Jonauską, atkreiptinas dėmesys į tai, kad L. Jonausko darbo vieta minėto balsavimo metu nebuvo tuščia, L. Jonauskas sėdėjo šalia P. Gražulio, taigi nebuvo įmanoma supainioti darbo vietų ir atsisėdus į greta esančią ne savo darbo vietą pabalsuoti už kitą Seimo narį (šiam dėl kokių nors priežasčių palikus jį identifikuojančią kortelę balsavimo pulto kortelių skaitytuve) kaip už save. Be to, kaip matyti iš Seimo 2022 m. rugsėjo 15 d. vakarinio posėdžio vaizdo įrašo (laikotarpiu nuo 15 val. 26 min. 38 sek. iki 15 val. 27 min. 8 sek.) ir šį įrašą analizuojančio Lietuvos teismo ekspertizės centro pateikto ekspertizės akto, Seimo narys P. Gražulis iš pradžių atliko tam tikrą (-us) veiksmą (-us) ties savo darbo vietos balsavimo pultu, o paskui, palinkęs ties Seimo nario L. Jonausko darbo vieta, atliko tam tikrą (-us) veiksmą (-us) ties Seimo nario L. Jonausko darbo vietos balsavimo pultu, taigi Seimo narys P. Gražulis, prieš atlikdamas tam tikrą (-us) veiksmą (-us) ties Seimo nario L. Jonausko darbo vietos balsavimo pultu, buvo ką tik pats balsavęs iš savo darbo vietos – pagal Seimo Elektroninės balsų skaičiavimo sistemos duomenis, balsuojant dėl Seimo rudens sesijos darbų programos priėmimo, buvo balsuota iš balsavimo vietos, priklausančios Seimo nariui P. Gražuliui (balsavimo rezultatas – „prieš“). Pažymėtina ir tai, kad, kaip matyti iš specialisto R. Petronio Konstitucinio Teismo posėdyje pateiktų paaiškinimų, tam, kad balsavimo sistemoje būtų užfiksuotas balsavimo rezultatas „susilaikė“, balsavimo sistemos pulto mygtuką (-us) reikia paspausti du kartus – paspaudus balsavimo sistemos pulto mygtuką tik vieną kartą, būtų užfiksuotas tik registravimasis balsuoti, bet nebūtų užfiksuotas balsavimo rezultatas „susilaikau“.

Remiantis nurodytais argumentais, konstatuotina, jog Seimo nario P. Gražulio paaiškinimas, kad jis galbūt galėjo netyčia, suklydęs pabalsuoti už Seimo narį L. Jonauską, vertintinas kaip nepagrįstas.

33.2. Seimo narys A. Palionis savo paaiškinimus Specialiajai tyrimų komisijai, kad jis esą matė, jog P. Gražulis, Seimo 2022 m. rugsėjo 15 d. vakarinio posėdžio metu balsuojant dėl Seimo rudens sesijos darbų programos priėmimo, nespaudė L. Jonausko balsavimo pulto mygtukų, Konstitucinio Teismo posėdyje paneigė.

33.3. Taigi remiantis tuo, kas nustatyta byloje, konstatuotina, kad Seimo narys P. Gražulis, Seimo 2022 m. rugsėjo 15 d. vakarinio posėdžio metu balsuojant dėl Seimo rudens sesijos darbų programos priėmimo, sąmoningai, tyčia balsavo du kartus ne tik už save, bet ir už kitą Seimo narį.

34. Šioje išvadoje minėta, kad pagal Konstituciją duodamas priesaiką išrinktas Seimo narys viešai ir iškilmingai įsipareigoja veikti taip, kaip įpareigoja duota priesaika, ir jokiomis aplinkybėmis jos nesulaužyti; iš Seimo nario priesaikos jam kyla pareiga gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus.

34.1. Šiame kontekste pažymėtina, kad su Seimo narių balsavimu Seime susijusius klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos Seimo statutas (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais).

Pagal Seimo statuto (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) 111 straipsnio 4 dalį, Seimo nariai balsuoja asmeniškai, balso teisė negali būti perduota kitiems asmenims.

Taigi tai, kad, pagal Seimo statuto (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) 111 straipsnio 4 dalį, Seimo nariai balsuoja asmeniškai, jų balso teisė negali būti perduota kitiems asmenims, reiškia, jog joks Seimo narys negali perimti kito Seimo nario teisės balsuoti, joks Seimo narys negali balsuoti už kitą Seimo narį.

34.2. Seimo statuto (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) kontekste vertinant Seimo nario P. Gražulio veiksmą – sąmoningą balsavimą už kitą Seimo narį, konstatuotina, kad Seimo narys P. Gražulis, Seimo 2022 m. rugsėjo 15 d. vakarinio posėdžio metu balsuojant dėl Seimo rudens sesijos darbų programos priėmimo, sąmoningai, tyčia balsuodamas už Seimo narį L. Jonauską, perėmė kito Seimo nario balso teisę ir taip pažeidė iš Seimo statuto (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) 111 straipsnio 4 dalies kylantį reikalavimą Seimo nariams balsuoti asmeniškai tik už save ir nebalsuoti už kitus Seimo narius.

Taigi konstatuotina ir tai, kad Seimo narys P. Gražulis nesilaikė iš Seimo nario priesaikos jam kylančios pareigos gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus.

35. Vertinant Seimo nario P. Gražulio veiksmą – sąmoningą balsavimą už kitą Seimo narį – atitikties Konstitucijai požiūriu, pažymėtina, kad, kaip minėta:

– pagal Konstitucijos 59 straipsnio 2 dalį, aiškinamą kartu su Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“, kuris yra Konstitucijos sudedamoji dalis, įtvirtintu Seimo nario priesaikos tekstu, Seimo nario priesaikos aktas yra konstituciškai teisiškai reikšmingas: duodamas priesaiką išrinktas Seimo narys viešai ir iškilmingai įsipareigoja veikti taip, kaip įpareigoja duota priesaika, ir jokiomis aplinkybėmis jos nesulaužyti, gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus, sąžiningai vykdyti Tautos atstovo pareigas, vengti elgesio, žeminančio Seimo – Tautos atstovybės reputaciją ir autoritetą;

– pagal Konstituciją, inter alia jos 59 straipsnio 4 dalį, Seimo narys turi teisę ir pareigą tik pats asmeniškai įgyvendinti rinkėjų jam suteiktą mandatą; Seimo nario mandato individualumas suponuoja tai, kad joks asmuo, inter alia Seimo narys, negali perimti kito Seimo nario – Tautos atstovo teisių ir pareigų, inter alia teisės balsuoti; taigi pagal Konstituciją Seimo valia priimant atitinkamus sprendimus negali būti pareikšta kitaip, kaip tik Seimo nariams patiems asmeniškai išreiškiant savo valią balsuojant Seimo posėdyje ir priimant atitinkamą teisės aktą; tai yra esminis Seimo, kaip Tautos atstovybės, valios pareiškimo ir pagrindinis Seimo narių, kaip Tautos atstovų, jiems rinkėjų suteikto mandato įgyvendinimo būdas;

– neužtikrinus, kad būtų laikomasi iš Seimo nario, kaip Tautos atstovo, mandato individualumo reikalavimo kylančios pareigos Seimo nariui balsuoti tik pačiam asmeniškai priimant bet kurį Seimo sprendimą ir nebalsuoti už kitą Seimo narį, vietoj jo išreiškiant savo valią, taip pat neperleisti kitam asmeniui, inter alia Seimo nariui, savo, kaip Seimo nario, teisių ir konstitucinių pareigų vykdymo, būtų sudarytos prielaidos iškreipti Seimo valią, Seimas negalėtų veiksmingai veikti Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, deramai vykdyti savo konstitucinės priedermės, būtų pažeidžiamos Seimo narių veiklos savarankiškumo ir lygiateisiškumo garantijos; kartu būtų sudarytos prielaidos iškreipti balsavimo rezultatus, nepaisyti Konstitucijoje, inter alia jos 69 straipsnyje, įtvirtintų įstatymo priėmimo procedūros reikalavimų;

– ne kiekvienas Konstitucijos pažeidimas savaime yra šiurkštus Konstitucijos pažeidimas; sprendžiant, ar Seimo narys savo veiksmais šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kiekvienu atveju būtina įvertinti inter alia veiksmų pobūdį, jų turinį, atlikimo aplinkybes, veiksmų pakartotinumą, kitas reikšmingas aplinkybes; šiurkštus Konstitucijos pažeidimas kartu yra ir priesaikos sulaužymas.

35.1. Šioje išvadoje konstatuota, kad Seimo narys P. Gražulis, Seimo 2022 m. rugsėjo 15 d. vakarinio posėdžio metu balsuojant dėl Seimo rudens sesijos darbų programos priėmimo, sąmoningai, tyčia balsavo ne tik už save, bet ir už Seimo narį L. Jonauską.

35.2. Konstatuotina, kad tokiu veiksmu Seimo narys P. Gražulis nepaisė iš Konstitucijoje, inter alia jos 59 straipsnio 4 dalyje, įtvirtinto Seimo nario laisvo mandato principo, inter alia Seimo nario mandato individualumo reikalavimo, kylančio draudimo Seimo posėdyje balsuoti už kitą Seimo narį, balsuojant dėl Seimo rudens sesijos darbų programos priėmimo išreiškė ne Seimo nario L. Jonausko, bet savo valią, taigi savavališkai perėmė Seimo nario L. Jonausko teisę savo nuožiūra balsuoti priimant įstatymus ir kitus Seimo aktus, iškreipė balsavimo rezultatus. Vadinasi, Seimo narys P. Gražulis, Seimo posėdyje balsuodamas už Seimo narį L. Jonauską, savo pareigas ėjo nesąžiningai, pažeidė iš Konstitucijos kylančius imperatyvus, parodė nepagarbą Konstitucijai ir įstatymams, diskreditavo Seimo, kaip Tautos atstovybės, autoritetą.

35.3. Vertinant, ar minėtu Seimo nario P. Gražulio veiksmu Konstitucija buvo pažeista šiurkščiai, atsižvelgtina į iš Seimo nario laisvo mandato principo, inter alia Seimo nario mandato individualumo reikalavimo, kylančio draudimo Seimo posėdyje balsuoti už kitą Seimo narį svarbą priimant Seimo sprendimus, be kita ko, į tai, kad Seimo narių asmeniškas balsavimas Seimo posėdyje priimant atitinkamą teisės aktą yra esminis būdas išreikšti Seimo, kaip Tautos atstovybės, valią ir vienas iš pagrindinių būdų išreikšti Seimo nario, kaip Tautos atstovo, valią vykdant Seimo nario pareigas. Taigi net ir vienkartinis Seimo nario balsavimas už kitą Seimo narį Seimo posėdyje sudaro prielaidas iškreipti Seimo valią ir trukdo Seimui deramai vykdyti jo konstitucinę priedermę, lemia Seimo narių veiklos savarankiškumo ir lygiateisiškumo garantijų pažeidimą. Taip pat atsižvelgtina į Seimo nario P. Gražulio veiksmo – balsavimo už kitą Seimo narį – pobūdį, kitas atlikimo aplinkybes, t. y. į tai, kad tai buvo sąmoningas, tyčinis veiksmas, jis negalėjo būti atliktas suklydus, Seimo posėdyje už kitą Seimo narį buvo balsuota iškart po to, kai pabalsuota už save, kitam Seimo nariui esant savo vietoje, tačiau nusisukus ir nematant balsavimo pulto, balsavimo mygtukas (-ai) paspaustas (-i) ne vieną, o du kartus, t. y. registruojantis balsuoti ir balsuojant, kas būtent ir lėmė, kad balsavimo už kitą Seimo narį rezultatas buvo įskaitytas Seimo Elektroninėje balsų skaičiavimo sistemoje.

Atsižvelgiant į visa tai, darytina išvada, kad Seimo narys P. Gražulis, sąmoningai, tyčia balsuodamas už kitą Seimo narį, nesilaikė iš Konstitucijoje nustatytos Seimo nario priesaikos, įtvirtintos Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“ 5 straipsnyje, konstitucinio Seimo nario statuso, įtvirtinto inter alia Konstitucijos 59 straipsnio 2, 4 dalyse, kylančios Seimo nario pareigos inter alia gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai vykdyti Tautos atstovo pareigas, veikti Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, šiurkščiai pažeidė Konstituciją, inter alia jos 59 straipsnio 2, 4 dalių, Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“ 5 straipsnio, reikalavimus, ir kartu sulaužė priesaiką.

36. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Seimo nario P. Gražulio veiksmas – sąmoningas balsavimas už kitą Seimo narį – prieštarauja Konstitucijai. Šiuo veiksmu Seimo narys P. Gražulis šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 73 straipsnio 4 punktu ir 83 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

teikia išvadą:

Lietuvos Respublikos Seimo nario Petro Gražulio veiksmas – sąmoningas balsavimas už kitą Seimo narį – prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šiuo veiksmu Lietuvos Respublikos Seimo narys Petras Gražulis šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją ir sulaužė priesaiką.

Ši Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išvada yra galutinė ir neskundžiama.

Konstitucinio Teismo teisėjai Tomas Davulis
                                                         Gintaras Goda
                                                         Aurelijus Gutauskas
                                                         Giedrė Lastauskienė
                                                         Vytautas Mizaras
                                                         Algis Norkūnas
                                                         Daiva Petrylaitė
                                                         Janina Stripeikienė