PRANEŠIMAS ŽINIASKLAIDAI

2014 m. lapkričio 10 d.

 MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO NUOSTATA PRIEŠTARAUJA Konstitucijai

Konstitucinis Teismas šiandien priimtame nutarime pripažino, jog Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 7 dalies nuostata, kad jeigu asmens studijų rezultatų vidurkis yra daugiau kaip 20 procentinių punktų mažesnis negu to paties kurso studijuojančiųjų studijų rezultatų vidurkis, tas asmuo netenka valstybės finansavimo studijoms, prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad to paties kurso studijuojančiųjų studijų rezultatų vidurkis gali ir neatitikti visuotinai pripažįstamos žodžio „geras“ reikšmės, taigi šios reikšmės juo labiau gali neatitikti ir ne daugiau kaip 20 procentinių punktų mažesnis studijų rezultatų vidurkis, arba, studijų rezultatų vidurkiui atitinkant visuotinai pripažįstamą žodžio „geras“ reikšmę, šios reikšmės gali neatitikti ne daugiau kaip 20 procentinių punktų mažesnis studijų rezultatų vidurkis. Pavyzdžiui, jeigu to paties kurso studijuojančiųjų atitinkamo laikotarpio studijų rezultatų vidurkis pagal dešimties balų vertinimo skalę yra 8 balai, konkretaus asmens studijos bus toliau valstybės finansuojamos, jeigu jo studijų rezultatų vidurkis yra 6,4 balo ir daugiau. Tuo atveju, kai to paties kurso studijuojančiųjų studijų rezultatų vidurkis yra 7 balai, konkretaus asmens studijos bus toliau valstybės finansuojamos, jeigu jo studijų rezultatų vidurkis yra 5,6 balo ir daugiau. Taigi Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 7 dalyje nustatytas toks gero mokymosi kriterijus, kuriuo vadovaujantis sudaromos prielaidos valstybės lėšomis finansuoti ir tokių valstybinėse aukštosiose mokyklose besimokančių piliečių studijas, kurių studijų rezultatų vidurkis, taigi ir mokymasis, neatitinka visuotinai pripažįstamos žodžio „geras“ reikšmės. Tai neatitinka Konstitucijos 41 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas, konstitucinio teisinės valstybės principo.

Konstitucinis Teismas taip pat pripažino, kad minėto įstatymo 70 straipsnio 7 dalis tiek, kiek joje nustatytas asmens, kurio studijos yra valstybės finansuojamos, mokymosi rezultatų vertinimo siekiant nustatyti, ar jo studijos toliau gali būti valstybės finansuojamos, laikotarpis, neprieštarauja Konstitucijai. Pagal šioje dalyje nustatytą teisinį reguliavimą aukštosios mokyklos valdymo institucija turi įgaliojimus nustatyti konkretų laikotarpį, po kurio atliekama reguliari pagrindinė žinių patikra, o tada sprendžiama, ar asmens studijos ir toliau bus valstybės finansuojamos. Šis laikotarpis gali būti semestras arba studijų metai. Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog studijų metai yra ilgiausias galimas įstatymu ir aukštųjų mokyklų aktais nustatytas laikotarpis užtikrinant, kad būtų laikomasi iš Konstitucijos 41 straipsnio 3 dalies nuostatos „Gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas“ kylančių reikalavimų: 1) studijuojančiųjų valstybinėse aukštosiose mokyklose mokymosi rezultatų vertinimą vykdyti reguliariai, 2) nustatant laikotarpį, po kurio sprendžiama, ar studijuojančiųjų valstybinėse aukštosiose mokyklose mokymosi rezultatai atitinka įstatyme nustatytus gero mokymosi kriterijus, atsižvelgti į galimybę įvertinti visų aukštosios mokyklos to paties kurso studijuojančiųjų studijų rezultatus.

Konstitucinis Teismas neprieštaraujančia Konstitucijai pripažino Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalį tiek, kiek joje nustatyta, kad senato (akademinės tarybos) nustatyta tvarka atrenkami, skiriami ir atšaukiami atitinkamai 4 arba 5 aukštosios mokyklos tarybos nariai, nepriklausantys aukštosios mokyklos personalui ir studentams, iš jų vienas narys – studentų atstovybės savo nustatyta tvarka. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad aukštųjų mokyklų valdymo struktūros modelį pasirenka įstatymų leidėjas, o ne pačios aukštosios mokyklos. Įstatymų leidėjas, nepaneigdamas aukštųjų mokyklų autonomijos, demokratiniais valdymo principais grindžiamos jų savivaldos, gali nustatyti įvairius aukštųjų mokyklų valdymo struktūros modelius. Įstatymu, kuriuo nustatomi aukštųjų mokyklų valdymo struktūros modelis ir aukštųjų mokyklų valdymo institucijų, įgyvendinančių aukštosios mokyklos savivaldos funkcijas, sudarymo principai, turi būti sudaromos prielaidos įgyvendinti iš konstitucinio aukštųjų mokyklų autonomijos principo kylančius reikalavimus, tarp kurių yra šie: garantuoti aukštųjų mokyklų teisę pačioms sudaryti valdymo institucijas, įgyvendinančias aukštosios mokyklos savivaldos funkcijas, užtikrinti aukštosios mokyklos akademinės bendruomenės teisę lemti sprendimus dėl aukštosios mokyklos reikalų tvarkymo. Laikantis šių reikalavimų ir siekiant didesnės aukštųjų mokyklų atsakomybės ir atskaitomybės visuomenei, įstatymu galima nustatyti, kad dalis aukštųjų mokyklų kolegialių valdymo institucijų, įgyvendinančių aukštosios mokyklos savivaldos funkcijas, narių skiriami aukštosios mokyklos nustatyta tvarka įstatymuose nustatytais pagrindais iš asmenų, nepriklausančių tos aukštosios mokyklos bendruomenei.

Neprieštaraujančia Konstitucijai Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalis pripažinta ir tiek, kiek joje nustatyta, kad 4 arba 5 aukštosios mokyklos tarybos nariai atrenkami ir skiriami įvertinus Aukštojo mokslo tarybos atliktą kandidatų įvertinimą. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Aukštojo mokslo taryba yra ekspertinė institucija, sudaroma Vyriausybės nustatyta tvarka, tačiau ne politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, ji sudaroma iš pripažintų visuomenėje, nepriekaištingos reputacijos švietimo, mokslo, kultūros, verslo arba viešojo sektoriaus atstovų, pasiekusių reikšmingų tam tikros veiklos rezultatų, išmanančių Lietuvos ir pasaulio aukštojo mokslo plėtros tendencijas. Tvarką, pagal kurią įvertinamas Aukštojo mokslo tarybos atliktas kandidatų į aukštosios mokyklos tarybos narius, nepriklausančius aukštosios mokyklos personalui ir studentams, įvertinimas, nustato aukštosios mokyklos bendruomenei atstovaujančios institucijos – senatas ir studentų atstovybė. Aukštojo mokslo tarybos atlikto kandidatų įvertinimo rezultatai besąlygiškai nesaisto subjektų, skiriančių aukštosios mokyklos tarybos narius. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad tokiu teisiniu reguliavimu nėra sudaroma prielaidų varžyti aukštosios mokyklos autonomijos suponuojamą aukštosios mokyklos bendruomenės teisę spręsti, kokie asmenys, atitinkantys įstatyme nustatytus reikalavimus, gali tinkamai jai atstovauti aukštosios mokyklos valdymo institucijose, nėra sudaroma sąlygų Vyriausybei įsiterpti į aukštųjų mokyklų autonomijos sritį, nepagrįstai kištis į aukštųjų mokyklų valdymą ir paneigti aukštųjų mokyklų akademinės bendruomenės savivaldą.

Ši byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.