Dėl asmenų artimų kontaktų skaičiaus uždarose erdvėse ribojimo paskelbus karantiną

Nuasmeninta

Byla Nr. 11-A/2022-12-A/2022-13-A/2022

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2020 M. LAPKRIČIO 4 D. NUTARIMO NR. 1226 „DĖL KARANTINO LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOJE PASKELBIMO“ 2.1.8.1 PAPUNKČIO (2021 M. GEGUŽĖS 19 D. REDAKCIJA) ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

2023 m. gegužės 31 d. Nr. KT49-A-N5/2023
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Tomo Davulio, Gintaro Godos, Aurelijaus Gutausko, Giedrės Lastauskienės, Vytauto Mizaro, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Stasio Šedbaro,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1, 531 straipsniais, Teismo posėdyje 2023 m. gegužės 18 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo konstitucinės justicijos bylą Nr. 11-A/2022-12-A/2022-13-A/2022 pagal pareiškėjos [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-81/2022, pareiškėjos [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-82/2022 ir pareiškėjos [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-83/2022 ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 32 straipsnio 1, 2 dalims neprieštaravo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.8.1 papunktis (2021 m. gegužės 19 d. redakcija).

Konstitucinio Teismo 2023 m. gegužės 10 d. sprendimu šie prašymai sujungti į vieną bylą ir jai suteiktas numeris 11-A/2022-12-A/2022-13-A/2022.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

I

Prašymų aplinkybės ir pareiškėjų argumentai

1. Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 14 d. nutarimais pareiškėjos pripažintos kaltomis padarius administracinį nusižengimą, nurodytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio, reglamentuojančio atsakomybę už visuomenės sveikatos srities teisės aktų pažeidimus, 4 dalyje, nes karantino, paskelbto Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimas), laikotarpiu, t. y. 2021 m. gegužės 30 d., uždaroje erdvėje (bute) artimai kontaktavo su šešiais kitos šeimos ir ne vieno namų ūkio asmenimis, taigi, nesilaikydamos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo 2.1.8.1 papunkčio (2021 m. gegužės 19 d. redakcija) reikalavimų, sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai (koronaviruso infekcijai).

Kauno apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 9, 10, 16 d. nutartimis pareiškėjų ir jų atstovų pagal įstatymą apeliacinių skundų netenkino ir paliko galioti Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 14 d. nutarimus nepakeistus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nenustatęs esminių materialiosios ir proceso teisės pažeidimų, 2022 m. balandžio 21 d. nutartimis netenkino pareiškėjų ir jų atstovų pagal įstatymą prašymų ir minėtus Kauno apylinkės teismo nutarimus bei Kauno apygardos teismo nutartis paliko nepakeistus.

2. Pareiškėjų prašymai grindžiami šiais argumentais.

Pasak pareiškėjų, Konstitucijos 32 straipsnyje įtvirtinta teisė laisvai kilnotis negali būti varžoma kitaip, kaip tik įstatymu ir jeigu tai būtina valstybės saugumui, žmonių sveikatai apsaugoti, taip pat vykdant teisingumą. Pareiškėjų nuomone, asmens judėjimo laisvės apribojimai galimi tik viešai paskelbtu įstatymu, kurio normos aiškiai suformuluotos ir kuris teisių ir laisvių įgyvendinimo ribas apibrėžia pagal atitinkamos teisės ar laisvės paskirtį, prasmę ir Konstitucijoje nustatytas jų ribojimo galimybes bei sąlygas. Pareiškėjų nuomone, Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo 2.1.8.1 papunktyje (2021 m. gegužės 19 d. redakcija) įtvirtintas asmens judėjimo laisvės ribojimas karantino laikotarpiu buvo nustatytas ne įstatymu, bet Vyriausybės nutarimu, dėl to buvo neteisėtai suvaržyta asmens konstitucinė laisvė judėti.

II

Suinteresuoto asmens atstovų argumentai

3. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui gauti suinteresuoto asmens Vyriausybės atstovų Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės vyriausiojo patarėjo Deivido Kriaučiūno, vyresniosios patarėjos Eglės Izokaitytės ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Teisės skyriaus patarėjos Viktorijos Balčiūnienės rašytiniai paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad ginčijamas teisinis reguliavimas neprieštaravo Konstitucijai. Suinteresuoto asmens Vyriausybės atstovų pozicija grindžiama šiais argumentais.

3.1. Pasak suinteresuoto asmens atstovų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme (toliau – Įstatymas) yra įtvirtinti platūs Vyriausybės įgaliojimai žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės atžvilgiu, be kita ko, jame nustatyta, kad Vyriausybė vykdo užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės valstybinį valdymą Lietuvos Respublikoje (25 straipsnio 1 dalis) ir nustato teritorijų skelbimo užkrėstomis, tokio skelbimo atšaukimo, užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonių šiose teritorijose taikymo tvarką (20 straipsnio 4 dalis), taip pat kad ji gali imtis priemonių, nurodytų Įstatymo 21 straipsnyje.

3.2. Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 21 straipsnio 11 dalimi ir 3 dalies 1 punktu, atsižvelgiant į nepalankią epideminę COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) situaciją Lietuvos Respublikos teritorijoje, sveikatos apsaugos ministro teikimą ir Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos 2020 m. lapkričio 4 d. pasiūlymą. Pasak suinteresuoto asmens atstovų, Įstatymo 21 straipsnio 11 dalyje Vyriausybei suteikti įgaliojimai, be kita ko, visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ar keliose savivaldybėse dėl pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų paskelbto karantino metu nustatyti teritorijų karantino režimo priemones, susijusias su asmens judėjimo laisvės ribojimu (2 punktas), yra teisėti, būtini, o įstatymu juos suteikus Vyriausybei užtikrintas veiksmingas reagavimas į pandemiją, nes Lietuvos Respublikos Seimui reaguoti į pandemiją priimant įstatymus būtų neįmanoma dėl jos kintančio ir itin dinamiško pobūdžio. Suinteresuoto asmens atstovai teigia, kad Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimas, atsižvelgiant į epideminę šalies situaciją, kitų valstybių patirtį, Pasaulio sveikatos organizacijos, mokslininkų rekomendacijas, per aštuonis mėnesius buvo keistas 46 kartus, atitinkamai keičiant, papildant ar pripažįstant netekusiomis galios įvairias jame įtvirtintas karantino režimo priemones.

3.3. Suinteresuoto asmens atstovų nuomone, Vyriausybė, turėdama plačias įstatymu suteiktas teises užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir valdymo srityje ir siekdama Įstatyme įtvirtintų tikslų, nustatė specialų karantino režimą, apimantį ir laikinus, kol bus suvaldytas ypač pavojingos užkrečiamosios ligos plitimas, atskirų asmenų teisių apribojimus karantino laikotarpiu.

Suinteresuoto asmens atstovai pažymi, kad konkrečias karantino priemones, susijusias su laikinais asmenų teisių apribojimais, Vyriausybė pritaikė išimtinai siekdama suvaldyti ir kontroliuoti konkrečios užkrečiamosios ligos – COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimą, vadovaudamasi Įstatymu, be kita ko, juo Vyriausybei suteiktais bendrais įgaliojimais vykdant užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės valstybinį valdymą (25 straipsnis), įgaliojimais skelbti ir atšaukti teritorijų karantiną, tvirtinti jo dydį, ribas, trukmę ir režimą (21 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Taigi, pasak suinteresuoto asmens atstovų, Vyriausybė, nustatydama karantino režimo sąlygas, veikė pagal savo kompetenciją ir neviršijo jai Įstatymu suteiktų įgaliojimų.

3.4. Pasak suinteresuoto asmens atstovų, ginčijamo teisinio reguliavimo tikslas buvo apriboti ne asmenų galimybes kilnotis ar pasirinkti gyvenamąją vietą, o asmenų susibūrimų dydį, taip siekiant apsaugoti sveikus asmenis nuo galimų kontaktų ir tolesnio COVID-19 (koronaviruso infekcijos) plitimo. Taigi ginčijamu teisiniu reguliavimu įtvirtintais apribojimais buvo siekiama apsaugoti žmonių sveikatą, paisant, be kita ko, Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, tačiau jie niekaip neribojo judėjimo ir (ar) kilnojimosi teisės, įtvirtintos Konstitucijos 32 straipsnyje. Suinteresuoto asmens atstovai teigia, kad nors Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo 2.1.8.1 papunktyje (2021 m. gegužės 19 d. redakcija) įtvirtintu teisiniu reguliavimu buvo laikinai suvaržyta asmenų susibūrimo teisė, tačiau toks suvaržymas buvo proporcingas siekiamam konstituciškai svarbiam tikslui – apsaugoti žmonių ir visuomenės sveikatą.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

I

Tyrimo ribos

4. Kaip minėta, pareiškėjos prašo ištirti Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo 2.1.8.1 papunkčio (2021 m. gegužės 19 d. redakcija) atitiktį Konstitucijos 32 straipsnio 1, 2 dalims.

4.1. Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo 2.1.8.1 papunktyje (2021 m. gegužės 19 d. redakcija) buvo nustatyta:

„2.1.8. Draudžiama:

2.1.8.1. daugiau nei dviejų šeimų ir (ar) dviejų namų ūkių arba daugiau nei 5 asmenų uždarose erdvėse, arba daugiau nei 10 asmenų atvirose erdvėse artimi kontaktai;“.

4.2. Iš pareiškėjų prašymų ir jų atžvilgiu teismuose išnagrinėtų administracinių nusižengimų bylų matyti, kad jose ginčijamas Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo 2.1.8.1 papunktis (2021 m. gegužės 19 d. redakcija) buvo taikytas tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad draudžiami daugiau nei 5 asmenų artimi kontaktai uždarose erdvėse.

4.3. Taigi šioje konstitucinės justicijos byloje pagal pareiškėjų prašymus Konstitucinis Teismas tirs Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo 2.1.8.1 papunkčio (2021 m. gegužės 19 d. redakcija) nuostatos „Draudžiama: <...> daugiau nei 5 asmenų uždarose erdvėse <...> artimi kontaktai“ atitiktį Konstitucijos 32 straipsnio 1, 2 dalims.

II

Ginčijamas ir su juo susijęs teisinis reguliavimas

5. Vyriausybė 2020 m. lapkričio 4 d. priėmė nutarimą Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (įsigaliojusį 2020 m. lapkričio 7 d.), kuriuo, be kita ko, visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbė karantiną (1 punktas), patvirtino karantino režimą (2 punktas) ir nustatė karantino režimo trukmę – karantino režimas turėjo galioti nuo 2020 m. lapkričio 7 d. 00:00 val. iki 2020 m. lapkričio 29 d. 24:00 val. (5 punktas).

Šis Vyriausybės nutarimas ne kartą buvo keičiamas ir (arba) papildomas, inter alia Vyriausybės 2021 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 229 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Vyriausybės 2021 m. balandžio 15 d. nutarimas), kuriuo, be kita ko, karantino režimo trukmė nustatyta nuo 2020 m. lapkričio 7 d. 00:00 val. iki 2021 m. gegužės 31 d. 24:00 val., Vyriausybės 2021 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 362 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo“ (su tam tikromis išimtimis įsigaliojusiu 2021 m. gegužės 24 d.), kuriuo, be kita ko, buvo pakeistas 2.1.8.1 papunktis ir jame įtvirtintas pareiškėjų ginčijamas teisinis reguliavimas.

6. Kaip matyti iš Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo preambulės, jis buvo priimtas vadovaujantis Įstatymo 21 straipsnio 11 dalimi (2020 m. kovo 31 d. redakcija), pagal kurią karantino metu šioje dalyje ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka gali būti laikinai apribota asmens judėjimo laisvė ir nustatyti toje pačioje dalyje įtvirtinti ūkinės veiklos apribojimai, ir 3 dalies (2020 m. kovo 31 d. redakcija) 1 punktu, pagal kurį visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną skelbia ir atšaukia, jo dydį, ribas, trukmę ir režimą tvirtina Vyriausybė sveikatos apsaugos ministro teikimu ir atsižvelgusi į nepalankią epideminę COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) situaciją Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste paminėtina, kad, kaip matyti iš Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo ir šio nutarimo pakeitimų travaux préparatoires, Vyriausybė jį priėmė, inter alia jo 2.1.8.1 papunktyje (2021 m. gegužės 19 d. redakcija) nustatytą karantino režimo priemonę patvirtino, atsižvelgdama, be kita ko, į tai, kad COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) epideminė situacija buvo įvertinta kaip labai sparčiai blogėjanti ir kelianti grėsmę tinkamam sveikatos sistemos veikimui.

7. Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu, kurio 2.1.8.1 papunkčio (2021 m. gegužės 19 d. redakcija) atitiktį Konstitucijai prašo ištirti pareiškėjos, buvo patvirtintos dėl nepalankios epideminės COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) situacijos paskelbto karantino metu taikytos karantino režimo priemonės, be kita ko, susijusios su judėjimo per sieną ir šalies viduje sąlygomis (2.1 papunktis).

8. Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo 2 punkte, kurio 2.1.8.1 papunktį (2021 m. gegužės 19 d. redakcija) ginčija pareiškėjos, inter alia buvo nustatyta:

„2. Patvirtinti šį karantino režimą:

2.1. Dėl judėjimo <...> šalies viduje sąlygų.

<...>

2.1.8. Draudžiama:

2.1.8.1. <...> daugiau nei 5 asmenų uždarose erdvėse <...> artimi kontaktai;

<...>“

Taigi, pagal Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo 2.1.8.1 papunktį (2021 m. gegužės 19 d. redakcija) viena iš dėl nepalankios epideminės COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) situacijos paskelbto karantino metu taikytų karantino režimo priemonių, priskirtų prie judėjimo šalies viduje sąlygų, buvo daugiau nei 5 asmenų uždarose erdvėse artimų kontaktų draudimas, t. y. draudimas būti kartu, be kita ko, bendrauti uždarose erdvėse, didesniam skaičiui asmenų, nei nurodyta.

9. Kaip minėta, Vyriausybės 2021 m. balandžio 15 d. nutarimu Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo 5 punktas (2021 m. kovo 26 d. redakcija), reglamentuojantis karantino režimo trukmę, pakeistas taip, kad jame karantino režimo trukmė nustatyta nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. (1.32 papunktis).

Pažymėtina ir tai, kad Vyriausybės 2021 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo“, įsigaliojusiu 2021 m. birželio 1 d. (toliau – Vyriausybės 2021 m. gegužės 26 d. nutarimas), Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimas išdėstytas nauja redakcija, o karantino režimo trukmė nustatyta nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021 m. birželio 30 d. (22 punktas).

Vadinasi, Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarime nustatytos dėl nepalankios epideminės COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) situacijos taikytos karantino režimo priemonės, inter alia ginčijamame 2.1.8.1 papunktyje (2021 m. gegužės 19 d. redakcija) įtvirtinta karantino režimo priemonė – daugiau nei 5 asmenų artimų kontaktų draudimas uždarose erdvėse, turėjo būti taikomos laikinai, t. y. tol, kol galiojo paskelbtas karantino režimas.

10. Šiai konstitucinės justicijos bylai aktualiu aspektu pažymėtina, kad, Vyriausybės 2021 m. gegužės 26 d. nutarimu Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimą išdėsčius nauja redakcija, jame nebebuvo reglamentuojamos dėl nepalankios epideminės COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) situacijos paskelbto karantino metu taikytos karantino režimo priemonės, be kita ko, susijusios su judėjimo šalies viduje sąlygomis.

Pažymėtina ir tai, kad Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo (2021 m. gegužės 26 d. redakcija) 4 punkte buvo nustatytos dėl nepalankios epideminės COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) situacijos paskelbto karantino metu taikytos karantino režimo priemonės, susijusios su asmenų būriavimosi, artimų kontaktų ir asmeninių švenčių organizavimo sąlygomis.

10.1. Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo (2021 m. gegužės 26 d. redakcija) 4.1 papunktyje buvo nustatyta, kad „privačiose ir viešose uždarose vietose asmenys gali būti ne didesnėmis nei 10 asmenų, dviejų šeimų ir (ar) dviejų namų ūkių narių grupėmis, išskyrus atvejus, kai šiuo nutarimu leidžiama teikti paslaugas ar vykdyti veiklas didesnėms asmenų grupėms“.

Taigi Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo (2021 m. gegužės 26 d. redakcija) 4.1 papunktyje nustatyta dėl nepalankios epideminės COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) situacijos paskelbto karantino metu taikyta karantino režimo priemonė, susijusi su inter alia artimų kontaktų draudimu, – daugiau nei 10 asmenų artimų kontaktų draudimas uždarose erdvėse (išskyrus nutarimo nustatytus atvejus), t. y. draudimas būti kartu, be kita ko, bendrauti uždarose erdvėse, didesniam skaičiui asmenų, nei nurodyta.

10.2. Šiai konstitucinės justicijos bylai aktualiu aspektu palyginus pareiškėjų ginčijamą Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo 2.1.8.1 papunktyje (2021 m. gegužės 19 d. redakcija) įtvirtintą teisinį reguliavimą su nustatytuoju Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo (2021 m. gegužės 26 d. redakcija) 4.1 papunktyje, matyti, kad šiomis nuostatomis reglamentuojama ta pati dėl nepalankios epideminės COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) situacijos paskelbto karantino metu taikyta karantino režimo priemonė, susijusi su artimų kontaktų draudimu uždarose erdvėse, tik

pagal Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo (2021 m. gegužės 26 d. redakcija) 4.1 papunktį artimų kontaktų uždarose erdvėse draudimas priskirtas prie karantino režimo priemonių, susijusių ne su judėjimo šalies viduje sąlygomis, bet su asmenų būriavimosi, artimų kontaktų ir asmeninių švenčių organizavimo sąlygomis, taip pat pakeistas asmenų, kuriems leidžiami artimi kontaktai uždarose erdvėse, skaičius – pagal šiame papunktyje nustatytą teisinį reguliavimą privačiose ir viešose uždarose vietose buvo leidžiama būti (taigi turėti artimų kontaktų) ne didesnėmis nei 10 asmenų (nepriklausančių dviem šeimoms ir (ar) dviem namų ūkiams), o ne 5 asmenų grupėmis.

Vadinasi, ginčijamame Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo 2.1.8.1 papunktyje (2021 m. gegužės 19 d. redakcija) įtvirtinta viena iš dėl nepalankios epideminės COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) situacijos paskelbto karantino metu taikytų karantino režimo priemonių – daugiau nei 5 asmenų artimų kontaktų draudimas uždarose erdvėse, t. y. draudimas būti kartu, be kita ko, bendrauti uždarose erdvėse, didesniam skaičiui asmenų, nei nurodyta, pasikeitus COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) situacijai buvo peržiūrėta ir pagal Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo (2021 m. gegužės 26 d. redakcija) 4.1 papunktį uždarose erdvėse buvo leidžiami ne daugiau nei 10 asmenų, nepriklausančių dviem šeimoms ir (ar) dviem namų ūkiams, artimi kontaktai, t. y. jiems buvo leidžiama būti kartu, be kita ko, bendrauti.

10.3. Šiame kontekste paminėtina, kad Vyriausybė 2021 m. birželio 28 d. priėmė nutarimą Nr. 499 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pripažinimo netekusiu galios“ (įsigaliojusį 2021 m. liepos 1 d.), kuriuo Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimas (su visais pakeitimais ir papildymais) buvo pripažintas netekusiu galios.

Taigi, Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarime (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) nustatyta karantino režimo priemonė – didesnio, nei nurodyta, skaičiaus asmenų artimų kontaktų draudimas uždarose erdvėse, atsižvelgiant į COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) situaciją, buvo peržiūrima ir su atitinkamais pakeitimais galiojo laikinai – nuo 2021 m. gegužės 24 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. buvo taikomas daugiau nei 5 asmenų artimų kontaktų uždarose patalpose draudimas, o nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. buvo taikomas daugiau nei 10 asmenų artimų kontaktų uždarose patalpose draudimas.

11. Šiai konstitucinės justicijos bylai aktualiu aspektu apibendrinant pareiškėjų ginčijamą Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo 2.1.8.1 papunktyje (2021 m. gegužės 19 d. redakcija) įtvirtintą ir su juo susijusį teisinį reguliavimą, pažymėtina, kad:

– pagal šio nutarimo 2.1.8.1 papunktį (2021 m. gegužės 19 d. redakcija) viena iš dėl nepalankios epideminės COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) situacijos paskelbto karantino metu taikytų karantino režimo priemonių, priskirtų prie judėjimo šalies viduje sąlygų, buvo daugiau nei 5 asmenų artimų kontaktų draudimas uždarose erdvėse, t. y. draudimas būti kartu, be kita ko, bendrauti uždarose erdvėse, didesniam skaičiui asmenų, nei nurodyta;

– nuo 2021 m. birželio 1 d. pagal Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo (2021 m. gegužės 26 d. redakcija) 4.1 papunktį artimų kontaktų uždarose erdvėse draudimas priskirtas prie karantino režimo priemonių, susijusių su asmenų būriavimosi, artimų kontaktų ir asmeninių švenčių organizavimo sąlygomis, o pagal šiame papunktyje nustatytą teisinį reguliavimą privačiose ir viešose uždarose vietose buvo leidžiama būti (taigi turėti artimų kontaktų) ne didesnėmis nei 10 asmenų (nepriklausančių dviem šeimoms ir (ar) dviem namų ūkiams) grupėmis;

– Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo 2.1.8.1 papunktyje (2021 m. gegužės 19 d. redakcija) nustatyta karantino režimo priemonė, atsižvelgiant į COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) situaciją, buvo peržiūrima, keičiama ir taikoma laikinai – nuo 2021 m. gegužės 24 d. iki 2021 m. birželio 30 d.

12. Minėta, kad Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimas, kaip matyti iš jo preambulės, buvo priimtas vadovaujantis, be kita ko, Įstatymo 21 straipsnio 11 dalimi (2020 m. kovo 31 d. redakcija), pagal kurią karantino metu šioje dalyje ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka gali būti laikinai apribota asmens judėjimo laisvė ir nustatyti toje pačioje dalyje įtvirtinti ūkinės veiklos apribojimai, ir 3 dalies (2020 m. kovo 31 d. redakcija) 1 punktu, pagal kurį visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną skelbia ir atšaukia, jo dydį, ribas, trukmę ir režimą tvirtina Vyriausybė sveikatos apsaugos ministro teikimu ir atsižvelgusi į nepalankią epideminę COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) situaciją Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Taigi Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarime, inter alia pareiškėjų ginčijamame jo 2.1.8.1 papunktyje (2021 m. gegužės 19 d. redakcija), įtvirtintas teisinis reguliavimas aiškintinas šių ir su jomis susijusių kitų Įstatymo nuostatų, kuriomis reguliuojami Vyriausybės įgaliojimai žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės valdymo srityje, kontekste.

13. Nagrinėjamai konstitucinės justicijos bylai aktualiu aspektu atskleistinas šiai bylai aktualus Įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas, susijęs su Vyriausybės įgaliojimais žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės valdymo srityje, be kita ko, su įgaliojimais skelbti karantiną ir nustatyti karantino režimo priemones.

13.1. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 21 dalį, karantinas yra specialus užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonių taikymo režimas, nustatomas atskiriems objektams (riboto karantino objektai) ar apkrėstose teritorijose (teritorijų karantinas), kai registruojami nežinomos kilmės užkrečiamųjų ligų sukėlėjų paplitimai arba ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų atvejai, taip pat pavojingų užkrečiamųjų ligų protrūkiai ar epidemijos.

Pagal Įstatymo 21 straipsnio 3 dalies (2020 m. kovo 31 d. redakcija) 1 punktą, karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ar keliose savivaldybėse skelbia ir atšaukia, jo dydį, ribas, trukmę ir režimą sveikatos apsaugos ministro teikimu tvirtina Vyriausybė.

Šiai konstitucinės justicijos bylai aktualiu aspektu pažymėtina, kad, pagal Įstatymo 2 straipsnio 21 dalį, 21 straipsnio 3 dalies (2020 m. kovo 31 d. redakcija) 1 punktą, kai registruojami nežinomos kilmės užkrečiamųjų ligų sukėlėjų paplitimai arba ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų atvejai, taip pat pavojingų užkrečiamųjų ligų protrūkiai ar epidemijos, Vyriausybei suteikti įgaliojimai, gavus sveikatos apsaugos ministro teikimą, visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje skelbti specialų užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonių taikymo režimą – karantiną, taip pat tvirtinti jo ribas, trukmę ir jo metu taikomas priemones.

13.2. Įstatymo 21 straipsnio „Karantinas“ 1 dalyje (2020 m. kovo 31 d. redakcija) nustatyta: „Karantino tikslas – nustatyti specialias asmenų darbo, gyvenimo, poilsio, judėjimo sąlygas, apribojimus ir tvarką bei ūkinės ir kitokios veiklos sąlygas, apribojimus ir tvarką ir taip riboti užkrečiamųjų ligų plitimą.“

Taigi, pagal Įstatymo 21 straipsnio 1 dalį (2020 m. kovo 31 d. redakcija), karantinas skelbiamas siekiant riboti užkrečiamųjų ligų plitimą; kad šis tikslas būtų pasiektas, kaip karantino metu taikomų profilaktikos ir kontrolės priemonių dalis galėjo būti nustatomos inter alia specialios asmenų darbo, gyvenimo, poilsio, judėjimo sąlygos, apribojimai ir tvarka.

Aiškinant Įstatymo 21 straipsnio 1 dalį (2020 m. kovo 31 d. redakcija) šiai konstitucinės justicijos bylai aktualiu aspektu, pažymėtina, jog, atsižvelgiant į tai, kad inter alia nustatant specialias asmenų gyvenimo, poilsio, judėjimo sąlygas, apribojimus ir tvarką siekiama, kaip minėta, riboti užkrečiamųjų ligų plitimą, karantino metu nustatomos asmenų gyvenimo, poilsio, judėjimo sąlygos, apribojimai ir tvarka galėjo būti tokios, kad asmenų gyvenimas, poilsis, judėjimas galėjo būti laikinai apriboti, be kita ko, taip, kad laikinai būtų draudžiamas arba apribotas asmenų būriavimasis tam tikrose vietose (erdvėse).

13.3. Aiškinant Įstatymo 21 straipsnio 1 dalį (2020 m. kovo 31 d. redakcija) kartu su šio straipsnio 3 dalies (2020 m. kovo 31 d. redakcija) 1 punktu, pagal kurį karantiną skelbia ir atšaukia, jo dydį, ribas, trukmę ir režimą sveikatos apsaugos ministro teikimu tvirtina Vyriausybė, pažymėtina, kad Vyriausybei, sveikatos apsaugos ministro teikimu paskelbus karantiną, buvo suteikti įgaliojimai, siekiant riboti užkrečiamųjų ligų plitimą, nustatyti konkrečias karantino metu taikomas profilaktikos ir kontrolės priemones, inter alia susijusias su specialių asmenų gyvenimo, poilsio, judėjimo sąlygų, apribojimų nustatymu, kuriomis asmenų gyvenimas, poilsis, judėjimas galėjo būti laikinai apriboti. Pabrėžtina, kad, pagal Įstatymo 21 straipsnio 1 dalį (2020 m. kovo 31 d. redakcija), tokios specialios asmenų gyvenimo, poilsio, judėjimo sąlygos, apribojimai ir tvarka, kaip karantino metu taikomų profilaktikos ir kontrolės priemonių dalis, galėjo būti nustatytos tik nurodytu atveju, t. y. paskelbus karantiną, tik siekiant šioje nuostatoje nurodyto tikslo – riboti užkrečiamųjų ligų plitimą ir tik tam tikram apibrėžtam laikui, t. y. tik tol, kol galioja Vyriausybės paskelbtas karantino režimas.

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad, pagal Įstatymo 21 straipsnio 3 dalį (2020 m. kovo 31 d. redakcija), teritorijų karantino trukmė gali būti ne ilgesnė kaip 3 mėnesiai; jei pasibaigus šiam laikotarpiui išlieka poreikis riboti užkrečiamųjų ligų plitimą, teritorijų karantinas gali būti kiekvieną kartą pratęsiamas dar ne daugiau kaip vienam mėnesiui.

13.4. Šioje konstitucinės justicijos byloje aktualiu aspektu apibendrinant Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo 2.1.8.1 papunkčio (2021 m. gegužės 19 d. redakcija) galiojimo metu Įstatyme buvusį įtvirtintą šiai konstitucinės justicijos bylai aktualų teisinį reguliavimą, pažymėtina, kad:

– tais atvejais, kai registruojami nežinomos kilmės užkrečiamųjų ligų sukėlėjų paplitimai arba ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų atvejai, taip pat pavojingų užkrečiamųjų ligų protrūkiai ar epidemijos, Vyriausybei šiuo įstatymu suteikti įgaliojimai, gavus sveikatos apsaugos ministro teikimą, visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje skelbti specialų užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonių taikymo režimą – karantiną, taip pat tvirtinti jo ribas, trukmę ir jo metu taikomas priemones (2 straipsnio 21 dalis, 21 straipsnio 3 dalies (2020 m. kovo 31 d. redakcija) 1 punktas);

– pagal ginčijamo Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo priėmimo metu galiojusį Įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą Vyriausybė, sveikatos apsaugos ministro teikimu paskelbusi karantiną, siekdama tikslo riboti užkrečiamosios ligos plitimą ir tvirtindama inter alia karantino režimą (t. y. karantino metu taikomas užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemones), turėjo įgaliojimus nustatyti inter alia specialias asmenų gyvenimo, poilsio, judėjimo sąlygas, apribojimus ir tvarką (21 straipsnio 1 dalis (2020 m. kovo 31 d. redakcija)).

14. Pareiškėjų ginčijamą Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo 2.1.8.1 papunkčio (2021 m. gegužės 19 d. redakcija) nuostatą „Draudžiama: <...> daugiau nei 5 asmenų uždarose erdvėse <...> artimi kontaktai“ aiškinant aptartų Įstatymo nuostatų kontekste, pažymėtina, jog, atsižvelgiant į tai, kad pagal šio nutarimo priėmimo metu galiojusią Įstatymo 21 straipsnio 1 dalį (2020 m. kovo 31 d. redakcija) įstatymų leidėjas suteikė įgaliojimus Vyriausybei nustatyti inter alia asmenų gyvenimo ir poilsio sąlygas, apribojimus ir tvarką, kaip karantino metu taikomų profilaktikos ir kontrolės priemonių dalį, Vyriausybė, dėl nepalankios epideminės COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) situacijos paskelbusi karantiną ir patvirtinusi karantino režimą, siekdama tikslo apriboti užkrečiamosios COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimą, nustatė vieną iš karantino metu taikytinų laikinų karantino režimo priemonių – daugiau nei 5 asmenų artimų kontaktų draudimą uždarose erdvėse, t. y. draudimą būti kartu, be kita ko, bendrauti uždarose erdvėse, didesniam skaičiui asmenų, nei nurodyta.

III

Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo 2.1.8.1 papunkčio (2021 m. gegužės 19 d. redakcija) nuostatos atitikties Konstitucijai vertinimas

15. Kaip minėta, šioje konstitucinės justicijos byloje tiriama Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo 2.1.8.1 papunkčio (2021 m. gegužės 19 d. redakcija) nuostatos „Draudžiama: <...> daugiau nei 5 asmenų uždarose erdvėse <...> artimi kontaktai“ atitiktis Konstitucijos 32 straipsnio 1, 2 dalims.

16. Pasak pareiškėjų, Konstitucijos 32 straipsnyje įtvirtinta teisė laisvai kilnotis negali būti varžoma kitaip, kaip tik įstatymu ir jeigu tai būtina, be kita ko, žmonių sveikatai apsaugoti. Pareiškėjų nuomone, Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo 2.1.8.1 papunktyje (2021 m. gegužės 19 d. redakcija) įtvirtintas asmens judėjimo laisvės ribojimas karantino laikotarpiu buvo nustatytas ne įstatymu, bet Vyriausybės nutarimu ir dėl to buvo neteisėtai suvaržyta asmens konstitucinė teisė judėti.

17. Konstitucijos 32 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta:

„Pilietis gali laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvoje, gali laisvai išvykti iš Lietuvos.

Šios teisės negali būti varžomos kitaip, kaip tik įstatymu ir jeigu tai būtina valstybės saugumui, žmonių sveikatai apsaugoti, taip pat vykdant teisingumą.“

17.1. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 32 straipsnio nuostatas, yra pažymėjęs, kad piliečio kilnojimosi laisvė yra reikšmingas pilietinės bendruomenės nario konstitucinio statuso elementas; Konstitucijos 32 straipsnio nuostatos reiškia, kad tik pats pilietis turi teisę spręsti, kurioje Lietuvos Respublikos teritorijos vietoje jam būti, kada šią vietą palikti ir persikelti į kitą vietą, laisvai spręsti, kurią nuolatinę ar laikiną gyvenamąją vietą pasirinkti, taip pat apsispręsti, ar likti Lietuvoje, ar iš jos išvykti, ir teisę pats pasirinkti išvykimo laiką (2004 m. gruodžio 29 d., 2015 m. vasario 6 d., 2019 m. sausio 11 d. nutarimai); Konstitucijos 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės ir laisvės garantuojamos tiek Lietuvos Respublikos piliečiams, tiek teisėtai Lietuvoje esantiems kitiems asmenims, jeigu jų teisinis statusas nesuponuoja kitokio šių teisių ir laisvių įgyvendinimo (2004 m. gruodžio 29 d., 2019 m. sausio 11 d. nutarimai).

17.2. Kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijos 32 straipsnyje įtvirtintos kilnojimosi laisvė, taip pat teisė pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvoje, teisė laisvai išvykti iš Lietuvos nėra absoliučios; pagal Konstitucijos 32 straipsnio 2 dalį jas galima riboti, tačiau tik įstatymu ir tik jeigu tai būtina tam, kad būtų apsaugotas valstybės saugumas, žmonių sveikata; jos taip pat gali būti apribotos, jei tai būtina vykdant teisingumą (2004 m. gruodžio 29 d., 2019 m. sausio 11 d. nutarimai).

18. Konstitucijos 32 straipsnio 1, 2 dalių nuostatos, pagal kurias asmenų kilnojimosi laisvė nėra absoliuti ir gali būti ribojama, tačiau tik įstatymu ir tik jeigu tai būtina tam, kad būtų apsaugota inter alia žmonių sveikata, aiškintina kartu su Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata.

18.1. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad žmogaus ir visuomenės sveikata yra viena svarbiausių visuomenės vertybių (inter alia 2002 m. liepos 11 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2023 m. sausio 24 d. nutarimai); žmonių sveikatos apsauga yra konstituciškai svarbus tikslas, viešasis interesas, o rūpinimasis žmonių sveikata – tai valstybės funkcija (inter alia 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2023 m. sausio 24 d. nutarimai); neužtikrinus deramos sveikatos apsaugos, žmogaus teisės į gyvybę ir jo orumo apsauga taip pat nebūtų visavertė; Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalies nuostata, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata, yra išreikštas konstitucinis principas, įvairiais aspektais atsispindintis ir kitose Konstitucijos nuostatose, kuriuo turi būti grindžiama visa su žmonių sveikata susijusi valstybės veikla (2013 m. gegužės 16 d., 2023 m. sausio 24 d. nutarimai).

18.2. Konstitucinis Teismas, aiškindamas iš Konstitucijos 53 straipsnio nuostatų kylančią valstybės pareigą rūpintis žmonių sveikata valstybėje susidarius ypatingai situacijai, nulemtai žmonių užkrečiamųjų ligų plitimo visuomenėje, dėl kurios kyla grėsmė žmonių sveikatai ir gyvybei, yra pažymėjęs, kad:

– paisydamas iš Konstitucijos, be kita ko, jos 53 straipsnio 1 dalies, konstitucinio teisinės valstybės, atsakingo valdymo principų, kylančių reikalavimų ir siekdamas užkirsti kelią žmonių užkrečiamųjų ligų plitimui visuomenėje, taip pat suvaldyti šių ligų plitimą, dėl kurio valstybėje susidaro ypatinga situacija, kelianti grėsmę daugelio žmonių sveikatai ir gyvybei, kitoms konstitucinėms vertybėms, įstatymų leidėjas, įgyvendindamas pareigą sudaryti teisines prielaidas užtikrinti konstitucinę teisę į tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gali nustatyti, kad tose darbovietėse, kuriose nustatytas staigus užkrečiamosios ligos išplitimas, būtų taikomos tam tikros teisės laisvai pasirinkti darbą įgyvendinimo sąlygos, susijusios su žmonių užkrečiamųjų ligų plitimo valdymu (kontrole) (2022 m. birželio 21 d. nutarimas);

– valstybėje susidarius ypatingai situacijai, nulemtai žmonių užkrečiamųjų ligų plitimo visuomenėje, dėl kurios kyla grėsmė žmonių sveikatai ir gyvybei, įstatymų leidėjas, įgyvendindamas iš Konstitucijos, be kita ko, jos 53 straipsnio 1 dalies, kylančią pareigą saugoti asmenis nuo grėsmių sveikatai (sumažinti sveikatai keliamą pavojų, o tam tikrais atvejais, kai tai įmanoma, užkirsti jam kelią), gali nustatyti tokius ūkinės veiklos apribojimus ar draudimus, skirtus užkirsti kelią žmonių užkrečiamųjų ligų plitimui visuomenėje ar šių ligų plitimui suvaldyti, kuriais siekiama konstituciškai svarbaus tikslo – apsaugoti žmonių sveikatą ir gyvybę; tokie apribojimai ir draudimai turi būti proporcingi siekiamam minėtam konstituciškai svarbiam tikslui; toks teisinis reguliavimas gali būti nustatytas ne tik įsitikinus, jog valstybėje susidariusi ypatinga situacija, kelianti grėsmę daugelio žmonių sveikatai ir gyvybei, kitoms konstitucinėms vertybėms, yra tokia sunki, kad dėl jos būtina kuo skubiau imtis atitinkamų žmogaus teises ir laisves ribojančių priemonių, bet ir tais atvejais, kai, atsižvelgiant į tuo metu turimą specialią informaciją, yra pagrindo manyti, kad tokia situacija yra neišvengiama ir kad, laiku nesiėmus veiksmingų priemonių, bus padaryta nepataisoma žala Konstitucijoje įtvirtintoms vertybėms, be kita ko, žmonių sveikatai ir gyvybei, kuriomis rūpintis yra valstybės funkcija (2023 m. sausio 24 d. nutarimas).

18.3. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad, valstybėje susidarius ypatingai situacijai, nulemtai žmonių užkrečiamųjų ligų plitimo visuomenėje, dėl kurios kyla grėsmė žmonių sveikatai ir gyvybei, įstatymų leidėjas, įgyvendindamas iš Konstitucijos, be kita ko, jos 53 straipsnio 1 dalies, kylančią pareigą saugoti asmenis nuo grėsmių sveikatai (sumažinti sveikatai keliamą pavojų, o tam tikrais atvejais, kai tai įmanoma, užkirsti jam kelią), gali nustatyti asmens teisę spręsti, kurioje Lietuvos Respublikos teritorijos vietoje jam būti, kada šią vietą palikti ir persikelti į kitą vietą, teisę laisvai spręsti, kurią nuolatinę ar laikiną gyvenamąją vietą pasirinkti, taip pat apsispręsti, ar likti Lietuvoje, ar iš jos išvykti, ir teisę pasirinkti išvykimo laiką ribojančias priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią žmonių užkrečiamųjų ligų plitimui visuomenėje, taip pat suvaldyti šių ligų plitimą.

18.4. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad, kaip Konstitucinis Teismas yra konstatavęs 2023 m. sausio 24 d. nutarime, siekis užkirsti kelią žmonių užkrečiamųjų ligų plitimui visuomenėje, taip pat suvaldyti šių ligų plitimą, dėl kurio valstybėje susidaro ypatinga situacija, kelianti grėsmę daugelio žmonių sveikatai ir gyvybei, ir taip užtikrinti viešąjį sveikatos apsaugos interesą gali lemti skubių ir veiksmingų sprendimų būtinybę, todėl pagal Konstituciją gali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį įstatymų leidėjo įstatyme įtvirtintos žmonių užkrečiamosioms ligoms suvaldyti skirtos priemonės gali būti detalizuojamos poįstatyminiuose teisės aktuose, juose nustatant konkrečių pasirinktų priemonių, be kita ko, taikymo mastą ir trukmę.

19. Kaip minėta, pagal ginčijamą Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo 2.1.8.1 papunktį (2021 m. gegužės 19 d. redakcija) viena iš dėl nepalankios epideminės COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) situacijos paskelbto karantino metu taikytų karantino režimo priemonių, kuri reglamentuojama kaip judėjimo šalies viduje sąlyga, buvo daugiau nei 5 asmenų artimų kontaktų draudimas uždarose erdvėse, t. y. draudimas būti kartu, be kita ko, bendrauti uždarose erdvėse, didesniam skaičiui asmenų, nei nurodyta.

Konstatuotina, kad Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo 2.1.8.1 papunkčio (2021 m. gegužės 19 d. redakcija) nuostatoje „Draudžiama: <...> daugiau nei 5 asmenų uždarose erdvėse <...> artimi kontaktai“ buvusia įtvirtinta karantino režimo priemone buvo ribojami artimi asmenų ryšiai, šiuo atveju – uždarose erdvėse bendraujančių asmenų skaičius.

Minėta ir tai, kad Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo (2021 m. gegužės 26 d. redakcija) 4.1 papunktyje buvo reglamentuojama ta pati dėl nepalankios epideminės COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) situacijos paskelbto karantino metu taikyta karantino režimo priemonė, susijusi su artimų kontaktų draudimu uždarose erdvėse, tik pagal šį teisinį reguliavimą artimų kontaktų uždarose erdvėse draudimas priskirtas prie karantino režimo priemonių, susijusių ne su judėjimo šalies viduje sąlygomis, bet su asmenų būriavimosi, artimų kontaktų ir asmeninių švenčių organizavimo sąlygomis.

20. Vertinant, ar Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo 2.1.8.1 papunkčio (2021 m. gegužės 19 d. redakcija) nuostata „Draudžiama: <...> daugiau nei 5 asmenų uždarose erdvėse <...> artimi kontaktai“ neprieštaravo Konstitucijos 32 straipsnio 1, 2 dalims, pažymėtina, kad, kaip minėta, šios Konstitucijos 32 straipsnio nuostatos, be kita ko, reiškia, jog tik pats Lietuvos Respublikos pilietis arba kitas teisėtai Lietuvoje esantis asmuo turi teisę spręsti, kurioje Lietuvos Respublikos teritorijos vietoje jam būti, kada šią vietą palikti ir persikelti į kitą vietą, laisvai spręsti, kurią nuolatinę ar laikiną gyvenamąją vietą pasirinkti, taip pat apsispręsti, ar likti Lietuvoje, ar iš jos išvykti, ir teisę pats pasirinkti išvykimo laiką.

Minėta ir tai, kad Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo 2.1.8.1 papunktyje (2021 m. gegužės 19 d. redakcija) įtvirtintu draudimu būti kartu, be kita ko, bendrauti uždarose erdvėse, daugiau nei 5 asmenims buvo ribojami artimi asmenų ryšiai.

20.1. Pažymėtina, kad Konstitucijos 32 straipsnio 1, 2 dalimis ir Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo 2.1.8.1 papunkčio (2021 m. gegužės 19 d. redakcija) nuostata yra reguliuojami skirtingi santykiai.

20.2. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, jog įpareigojimas asmeniui tam tikrą laiką nepalaikyti tiesiogiai ryšio su kitais asmenimis nėra reguliuojamas Konstitucijos 32 straipsnio nuostatomis. Konstitucinis Teismas, 2004 m. gruodžio 29 d. nutarime vertindamas, ar Konstitucijos 32 straipsnio 1, 2 dalims neprieštarauja toje konstitucinės justicijos byloje ginčytas teisinis reguliavimas, pagal kurį teismas gali įpareigoti asmenį tam tikrą laiką nepalaikyti ryšio su konkrečiai išvardytais asmenimis tiesiogiai, per kitus asmenis, techninėmis ar kitomis priemonėmis, konstatavo, kad ginčytu teisiniu reguliavimu įtvirtintu tokiu teismo įpareigojimu ribojami asmens ryšiai su kitais asmenimis, taip pat kad tokiu teisiniu reguliavimu ir Konstitucijos 32 straipsnio 1, 2 dalimis reguliuojami skirtingi santykiai, dėl to pripažino, kad ginčijamas teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijos 32 straipsnio 1, 2 dalims.

20.3. Taigi konstatuotina, kad Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo 2.1.8.1 papunkčio (2021 m. gegužės 19 d. redakcija) nuostata „Draudžiama: <...> daugiau nei 5 asmenų uždarose erdvėse <...> artimi kontaktai“ neprieštaravo Konstitucijos 32 straipsnio 1, 2 dalims.

21. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo 2.1.8.1 papunkčio (2021 m. gegužės 19 d. redakcija) nuostata „Draudžiama: <...> daugiau nei 5 asmenų uždarose erdvėse <...> artimi kontaktai“ neprieštaravo Konstitucijos 32 straipsnio 1, 2 dalims.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1, 53, 531, 54, 55, 56 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nutaria:

Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.8.1 papunkčio (2021 m. gegužės 19 d. redakcija, TAR, 2020-11-05, Nr. 23062, identifikacinis kodas 2020-23062) nuostata „Draudžiama: <...> daugiau nei 5 asmenų uždarose erdvėse <...> artimi kontaktai“ neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Šis Konstitucinio Teismo nutarimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai Tomas Davulis
                                                         Gintaras Goda
                                                         Aurelijus Gutauskas
                                                         Giedrė Lastauskienė
                                                         Vytautas Mizaras
                                                         Algis Norkūnas
                                                         Daiva Petrylaitė
                                                         Stasys Šedbaras