Dėl prašymo dalies priėmimo ir jo dalies grąžinimo

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
DĖL PAREIŠKĖJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIŲ GRUPĖS PRAŠYMO IŠTIRTI LIETUVOS RESPUBLIKOS PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMO NUOSTATŲ ATITIKTĮ LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI DALIES PRIĖMIMO IR JO DALIES GRĄŽINIMO

2023 m. balandžio 13 d. Nr. KT36-S33/2023
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Tomo Davulio, Gintaro Godos, Aurelijaus Gutausko, Giedrės Lastauskienės, Vytauto Mizaro, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Stasio Šedbaro,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjos Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymą Nr. 1B-5/2023.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Konstituciniame Teisme gautas pareiškėjos Seimo narių grupės prašymas ištirti, „ar Pensijų kaupimo įstatymo 29 straipsnis tiek, kiek jame nustatyta, kad dalyviams, atsižvelgiant į jų vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, gali būti mokamos skirtingos pensijų išmokų rūšys, neprieštarauja Konstitucijos 23 ir 29 straipsniams, ar Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalis, tiek, kiek joje kaip vienas iš pensijų kaupimo pabaigos būdų nenumatytas pensijų kaupimo nutraukimas, ir Pensijų kaupimo įstatymo 5 straipsnis, tiek, kiek jame nenustatyta pensijų kaupimo dalyvio teisė nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime, atsižvelgiant į Pensijų kaupimo įstatyme numatytą asmens įtraukimo ir atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime išreiškimo mechanizmą, neprieštarauja konstituciniam proporcingumo principui ir Konstitucijos 23 straipsniui bei ar Pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis, tiek, kiek joje nustatyta, kad iš valstybės biudžeto už dalyvį yra mokamos pensijų įmokos, neprieštarauja konstituciniams socialinio solidarumo, teisinės valstybės ir teisingumo principams“.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

2. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punktą, prašyme ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, kuriuo kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyta pareiškėjo pozicija dėl teisės akto atitikties Konstitucijai ir tos pozicijos juridinis pagrindimas su nuorodomis į įstatymus.

2.1. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pareiškėjo pozicija dėl teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį turi būti nurodyta aiškiai, nedviprasmiškai, prašyme turi būti išdėstyti argumentai ir motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę dėl teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai. Vadinasi, prašyme ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį turi būti aiškiai nurodyti konkretūs teisės akto straipsniai (jų dalys), punktai, kurių atitiktimi Konstitucijai pareiškėjas abejoja, taip pat konkrečios Konstitucijos nuostatos – normos ir (arba) principai, kuriems, pareiškėjo nuomone, prieštarauja konkrečiai nurodyti ginčijamo teisės akto straipsniai ar punktai. Prašyme ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį taip pat turi būti aiškiai nurodyti teisiniai motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę dėl kiekvieno konkrečiai nurodyto ginčijamo teisės akto (jo dalies) straipsnio (jo dalies) ar punkto atitikties konkrečiai nurodytoms Konstitucijos nuostatoms. Priešingu atveju prašymas ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio reikalavimų (inter alia 2009 m. spalio 29 d., 2015 m. gruodžio 30 d., 2023 m. sausio 25 d. sprendimai).

2.2. Prašyme ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį nenurodžius inter alia teisinių motyvų, pagrindžiančių pareiškėjo abejonę dėl kiekvieno konkrečiai nurodyto ginčijamo teisės akto (jo dalies) straipsnio (jo dalies, punkto) atitikties konkrečiai nurodytoms Konstitucijos nuostatoms pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį, ir tokį prašymą priėmus nagrinėti Konstituciniame Teisme bei pagal jį pradėjus bylą, būtų suvaržytos ir suinteresuoto asmens – valstybės institucijos, išleidusios ginčijamą teisės aktą, teisės, nes suinteresuotam asmeniui taptų sunkiau teikti paaiškinimus dėl pareiškėjo argumentų ir rengtis teisminiam nagrinėjimui (inter alia 2004 m. balandžio 16 d., 2012 m. balandžio 25 d., 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimai); tokiu atveju nebūtų sudaryta sąlygų suinteresuotam asmeniui pateikti savo argumentus, kodėl pareiškėjo abejonės dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai laikytinos nepagrįstomis (inter alia 2019 m. rugsėjo 19 d., 2020 m. liepos 14 d., 2021 m. kovo 9 d. sprendimai).

3. Pareiškėja prašo ištirti, be kita ko, Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo (2018 m. birželio 28 d. redakcija) 4 straipsnio 8 dalies tiek, kiek joje kaip vienas iš pensijų kaupimo pabaigos būdų nenumatytas pensijų kaupimo nutraukimas, ir 5 straipsnio tiek, kiek jame nenustatyta pensijų fondo dalyvio teisė nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime, atsižvelgiant į Pensijų kaupimo įstatyme numatytą asmens įtraukimo į pensijų kaupimą ir atsisakymo dalyvauti jame išreiškimo mechanizmą, atitiktį Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniam proporcingumo principui.

3.1. Pareiškėja savo abejones dėl ginčijamo teisinio reguliavimo, pagal kurį, pasak pareiškėjos, nėra numatyta jokia galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo pensijų fonduose, jame jau dalyvaujant, grindžia Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarime suformuluotomis oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, kad nors pensijų fonduose kaupiamos senatvės pensijoms skirtos lėšos negali būti tapatinamos su pačia kaupiamąja pensija (mokėtinomis išmokomis), kurios dydis priklauso ir nuo pensijų fondus administruojančių ūkio subjektų ūkinės veiklos (inter alia investavimo) rezultatų, asmens teisė į šiuose fonduose jau sukauptas lėšas yra sietina su jo nuosavybės teisių apsauga, šios teisės turtiniai aspektai ginami pagal Konstitucijos 23 straipsnį.

Pareiškėja teigia, kad ginčijamas teisinis reguliavimas, pagal kurį asmuo nepriklausomai nuo jokių aplinkybių negali nutraukti dalyvavimo pensijų kaupime, viešajam interesui ir privačių investicinių fondų interesams suteikia pernelyg didelę svarbą ir taip apriboja individo teisę į nuosavybę. Tokiu teisiniu reguliavimu, pasak pareiškėjos, pažeidžiamas ir konstitucinis proporcingumo principas, pagal kurį įstatyme numatytos priemonės turi būti būtinos teisėtiems ir visuomenei svarbiems tikslams pasiekti ir neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

3.2. Pareiškėja prašyme nurodo, kad pagal Pensijų kaupimo įstatyme (2018 m. birželio 28 d. redakcija) įtvirtintą teisinį reguliavimą asmuo šiame įstatyme nustatytomis sąlygomis į pensijų kaupimą yra įtraukiamas automatiškai, įtrauktas į pensijų kaupimą ir nepareiškęs atsisakymo jame dalyvauti asmuo pensijų kaupime turi dalyvauti ilgą laiką, o visa rizika pensijų kaupimo laikotarpiu tenka pačiam pensijų fondo dalyviui. Pareiškėja taip pat teigia, kad privatūs pensijų fondai negarantuoja atitinkamos investicinės grąžos, kad asmuo kaupia ne valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos dalį (kaip buvo iki 2019 metų), o papildomas lėšas nuo savo atlyginimo.

3.3. Pareiškėjos nuomone, asmens teisė disponuoti nuosavybe ginčijamu teisiniu reguliavimu yra apribojama tiek, kad asmuo negali priimti jokių savarankiškų sprendimų. Pasak pareiškėjos, tai, kad pensijų fondo dalyvis gali pasinaudoti teise iki 12 mėnesių sustabdyti dalyvavimą pensijų kaupime, teise pakeisti pensijų kaupimo bendrovę ar tikslinės grupės pensijų kaupimo fondą, negali būti vertinama kaip asmens teisės laisvai disponuoti savo nuosavybe užtikrinimas.

3.4. Konstatuotina, kad pareiškėjos prašymas ištirti, ar Pensijų kaupimo įstatymo (2018 m. birželio 28 d. redakcija) 4 straipsnio 8 dalis tiek, kiek joje kaip vienas iš pensijų kaupimo pabaigos būdų nenumatytas pensijų kaupimo nutraukimas, ir 5 straipsnis tiek, kiek jame nenustatyta pensijų fondo dalyvio teisė nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniam proporcingumo principui, yra pagrįstas teisiniais argumentais.

Vadinasi, ši pareiškėjos prašymo dalis atitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir yra priimtina nagrinėti Konstituciniame Teisme.

4. Pareiškėja taip pat prašo ištirti, ar Pensijų kaupimo įstatymo 29 straipsnis (su 2022 m. birželio 28 d. pakeitimu) tiek, kiek jame, pasak pareiškėjos, nustatyta, kad pensijų fondo dalyviams, atsižvelgiant į jų vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, gali būti mokamos skirtingų rūšių pensijų išmokos, neprieštarauja Konstitucijos 23, 29 straipsniams.

4.1. Pareiškėja teigia, kad pagal ginčijamą Pensijų kaupimo įstatymo 29 straipsnyje (su 2022 m. birželio 28 d. pakeitimu) įtvirtintą teisinį reguliavimą asmenys turi teisę pasiimti pensijų fonde sukauptas lėšas gaudami vienkartinę išmoką tik tuo atveju, jeigu yra sukaupę iki 5 000 eurų (indeksavus 2023 metais – iki 5 403 eurų) arba daugiau negu 60 000 eurų (indeksavus 2023 metais – 64 841 eurą), vienkartinės išmokos forma pasiimant tik šią sumą viršijančią dalį. Kitokio dydžio sumas sukaupusiems asmenims taikomos kitokios išmokų formos, t. y. asmenims, pensijų fonde sukaupusiems daugiau nei 5 000 eurų (indeksavus 2023 metais – 5 403 eurus), bet mažiau nei 10 000 eurų (indeksavus 2023 metais – 10 807 eurus), mokamos periodinės pensijų išmokos, o sukaupusiems 10 000 eurų (indeksavus 2023 metais – 10 807 eurus) arba daugiau, pensijų fonde sukauptas pensijų turtas išmokamas tik jiems įsigijus pensijų anuitetą iš pensijų anuitetų mokėtojo.

Pareiškėjos nuomone, toks Pensijų kaupimo įstatymo 29 straipsnyje (su 2022 m. birželio 28 d. pakeitimu) nustatytas diferencijuotas teisinis reguliavimas, kuriuo įtvirtintas skirtingas pensijų išmokų mokėjimas pensijų fondo dalyviams, atsižvelgiant į jų pensijų fonde sukauptas lėšas, pažeidžia konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą, nes tarp šių asmenų nėra tokio pobūdžio skirtumų, kad toks diferencijuotas teisinis reguliavimas būtų objektyviai pateisinamas.

4.2. Pareiškėja teigia, jog pagal ginčijamą teisinį reguliavimą asmens teisė gauti vienkartinę išmoką grindžiama tik tuo, kad jis gautų ypač mažas periodines pensijos išmokas, o periodinių pensijos išmokų atveju asmuo atsiduria teisiškai neapibrėžtoje, nepalankioje situacijoje, nes nežino, kokio dydžio išmokas gaus išmokų mokėjimo laikotarpiu, nes išmokos yra nuolat pensijų kaupimo bendrovių perskaičiuojamos atsižvelgiant į investicinę grąžą. Pasak pareiškėjos, gali susiklostyti ir tokios situacijos, kad periodines pensijos išmokas gaunančiam asmeniui pensijų fonde jo sukaupta lėšų suma sumažės iki Pensijų kaupimo įstatyme nustatytos ribos, nuo kurios atsiranda teisė į vienkartinę išmoką. Be to, pasak pareiškėjos, skirtingai negu anuiteto atveju, periodinės išmokos mokėjimo rizika tenka pensijų fondo dalyviui, o pensijų kaupimo bendrovė, mokanti periodinę pensijos išmoką, jokios rizikos neprisiima.

4.3. Pareiškėja teigia ir tai, kad asmenims gaunant periodines pensijų išmokas, be kita ko, pasirinkus atidėtąjį anuitetą, paskirta pensijų išmoka yra kintanti, t. y. ji gali didėti arba mažėti, atsižvelgiant į investicinę grąžą. Remdamasi oficialiąja konstitucine doktrina, pagal kurią asmeniui paskirta pensijos išmoka yra ginama ir pagal Konstitucijos 23 straipsnį, pareiškėja teigia, kad dėl teisinio neapibrėžtumo ir galimybės gauti mažėjančią pensijos išmoką ginčijamas teisinis reguliavimas pažeidžia Konstitucijos 23 straipsnį.

4.4. Konstatuotina, kad pareiškėjos prašymas ištirti, ar Pensijų kaupimo įstatymo 29 straipsnis (su 2022 m. birželio 28 d. pakeitimu) neprieštarauja Konstitucijos 23, 29 straipsniams, yra pagrįstas teisiniais argumentais.

Vadinasi, ši pareiškėjos prašymo dalis atitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir yra priimtina nagrinėti Konstituciniame Teisme.

5. Pareiškėja prašo ištirti ir tai, ar Pensijų kaupimo įstatymo (2018 m. birželio 28 d. redakcija) 8 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad iš valstybės biudžeto už pensijų fondo dalyvį yra mokamos pensijų įmokos, neprieštarauja konstituciniams socialinio solidarumo, teisinės valstybės, teisingumo principams.

5.1. Pensijų kaupimo įstatymo (2018 m. birželio 28 d. redakcija) 8 straipsnio „Pensijų įmoka“ 1 dalyje nustatyta:

Pensijų įmoka mokama dalyvio ir valstybės biudžeto lėšomis. Pensijų įmokos dydis yra 3 procentai dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, netaikant Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatų dėl socialinio draudimo įmokų skaičiavimo nuo ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, perskaičiuotos proporcingai išdirbtam laikui, iš valstybės biudžeto už dalyvį mokamos pensijų įmokos dydis yra 1,5 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio. Pensijų įmokų apskaičiavimo ir pervedimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“

Taigi, pagal pareiškėjos ginčijamą Pensijų kaupimo įstatymo (2018 m. birželio 28 d. redakcija) 8 straipsnio 1 dalį, asmeniui dalyvaujant pensijų kaupime, prie jo kaupiamos įmokos prisideda ir valstybė, iš valstybės biudžeto už pensijų fondo dalyvį mokėdama nurodyto dydžio papildomą įmoką.

5.2. Pareiškėja savo abejones dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai grindžia oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, suformuluotomis aiškinant konstitucinius socialinio solidarumo, teisingumo principus, ir nurodo, kad pagal jas socialinio solidarumo principas, be kita ko, suponuoja tai, kad tam tikrų įsipareigojimų vykdymo našta tam tikra apimtimi turi būti paskirstyta ir visuomenės nariams, tačiau tas paskirstymas turi būti konstituciškai pagrįstas, jis negali būti neproporcingas; įstatymų leidėjas gali nustatyti tokį dalyvavimo pensijų kaupime pagrindų teisinį reguliavimą, kuriuo būtų sudarytos prielaidos ir paskatos visuomenės nariams patiems pasirūpinti savo gerove dalyvaujant senatvės pensijoms skirtų lėšų ar jų dalies kaupime ir taip prisidėti prie visos visuomenės gerovės, taip pat kad, paisydamas Konstitucijos ir atsižvelgdamas, be kita ko, į valstybės materialines ir finansines galimybes, įstatymų leidėjas gali nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, kuriuo tam tikro amžiaus visuomenės narių grupei būtų suteiktos paskatos kuo anksčiau priimti sprendimą dėl dalyvavimo senatvės pensijoms skirtų lėšų ar jų dalies kaupime tam, kad būtų sudarytos prielaidos sukaupti reikšmingą būsimai senatvės pensijai skirtų lėšų dalį ir užtikrinti darnų visos senatvės pensijų sistemos veikimą.

Atsižvelgdama į šią oficialiąją konstitucinę doktriną, pareiškėja pateikia bendro pobūdžio teiginį, kad esamas pensijų sistemos modelis, kai valstybė prisideda prie pensijų kaupimo privačiuose fonduose ir garantuoja paskirtos, anuitetu mokamos pensijų išmokos mokėjimą, neatitinka socialinės valstybės orientacijos imperatyvo, konstitucinių teisingumo, teisinės valstybės principų.

5.3. Pareiškėja, abejodama nurodyto teisinio reguliavimo atitiktimi Konstitucijai, taip pat pateikia bendro pobūdžio samprotavimus, kaip antai tokius: „pasirinktas pensijų kaupimo modelis, skiriant lėšas skatinti dabartinius dirbančiuosius kaupti ateities pensijoms, atsižvelgiant į esamą finansinę situaciją valstybėje, iškreipia valstybės socialinio solidarumo modelį, lėšas skiriant socialiai stipriausiems asmenims“; „visų mokesčių mokėtojų finansuojamas pasirinktas pensijų sistemos modelis kaupiant pensiją privačiuose fonduose, yra išskirtinai rizikingas, praktiškai neprognozuojamas arba itin sudėtingai prognozuojamas“; „privačių pensijų fondų rezultatai atskleidžia, kad visą kaupimo laikotarpį gautos investicinės grąžos vidurkis vos viršija infliaciją, o teigiamas augimas yra mažesnis negu vidutinio darbo užmokesčio ir socialinio draudimo pensijos augimas“. Pareiškėja taip pat kelia bendro pobūdžio klausimą, ar pasirinktas pensijų kaupimo modelis yra pajėgus užtikrinti pensijų reformos siekiamą rezultatą, t. y. reikšmingai prisidėti prie asmens socialinio draudimo pensijos.

5.4. Pažymėtina, kad šie pareiškėjos bendro pobūdžio teiginiai ir samprotavimai nepagrindžia jos abejonės dėl Pensijų kaupimo įstatymo (2018 m. birželio 28 d. redakcija) 8 straipsnio 1 dalies tiek, kiek joje nustatyta, kad iš valstybės biudžeto už pensijų fondo dalyvį yra mokamos pensijų įmokos, atitikties konstituciniams socialinio solidarumo, teisinės valstybės, teisingumo principams. Iš pareiškėjos prašymo nėra aišku, kodėl įstatymų leidėjas, kaip teigia ir pati pareiškėja, pagal Konstituciją turėdamas plačią diskreciją pasirinkti pensijų sistemą, negalėjo pasirinkti tokio senatvės pensijų sistemos modelio, kuris būtų grindžiamas inter alia būsimoms senatvės pensijoms skirtų lėšų ar jų dalies kaupimu specialiuose pensijų fonduose, be kita ko, kodėl, atsižvelgdamas į valstybės materialines ir finansines galimybes, negalėjo įstatyme nustatyti tokios visiems pensijų kaupime dalyvaujantiems asmenims paskatos dalyvauti pensijų kaupime, kokia yra nustatyta ginčijamoje Pensijų kaupimo įstatymo (2018 m. birželio 28 d. redakcija) 8 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėja savo prašyme nepaaiškina, kodėl ginčijamu teisiniu reguliavimu nėra sudaromos prielaidos sukaupti reikšmingą būsimai senatvės pensijai skirtų lėšų dalį ir užtikrinti darnų visos senatvės pensijų sistemos veikimą ir kodėl toks teisinis reguliavimas, kai valstybė prisideda prie pensijų kaupimo pensijų fonduose, iškreipia valstybės socialinio solidarumo modelį.

5.5. Konstatuotina, kad pareiškėja nepateikė teisinių argumentų dėl Pensijų kaupimo įstatymo (2018 m. birželio 28 d. redakcija) 8 straipsnio 1 dalies tiek, kiek joje nustatyta, kad iš valstybės biudžeto už pensijų fondo dalyvį yra mokamos pensijų įmokos, atitikties konstituciniams socialinio solidarumo, teisinės valstybės, teisingumo principams.

Taigi toks prašymas neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytų reikalavimų. Vadinasi, yra pagrindas grąžinti pareiškėjai šią prašymo dalį.

5.6. Jeigu prašymas (jo dalis) neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnyje nustatytų reikalavimų, pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnį jis yra grąžinamas pareiškėjui. Prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti trūkumai.

6. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas grąžinti pareiškėjai prašymą ištirti Pensijų kaupimo įstatymo (2018 m. birželio 28 d. redakcija) 8 straipsnio 1 dalies tiek, kiek joje nustatyta, kad iš valstybės biudžeto už pensijų fondo dalyvį yra mokamos pensijų įmokos, atitiktį konstituciniams socialinio solidarumo, teisinės valstybės, teisingumo principams.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25, 28 straipsniais, 66 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 70 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

1. Priimti pareiškėjos Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymą Nr. 1B-5/2023 ištirti, ar:

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniam proporcingumo principui neprieštarauja Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo (2018 m. birželio 28 d. redakcija) 4 straipsnio 8 dalis tiek, kiek joje kaip vienas iš pensijų kaupimo pabaigos būdų nenumatytas pensijų kaupimo nutraukimas, ir 5 straipsnis tiek, kiek jame nenustatyta pensijų fondo dalyvio teisė nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime;

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29 straipsniams neprieštarauja Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 29 straipsnis (su 2022 m. birželio 28 d. pakeitimu) tiek, kiek jame nustatyta, kad pensijų fondo dalyviams, atsižvelgiant į jų vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, gali būti mokamos skirtingos pensijų išmokų rūšys.

2. Grąžinti pareiškėjai Lietuvos Respublikos Seimo narių grupei prašymą Nr. 1B-5/2023 ištirti, ar Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo (2018 m. birželio 28 d. redakcija) 8 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad iš valstybės biudžeto už pensijų fondo dalyvį yra mokamos pensijų įmokos, neprieštarauja konstituciniams socialinio solidarumo, teisinės valstybės, teisingumo principams.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai          Tomas Davulis
                                                                 
Gintaras Goda
                                                                 
Aurelijus Gutauskas
                                                                 
Giedrė Lastauskienė
                                                                 
Vytautas Mizaras
                                                                 
Algis Norkūnas
                                                                 
Daiva Petrylaitė
                                                                 
Janina Stripeikienė
                                                                 
Stasys Šedbaras