Dėl prašymo priėmimo

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
DĖL PAREIŠKĖJO REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIO TEISMO PRAŠYMO IŠTIRTI LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISĖJŲ ATLYGINIMŲ ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISĖJŲ DARBO APMOKĖJIMO ĮSTATYMO NUOSTATŲ ATITIKTĮ LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI PRIĖMIMO

2023 m. vasario 21 d. Nr. KT17-S15/2023
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Giedrės Lastauskienės, Vytauto Mizaro, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo Regionų apygardos administracinio teismo prašymą Nr. 1B-1/2023.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Konstituciniame Teisme gautas pareiškėjo Regionų apygardos administracinio teismo prašymas ištirti, ar „Teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo 3 straipsnio (2021 m. lapkričio 25 d. įstatymo Nr. XIV-708 redakcija, galiojanti nuo 2022 m. sausio 1 d., ir 2008 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XI-83 redakcija, galiojusi nuo 2008 m. gruodžio 30 d. iki 2022 m. sausio 1 d.) dalis apimtimi, kuria nenustatytas konkretus ir aiškiai apibrėžtas teisėjų atlyginimo bazinio dydis, santykiu su šalies vidutiniu darbo užmokesčiu ar minimalia mėnesine alga, ar kitu objektyviai nustatomu rodikliu, kuriuo gali būti didinamas teisėjų bazinis atlyginimas, ir Teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalis apimtimi, pagal kurią bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų pareiginė alga apskaičiuojama taikant šio įstatymo priede nustatytą koeficiento dėmenį, neapibrėžtą jokiais objektyviais kriterijais ir statistiniais rodikliais, ar santykiu su šalies vidutiniu darbo užmokesčiu ar minimalia mėnesio alga, neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnyje įtvirtintam teisėjų ir teismų nepriklausomumo principui ir Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai teisei gauti teisingą apmokėjimą už darbą“.

2. Pareiškėjas Regionų apygardos administracinis teismas dėl ginčijamų Lietuvos Respublikos teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai į Konstitucinį Teismą kreipėsi sustabdęs nagrinėjamą administracinę bylą dėl turtinės žalos, kurią pareiškėjai administracinėje byloje, t. y. bendrosios kompetencijos apygardos teismo teisėjai, sieja su 2019 m. rugpjūčio mėn. – 2022 m. gruodžio mėn. negauta teisėjo atlyginimo, skaičiuojamo pagal ginčijamą teisinį reguliavimą, dalimi, priteisimo.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

3. Pareiškėjas Konstitucinio Teismo prašo ištirti, ar „Teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo 3 straipsnio (2021 m. lapkričio 25 d. įstatymo Nr. XIV-708 redakcija, galiojanti nuo 2022 m. sausio 1 d., ir 2008 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XI-83 redakcija, galiojusi nuo 2008 m. gruodžio 30 d. iki 2022 m. sausio 1 d.) dalis apimtimi, kuria nenustatytas konkretus ir aiškiai apibrėžtas teisėjų atlyginimo bazinio dydis, santykiu su šalies vidutiniu darbo užmokesčiu ar minimalia mėnesine alga, ar kitu objektyviai nustatomu rodikliu, kuriuo gali būti didinamas teisėjų bazinis atlyginimas, ir Teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalis apimtimi, pagal kurią bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų pareiginė alga apskaičiuojama taikant šio įstatymo priede nustatytą koeficiento dėmenį, neapibrėžtą jokiais objektyviais kriterijais ir statistiniais rodikliais, ar santykiu su šalies vidutiniu darbo užmokesčiu ar minimalia mėnesio alga“, neprieštarauja Konstitucijai.

3.1. Lietuvos Respublikos Seimas 2008 m. lapkričio 6 d. priėmė Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymą, įsigaliojusį 2008 m. lapkričio 15 d. Šis įstatymas ne kartą buvo keičiamas, inter alia:

– Seimo 2008 m. gruodžio 19 d. priimtu Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymu (įsigaliojusiu 2008 m. gruodžio 30 d.), kuriuo pakeistas Teisėjų atlyginimų įstatymo 3 straipsnis;

– Seimo 2021 m. lapkričio 25 d. priimtu Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo Nr. X-1771 pakeitimo įstatymu (įsigaliojusiu 2022 m. sausio 1 d. (su tam tikra išimtimi)), kuriuo Teisėjų atlyginimų įstatymas išdėstytas nauja redakcija, taip pat pakeistas jo pavadinimas – jis pavadintas Lietuvos Respublikos teisėjų darbo apmokėjimo įstatymu.

3.2. Kaip matyti iš pareiškėjo prašymo visumos, pareiškėjas Konstitucinio Teismo prašo ištirti Teisėjų atlyginimų įstatymo 3 straipsnio (2008 m. gruodžio 19 d. redakcija), Teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo (2021 m. lapkričio 25 d. redakcija) 3 straipsnio tiek, kiek nurodyta, taip pat Teisėjų atlyginimų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies, Teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo (2021 m. lapkričio 25 d. redakcija) 4 straipsnio 3 dalies tiek, kiek nurodyta, atitiktį Konstitucijai.

4. Teisėjų atlyginimų įstatymo 3 straipsnyje „Atlyginimo ir pareiginės algos bazinis dydis“ (2008 m. gruodžio 19 d. redakcija) buvo nustatyta:

„Teisėjų atlyginimų skaičiavimui taikomas atlyginimo ir pareiginės algos bazinis dydis (toliau – bazinis dydis), kurį ateinantiems metams Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu, įvertinus teisėjams atstovaujančių organizacijų pasiūlymus, praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką, tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos. Tvirtinamas naujas bazinis dydis negali būti mažesnis už esamą bazinį dydį, išskyrus atvejus, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė.“

Teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo (2021 m. lapkričio 25 d. redakcija) 3 straipsnyje „Teisėjų atlyginimo ir pareiginės algos bazinis dydis“ nustatyta:

„Teisėjų atlyginimams skaičiuoti taikomas Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintas tam tikrų metų Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis (toliau – bazinis dydis). Ateinančių finansinių metų bazinis dydis, atsižvelgus į praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą), minimaliosios mėnesinės algos dydį ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui bei kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką, nustatomas nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje. Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sulygtą bazinį dydį tvirtina Seimas. Jeigu nacionalinė kolektyvinė sutartis nesudaryta arba nepakeista iki einamųjų metų birželio 1 dienos, ateinančių finansinių metų bazinį dydį Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu, įvertinęs šiame straipsnyje numatytas aplinkybes ir į jas atsižvelgęs, tvirtina Seimas. Tvirtinamas naujas bazinis dydis negali būti mažesnis už esamą bazinį dydį, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatyta tvarka nustatomos ir paskelbiamos išskirtinės aplinkybės.“

Taigi Teisėjų atlyginimų įstatymo 3 straipsnyje (2008 m. gruodžio 19 d. redakcija), Teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo (2021 m. lapkričio 25 d. redakcija) 3 straipsnyje buvo ir yra nustatyta, kad teisėjų atlyginimas apskaičiuojamas taikant Seimo tvirtinamą einamųjų metų bazinį dydį, kuris ateinantiems finansiniams metams yra tvirtinamas atsižvelgiant inter alia į praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio (toliau – VDU) viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką. Teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo (2021 m. lapkričio 25 d. redakcija) 3 straipsnyje, be kita ko, taip pat nustatyta, kad ateinančių finansinių metų bazinis dydis yra tvirtinamas atsižvelgiant inter alia į minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydį.

5. Pareiškėjo ginčijamoje Teisėjų atlyginimų įstatymo 4 straipsnio „Teisėjų atlyginimas“ 3 dalyje buvo nustatyta: „Bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamos pareiginės algos koeficientą, nustatytą šio įstatymo priedėlyje, padauginus iš bazinio dydžio.“

Pareiškėjo ginčijamoje Teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo (2021 m. lapkričio 25 d. redakcija) 4 straipsnio „Teisėjų atlyginimas“ 3 dalyje nustatyta: „Bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų pareiginė alga apskaičiuojama šio įstatymo priede nustatytą pareiginės algos koeficientą padauginus iš bazinio dydžio.“

Taigi Teisėjų atlyginimų įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje, Teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo (2021 m. lapkričio 25 d. redakcija) 4 straipsnio 3 dalyje buvo ir yra nustatyta, kaip apskaičiuojama teisėjų pareiginė alga: pagal pareiškėjo ginčijamą teisinį reguliavimą teisėjų pareiginė alga apskaičiuojama šio įstatymo priede nustatytą pareiginės algos koeficientą padauginus iš bazinio dydžio.

5.1. Pažymėtina, kad iš pareiškėjo ginčijamų Teisėjų atlyginimų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies, Teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo (2021 m. lapkričio 25 d. redakcija) 4 straipsnio 3 dalies nuostatų matyti, jog viena iš teisėjų pareiginės algos apskaičiavimo sudedamųjų dalių yra šio įstatymo priede nustatytas pareiginės algos koeficientas.

Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio, Teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo (2021 m. lapkričio 25 d. redakcija) priedo II skyriuose buvo ir yra nustatyti konkretūs bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų pareiginės algos koeficientai, kaip antai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareiginės algos koeficientas 19,2, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo pareiginės algos koeficientas 18,7, apygardų administracinių teismų teisėjo pareiginės algos koeficientas 17,2 ir kt.

5.2. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2014 m. gegužės 8 d. nutarime, vertindamas Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio nuostatų atitiktį Konstitucijai, pažymėjo, jog Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlyje nustatyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, apygardų administracinių teismų teisėjų pareiginės algos koeficientai nevertintini kaip neatitinkantys konstitucinio teisėjo ir teismų nepriklausomumo imperatyvo, ir pripažino, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlis tiek, kiek jame nustatytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareiginės algos koeficientas 19,2, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo pareiginės algos koeficientas 18,7, apygardų administracinių teismų teisėjo pareiginės algos koeficientas 17,2, neprieštarauja Konstitucijai.

6. Pareiškėjas savo abejones dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai iš esmės grindžia tuo, kad, pasak pareiškėjo, šiose nuostatose nėra (nebuvo) nustatyti aiškūs teisėjų atlyginimo apskaičiavimą lemiantys veiksniai, apibrėžti objektyviai nustatomu ekonominiu rodikliu (kaip antai santykis su šalies VDU ar MMA ar kt.), į kuriuos turi būti atsižvelgiama tvirtinant teisėjų atlyginimo bazinį dydį ar nustatant teisėjo pareiginės algos apskaičiavimui taikomą koeficientą.

6.1. Pareiškėjo manymu, Teisėjų atlyginimų įstatymo 3 straipsnyje (2008 m. gruodžio 19 d. redakcija), Teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo (2021 m. lapkričio 25 d. redakcija) 3 straipsnyje reglamentuojamo bazinio dydžio, taikomo apskaičiuojant teisėjų pareiginę algą (atlyginimą), nustatymas turi būti susietas su konkrečiu santykiniu dydžiu, skaičiuotinu nuo valstybėje objektyviai nustatyto tam tikro ekonominio rodiklio (pvz., VDU), nes priešingu atveju sudaromos prielaidos atsirasti situacijoms, kai teisėjų atlyginimai proporcingai nedidinami tokiu mastu, kokiu didėja atitinkami rodikliai (pvz., VDU ar MMA). Pareiškėjo teigimu, nesant objektyviai apibrėžtų kriterijų, valstybės valdžios institucijos (Seimas, Vyriausybė) bazinį dydį gali nustatyti ir tvirtinti savo nuožiūra, nuo jų valios priklausiančiais sprendimais ir be jokio teisėto pagrindo.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad dėl ginčijamo teisinio reguliavimo ydingumo nuo 2019 iki 2022 metų bazinis dydis buvo didinamas vos 1–4 Eur, kiekvienąkart skirtingu mastu ir nesiejant jų su MMA ar VDU dydžiais ar kita aiškia proporcija. Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2013 metų, kai šalyje buvo sparčiai keliamas MMA ir didėjo šalies VDU, teisėjų atlyginimai nebuvo proporcingai didinami tokiu mastu, kokiu buvo didinamas MMA ir didėjo VDU. Taip, pasak pareiškėjo, teisėjų atlyginimo dydis priartėjo prie MMA ir VDU, o tai faktiškai reiškia teisėjų atlyginimo mažėjimą, nes pasibaigus ekonomikos krizei teisėjų atlyginimo santykis su VDU ir MMA nebuvo atkurtas prieš 2008 metų ekonomikos krizę buvusio lygio.

6.2. Pareiškėjas taip pat teigia, kad pagal Teisėjų atlyginimų įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, Teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo (2021 m. lapkričio 25 d. redakcija) 4 straipsnio 3 dalį bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų pareiginė alga apskaičiuojama taikant šio įstatymo priede nustatytą pareiginės algos koeficientą, kuris nėra apibrėžtas jokiais objektyviais kriterijais, statistiniais rodikliais ar pagal santykį su šalies VDU ar MMA, iš kurių būtų aišku, kaip jis buvo nustatytas ir kaip gali būti keičiamas.

Pareiškėjo manymu, ne tik bazinio dydžio, bet ir pareiginės algos koeficiento, kurie, kaip minėta, taikomi apskaičiuojant teisėjų pareiginę algą (atlyginimą), nustatymas turi būti susietas su konkrečiu santykiniu dydžiu, skaičiuotinu nuo valstybėje objektyviai nustatyto tam tikro ekonominio rodiklio (pvz., VDU), nes priešingu atveju valdžios institucijos pareiginės algos koeficientą gali nustatyti ir tvirtinti savo nuožiūra, nuo jų valios priklausiančiais sprendimais ir be jokio teisėto pagrindo. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad dėl ginčijamo teisinio reguliavimo ydingumo teisėjų pareiginės algos koeficientas nuo 2013 m. spalio 1 d. iki šiol nebuvo keičiamas. Pareiškėjo manymu, nuo 2013 metų nekintantis teisėjų pareiginės algos koeficientas yra neproporcingas, neatitinka realios metinės infliacijos, nes teisėjų atlyginimo santykis su šalies VDU ar MMA dydžiu tendencingai mažėja, o tai lemia faktinį teisėjų atlyginimų mažėjimą.

6.3. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas teigia, kad ginčijamo teisinio reguliavimo nulemta situacija, jo manymu, yra nesuderinama su teisėjo profesijos orumu ir teisėjui tenkančia atsakomybe. Pareiškėjas pabrėžia, kad teismas yra vienintelė valdžios institucija, vykdanti teisingumą, sprendžianti visuomenėje kilusius ginčus, iš jų ir ginčus su valstybe, todėl iš Konstitucijos 109 straipsnio kylantis teismų ir teisėjo nepriklausomumas, kuris apima, be kita ko, teismų ir teisėjo materialinį nepriklausomumą, turi būti teisinėmis priemonėmis apsaugotas nuo įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios galimo išorinio poveikio ir įtakos.

6.4. Pareiškėjo prašyme taip pat nurodoma, kad tokiu teisiniu reguliavimu pažeidžiama teisėjų teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą, atsižvelgiant į jų atliekamą darbo pobūdį, darbo funkcijų sudėtingumą ir apimtį, jiems tenkančią atsakomybę ir funkcijų vykdymą, einamų pareigų ypatumus, asmens profesinį lygį, kvalifikaciją.

6.5. Pareiškėjo prašymo kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą yra įtvirtinta Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje (2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas).

Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs ir tai, kad teisėjo ir teismų nepriklausomumas įtvirtintas, be kita ko, Konstitucijos 109 straipsnyje, kuriame skelbiama, kad teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi; teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo (1994 m. vasario 14 d. nutarimas).

Taigi pareiškėjo prašymas ištirti ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai teisei gauti teisingą apmokėjimą už darbą, 109 straipsnyje įtvirtintam teisėjo ir teismų nepriklausomumo principui traktuotinas kaip prašymas ištirti ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai, 109 straipsniui.

6.6. Konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas ištirti Teisėjų atlyginimų įstatymo 3 straipsnio (2008 m. gruodžio 19 d. redakcija), Teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo (2021 m. lapkričio 25 d. redakcija) 3 straipsnio tiek, kiek juose nėra (nebuvo) nustatyti aiškiai apibrėžti kriterijai ar ekonominiai rodikliai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama tvirtinant ateinančių finansinių metų teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį, taip pat Teisėjų atlyginimų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies, Teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo (2021 m. lapkričio 25 d. redakcija) 4 straipsnio 3 dalies tiek, kiek pagal jas teisėjų pareiginė alga apskaičiuojama šio įstatymo priede nustatytą pareiginės algos koeficientą padauginus iš bazinio dydžio, neatsižvelgiant į aiškiai apibrėžtus kriterijus ar ekonominius rodiklius, atitiktį Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai, 109 straipsniui yra pagrįstas teisiniais argumentais.

7. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo prašymas atitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnyje nustatytus reikalavimus, todėl yra priimtinas nagrinėti Konstituciniame Teisme.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 2 dalimi, 28 straipsnio 1 dalimi, 67 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Priimti pareiškėjo Regionų apygardos administracinio teismo prašymą Nr. 1B-1/2023 ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai, 109 straipsniui neprieštarauja (neprieštaravo):

– Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo 3 straipsnis (2008 m. gruodžio 19 d. redakcija), Lietuvos Respublikos teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo (2021 m. lapkričio 25 d. redakcija) 3 straipsnis tiek, kiek juose nėra (nebuvo) nustatyti aiškiai apibrėžti kriterijai ar ekonominiai rodikliai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama tvirtinant ateinančių finansinių metų teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį;

– Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo 4 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo (2021 m. lapkričio 25 d. redakcija) 4 straipsnio 3 dalis tiek, kiek pagal jas teisėjų pareiginė alga apskaičiuojama šio įstatymo priede nustatytą pareiginės algos koeficientą padauginus iš bazinio dydžio, neatsižvelgiant į aiškiai apibrėžtus kriterijus ar ekonominius rodiklius.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai Elvyra Baltutytė
                                                         Gintaras Goda
                                                         Vytautas Greičius
                                                         Danutė Jočienė
                                                         Giedrė Lastauskienė
                                                         Vytautas Mizaras
                                                         Daiva Petrylaitė
                                                         Janina Stripeikienė