Nuasmeninta

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PRAŠYMĄ NR. 1A-98/2022

2022 m. lapkričio 23 d. Nr. KT141-A-S128/2022
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Giedrės Lastauskienės, Vytauto Mizaro, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-98/2022.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėjas Konstitucinio Teismo prašo ištirti, ar Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija) (toliau – GŠKĮ) 18 straipsnio 2 dalies 12 punktas, 30 straipsnio 2 dalies 3 punktas ir 40 straipsnio 1 dalies 6 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 19, 21, 31 ir 109 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.

2. Pareiškėjas savo konstitucinių teisių ar laisvių pažeidimą sieja su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskrities VPK) 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimu, kuriuo, vadovaujantis GŠKĮ 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu, pareiškėjui panaikintas jam išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus. Toks Vilniaus apskrities VPK sprendimas priimtas atsižvelgiant, be kita ko, į tai, kad pareiškėjas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, nurodytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 227 straipsnio 1 dalyje, nes būdamas neblaivus (1,47 promilės girtumas) ir vairuodamas automobilį kartu su savimi ant diržo dėkle turėjo savo vardu registruotą ginklą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 14 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, kuriame jis prašė panaikinti Vilniaus apskrities VPK 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutine ir neskundžiama 2022 m. birželio 8 d. nutartimi atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 14 d. sprendimą paliko nepakeistą.

3. Pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2022 m. spalio 6 d.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

4. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija), kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones.

5. Kaip minėta, pareiškėjas prašo ištirti, be kita ko, GŠKĮ 18 straipsnio „Nepriekaištingos reputacijos asmuo“ 2 dalies 12 punkto atitiktį Konstitucijai.

5.1. Įvertinus pareiškėjo prašymą ir jo priedus, pažymėtina, kad Vilniaus apskrities VPK 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimas, su kuriuo, kaip minėta, pareiškėjas sieja savo konstitucinių teisių ar laisvių pažeidimą, buvo priimtas ne GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 12 punkto nuostatų pagrindu.

5.2. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodytas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Konstitucijai ir (ar) įstatymams neprieštarauja tik tokie Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti aktai, kurių pagrindu priimtas sprendimas galėjo pažeisti šio asmens konstitucines teises ar laisves; pagal Konstituciją, minėtas asmuo neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu nebuvo priimta tokio sprendimo (inter alia 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimas Nr. KT43-A-S31/2019, 2020 m. vasario 5 d. sprendimas Nr. KT19-A-S19/2020, 2022 m. liepos 7 d. sprendimas Nr. KT85-A-S77/2022).

5.3. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, pagal Konstituciją, pareiškėjas neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 12 punkto atitiktį Konstitucijai.

5.4. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymas paduotas institucijos ar asmens, neturinčių teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą.

5.5. Taigi yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti šią pareiškėjo prašymo dalį.

6. Taip pat minėta, kad pareiškėjas abejoja, be kita ko, GŠKĮ 30 straipsnio „Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių savininko, valdytojo, naudotojo pareigos, taikomi draudimai ir teisės“ 2 dalies 3 punkto ir 40 straipsnio „Leidimų nešiotis ir leidimų laikyti ginklus galiojimo panaikinimas“ 1 dalies 6 punkto atitiktimi Konstitucijai.

GŠKĮ 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad A, B, C kategorijų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių savininkui, valdytojui, naudotojui draudžiama ginklą nešiotis, gabenti apsvaigusiam nuo alkoholio (0,41 promilės ir daugiau), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Pagal GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 6 punktą, leidimų nešiotis ir leidimų laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas, kai asmuo naudojasi ginklu pažeisdamas ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą reglamentuojančius teisės aktus ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

6.1. Pareiškėjas pažymi, kad administracinio nusižengimo, už kurį buvo nubaustas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. nutarimu, padarymo metu jis, nors ir buvo apsvaigęs nuo alkoholio, ginklo, kuris yra skirtas savigynai, iš dėtuvės nebuvo išsitraukęs, apie jo turėjimą pareigūnams neužsiminė, negrasino jo panaudoti ir neatliko jokių kitų veiksmų, kurie savo pavojingumu prilygtų nusikaltimui, todėl, pasak pareiškėjo, leidimo laikyti (nešiotis) ginklą panaikinimas GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytu pagrindu buvo neproporcingas padarytam teisės pažeidimui. Be to, pareiškėjo nuomone, GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 6 punktas negalėjo būti taikomas pareiškėjo atžvilgiu ir todėl, kad dėl ginklo gabenimo apsvaigus nuo alkoholio jis jau buvo nubaustas minėtu Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimu, kuriuo nebuvo skirtas ginklo konfiskavimas.

6.2. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. birželio 8 d. nutartyje, remdamasis ankstesne Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, kad, sprendžiant dėl asmens teisės nešioti ir laikyti ginklą panaikinimo GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, turi būti nustatytos dvi sąlygos – įstatymų, teisės aktų pažeidimas ir tuo keliama grėsmė žmonių sveikatai, gyvybei, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai; GŠKĮ nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti šio įstatymo tikslų įgyvendinimui užtikrinti. Įvertinęs bylos medžiagą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad pareiškėjas padarė teisės aktų pažeidimus: pažeidė GŠKĮ 30 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nes gabeno ginklą būdamas apsvaigęs nuo alkoholio; tai, kad, kaip teigia pareiškėjas, visos situacijos metu jis ginklu nesinaudojo, jokios grėsmės aplinkiniams nesukėlė, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo jo elgesį vertinti kaip atsakingą ir rūpestingą; pats pažeidimų pobūdis rodo, kad pareiškėjo elgesys neabejotinai kėlė grėsmę jo paties ir kitų asmenų gyvybei, sveikatai, nuosavybei, kadangi ginklas yra didesnio pavojaus šaltinis, jo gabenimas automobilyje, esant neblaiviam, reikšmingai padidina pavojų pačiam asmeniui ir aplinkiniams asmenims; atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo daryti išvadą, kad, priimdamas 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, Vilniaus apskrities VPK būtų netinkamai nustatęs pareiškėjo ir visuomenės interesų pusiausvyrą.

6.3. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nors pareiškėjas prašo ištirti GŠKĮ 30 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto atitiktį Konstitucijai, iš prašymo ir jo priedų visumos matyti, jog pareiškėjas iš esmės kelia ginčijamo teisinio reguliavimo aiškinimo ir taikymo klausimą, be kita ko, ginčydamas dėl jo priimtus teismų sprendimus ir juose nustatytas faktines aplinkybes.

6.4. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad, pagal Konstituciją, jis neturi įgaliojimų peržiūrėti teismų išnagrinėtų bylų ir panaikinti (pakeisti) teismų sprendimų (inter alia 2021 m. birželio 23 d. sprendimas Nr. KT112-A-S103/2021, 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimas Nr. KT156-A-S145/2021); pagal Konstituciją, Konstitucinis Teismas taip pat nesprendžia teisės aktų taikymo klausimų; teisės taikymo klausimus sprendžia teismas, nagrinėjantis konkrečią bylą, arba institucija, turinti įgaliojimus taikyti teisės aktus (inter alia 2020 m. sausio 22 d. sprendimas Nr. KT8-A-S8/2020, 2021 m. kovo 4 d. sprendimas Nr. KT38-A-S36/2021, 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas Nr. KT135-A-S125/2021). Prašymai išspręsti tokius klausimus yra nežinybingi Konstituciniam Teismui.

6.5. Vadinasi, ši pareiškėjo prašymo dalis yra nežinybinga Konstituciniam Teismui.

6.6. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą, jeigu jo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

6.7. Taigi yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti šią pareiškėjo prašymo dalį.

7. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-98/2022.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai Elvyra Baltutytė
                                                         Gintaras Goda
                                                         Vytautas Greičius
                                                         Danutė Jočienė
                                                         Giedrė Lastauskienė
                                                         Vytautas Mizaras
                                                         Algis Norkūnas
                                                         Daiva Petrylaitė
                                                         Janina Stripeikienė