Konstitucijos metai 2022
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą

Nuasmeninta

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PRAŠYMĄ NR. 1A-89/2022

2022 m. lapkričio 16 d. Nr. KT139-A-S126/2022
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Giedrės Lastauskienės, Vytauto Mizaro, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami] ([duomenys neskelbiami]) prašymą Nr. 1A-89/2022.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėjas Konstitucinio Teismo prašo pripažinti, kad Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) tiek, kiek jame, pasak pareiškėjo, nėra numatytas asmens garbės ir orumo gynimas ir neturtinės žalos atlyginimas privačiai išreikštų ir pašaliniams asmenims nepaskleistų įžeidimų (garbės ir orumo pažeidimų) atveju, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 2 daliai, 22 straipsnio 4 daliai, 29, 30 straipsniams.

2. Pareiškėjas savo konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimą sieja su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 18 d. sprendimo dalimi, kuria netenkintas jo ieškinio reikalavimas dėl 500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo; šį reikalavimą pareiškėjas grindė netinkamu atsakovės, kaip pareiškėjo nuomojamo gyvenamojo namo nuomininkės, elgesiu, neetišku ir įžeidžiamu jos bendravimu, kuris sukėlė pareiškėjui didelį stresą. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 1 d. nutartimi atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 18 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. gegužės 17 d. galutine ir neskundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo kasacinį skundą.

3. Pareiškėjo atstovas prašymą Konstituciniam Teismui teikė 2022 m. rugsėjo 19 d. po darbo valandų naudodamasis elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau teikiami dokumentai dėl techninio pobūdžio trūkumų nebuvo užregistruoti. Pareiškėjo atstovo pakartotinai pateiktas prašymas su priedais Konstituciniame Teisme buvo užregistruotas 2022 m. rugsėjo 20 d.

Pareiškėjo atstovas, pakartotinai teikdamas prašymą dėl teisės akto atitikties Konstitucijai, kartu pateikė ir prašymą dėl termino atnaujinimo, kuriame nurodė, kad prašymą Konstituciniam Teismui pateikė 2022 m. rugsėjo 19 d., nepraleisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatyme nustatyto termino; jeigu šis terminas vis dėlto būtų laikomas praleistu, pareiškėjo atstovas, motyvuodamas tuo, kad terminas praleistas nežymiai ir dėl techninio pobūdžio aplinkybių, prašo jį atnaujinti.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

4. Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones; šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Konstitucinio Teismo įstatymas.

5. Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę paduoti Konstituciniam Teismui prašymą ištirti įstatymų ar kitų Seimo priimtų aktų, Respublikos Prezidento aktų, Vyriausybės aktų atitiktį Konstitucijai arba įstatymams, jeigu: 1) tų aktų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir 2) šis asmuo pasinaudojo visomis įstatymuose nustatytomis savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonėmis, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir, išnaudojus visas įstatymuose numatytas teismo sprendimo apskundimo galimybes, yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas, ir 3) nuo šios dalies 2 punkte nurodyto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepraėjo daugiau kaip keturi mėnesiai.

Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio 3 dalį (2021 m. birželio 17 d. redakcija), jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens prašymas įteiktas pašto paslaugos teikėjui arba išsiųstas per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis iki šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyto prašymo pateikimo Konstituciniam Teismui termino paskutinės dienos dvidešimt ketvirtos valandos, šis terminas nelaikomas praleistu.

Taigi, kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, be kitų sąlygų, Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodyto asmens teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą turi būti įgyvendinta per Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytą terminą, kuris yra susietas su galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo įsiteisėjimo diena (inter alia 2020 m. vasario 12 d. sprendimas Nr. KT27-A-S25/2020, 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimas Nr. KT159-A-S146/2020, 2021 m. spalio 13 d. sprendimas Nr. KT166-A-S154/2021). Tais atvejais, kai Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalies 3 punkte nustatytas keturių mėnesių terminas sueina ne darbo ar oficialios šventės dieną, paskutine šio termino diena laikytina po šios ne darbo ar oficialios šventės dienos einanti pirmoji darbo diena (inter alia 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimas Nr. KT179-A-S165/2021, 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimas Nr. KT106-A-S97/2022).

Pažymėtina, kad dėl pareiškėjo priimta galutinė ir neskundžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis įsiteisėjo 2022 m. gegužės 17 d. Vadinasi, paskutinė Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalies 3 punkte nustatyto keturių mėnesių termino diena buvo 2022 m. rugsėjo 17 d., t. y. ne darbo diena (šeštadienis).

Kaip minėta, pareiškėjo atstovas prašymą Konstituciniam Teismui elektroninių ryšių priemonėmis teikė 2022 m. rugsėjo 19 d., t. y. pirmąją po minėtos ne darbo dienos einančią darbo dieną, po darbo valandų, tačiau šie dokumentai dėl techninio pobūdžio trūkumų nebuvo užregistruoti. Pareiškėjo atstovo nedelsiant pakartotinai pateiktas prašymas Konstituciniame Teisme buvo užregistruotas 2022 m. rugsėjo 20 d.

Įvertinus šias aplinkybes ir atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio 3 dalies (2021 m. birželio 17 d. redakcija) nuostatas, taip pat į konstitucinius teisingumo, protingumo imperatyvus, laikytina, kad pareiškėjas nepraleido prašymo pateikimo Konstituciniam Teismui termino.

6. Kaip minėta, pareiškėjas prašo pripažinti, kad CK tiek, kiek jame, pasak pareiškėjo, nėra numatytas asmens garbės ir orumo gynimas ir neturtinės žalos atlyginimas privačiai išreikštų ir pašaliniams asmenims nepaskleistų įžeidimų (garbės ir orumo pažeidimų) atveju, prieštarauja Konstitucijos 21 straipsnio 2 daliai, 22 straipsnio 4 daliai, 29, 30 straipsniams.

6.1. Pareiškėjo prašymas yra grindžiamas tuo, kad asmens garbės ir orumo pažeidimo atveju, kai apie tokį pažeidimą netapo žinoma pašaliniams asmenims, pagal CK nuostatas asmeniui, pasak pareiškėjo, nesuteikiama jokia veiksminga teisinės gynybos priemonė, t. y. asmuo de facto paliekamas be teisinės gynybos, nepaisant to, kad dėl tokių veiksmų jaučia sukrėtimą, nuoskaudą ir pan.

6.2. Sprendžiant dėl pareiškėjo prašymo priimtinumo, pažymėtina, kad pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 18 d. sprendimo nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 1 d. nutartyje, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nurodė, kad įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, tai yra tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialinio teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas); įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas; civilinėje teisėje galioja principas, pagal kurį kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama; vertybių skalėje svarbiausiomis pripažįstamos asmens gyvybė ir sveikata, todėl ir teismų praktikoje didžiausios sumos neturtinei žalai atlyginti priteisiamos, kai tokia žala patiriama dėl svarbiausių vertybių pažeidimo – asmens gyvybės ir sveikatos sužalojimo. Išanalizavęs pareiškėjo į bylą pateiktus įrodymus dėl jo sveikatos būklės, šioje nutartyje Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad didžioji dalis pareiškėjo nusiskundimų buvo atsiradę dar iki atsakovei išnuomojant būstą; atsakovės veiksmais nebuvo padaryto nusikaltimo, žala taip pat nebuvo padaryta pareiškėjo sveikatai ar gyvybei; kitų duomenų, kurie galėtų pagrįsti, kad pareiškėjui kilo neturtinė žala, byloje taip pat nepateikta; todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas neįrodė jam padarytos neturtinės žalos fakto.

Taigi Vilniaus miesto apylinkės teismas ir Vilniaus apygardos teismas vertino pareiškėjo pateiktus įrodymus ir sprendė dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Vadinasi, priešingai, nei prašyme nurodo pareiškėjas, šiuo konkrečiu atveju pareiškėjui nebuvo apribota jo konstitucinė teisė į teisminę gynybą.

6.3. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nors pareiškėjas prašo ištirti CK tiek, kiek nurodyta, atitiktį Konstitucijai, iš prašymo ir jo priedų visumos matyti, jog pareiškėjas iš esmės nesutinka su teismų vertinimu, kad inter alia pareiškėjas neįrodė jam padarytos neturtinės žalos fakto. Vadinasi, pareiškėjas savo prašyme kelia CK nuostatų, reglamentuojančių neturtinę žalą, taikymo teismų praktikoje ir teismų sprendimuose nustatytų faktinių aplinkybių vertinimo klausimą.

6.4. Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, pagal Konstituciją, Konstitucinis Teismas nesprendžia, ar teismų sprendimai neprieštarauja Konstitucijai ir (ar) įstatymams, jis neturi įgaliojimų peržiūrėti teismų išnagrinėtų bylų ir panaikinti (pakeisti) teismų sprendimų; pagal Konstituciją, Konstitucinis Teismas taip pat nesprendžia teisės aktų taikymo klausimų; teisės taikymo klausimus sprendžia teismas, nagrinėjantis konkrečią bylą (inter alia 2021 m. birželio 3 d. sprendimas Nr. KT94-A-S86/2021, 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimas Nr. KT187-A-S173/2021, 2022 m. kovo 9 d. sprendimas Nr. KT33-A-S32/2022). Prašymai išspręsti tokius klausimus yra nežinybingi Konstituciniam Teismui.

7. Vadinasi, pareiškėjo prašymas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

8. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą, jeigu jo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

9. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo [duomenys neskelbiami] ([duomenys neskelbiami]) prašymą Nr. 1A-89/2022.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai Elvyra Baltutytė

                                                         Gintaras Goda

                                                         Vytautas Greičius

                                                         Danutė Jočienė

                                                         Giedrė Lastauskienė

                                                         Vytautas Mizaras

                                                         Algis Norkūnas

                                                         Daiva Petrylaitė