Nuasmeninta

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
DĖL PRAŠYMO NR. 1A-57/2022 DALIES GRĄŽINIMO IR ATSISAKYMO NAGRINĖTI JO DALĮ

2022 m. rugsėjo 28 d. Nr. KT118-A-S108/2022
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Giedrės Lastauskienės, Vytauto Mizaro, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjos [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-57/2022.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Iš pareiškėjos prašymo visumos matyti, kad pareiškėja prašo ištirti tiek, kiek nurodyta jos prašyme:

– Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (su 2021 m. lapkričio 23 d. pakeitimu), Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. redakcija) 88, 91 straipsnių, Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. liepos 2 d. priimto Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 23¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 28¹ straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu įstatymo Nr. XI-992 (toliau – Statybos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. XI-992) 24 straipsnio 1 dalies, Seimo 2013 m. birželio 27 d. priimto Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 12, 14, 15, 16, 20, 22, 23, 24, 27, 28, 28¹, 32, 33, 34, 35, 36, 40, 45, 55 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 54¹ straipsniu įstatymo Nr. XII-424 (toliau – Statybos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. XII-424) 15 straipsnio, Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo (su 2021 m. gegužės 27 d. pakeitimu), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gegužės 24 d. nutarimo Nr. 617 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo taikymo patvirtintiems, pradėtiems ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams“ atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai;

– Statybos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-992, Seimo 2010 m. liepos 2 d. priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI-993 (toliau – Civilinio kodekso pakeitimo įstatymas) atitiktį Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 4 daliai (2010 m. liepos 2 d. redakcija).

2. Regionų apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimu, viešąjį interesą ginančio Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro prašymu panaikintas pareiškėjai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato [duomenys neskelbiami], statomo vietoje buvusių statinių – dirbtuvių (toliau – ginčo pastatas), statybą leidžiantis dokumentas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. spalio 11 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija), atsižvelgdama į tai, kad, teismo sprendimu panaikinus neteisėtus administracinius aktus, liko neišspręstas šių aktų pagrindu vykdytos statybos padarinių šalinimo klausimas, kreipėsi su ieškiniu į bendrosios kompetencijos teismą dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių pašalinimo. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. sprendimu iš dalies tenkintas Inspekcijos ieškinys, pareiškėja, kaip viena iš atsakovių (bendrasavininkių), įpareigota per teismo nurodytą terminą parengti pertvarkytus ginčo pastato projektinius dokumentus taip, kad jie atitiktų Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano 9.2.1.5 papunktyje nustatytus reikalavimus; kita ieškinio dalis, kuria, be kita ko, Inspekcija reikalavo įpareigoti pareiškėją, kaip vieną iš atsakovių (bendrasavininkių), neįgyvendinus pareigos parengti projektinius dokumentus, kaltų asmenų lėšomis nugriauti statomą ginčo pastatą, sutvarkyti statybvietę, o neįvykdžius šio įpareigojimo ir nepašalinus statybos padarinių, nustatyti, kad šiuos padarinius turi teisę pašalinti Inspekcija, nugriaudama statomą ginčo pastatą pareiškėjos (ir kitų bendrasavininkių) lėšomis, atmesta. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. sprendimo dalis pakeista, pareiškėja, kaip viena iš atsakovių (bendrasavininkių), įpareigota per teismo nustatytą terminą, pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkyti statomą ginčo pastatą taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius; sprendimo dalis dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo kaltų asmenų ir statinių savininkų lėšomis, kuria ieškinys atmestas, panaikinta ir byla dėl šios dalies perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. vasario 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutarties peržiūrėjimo.

3. Pareiškėjos prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2022 m. birželio 14 d.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

4. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija), kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones; šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas.

Konstitucijos 105 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Konstitucinis Teismas nagrinėja ir priima sprendimą, ar neprieštarauja Konstitucijai Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Konstitucinis Teismas taip pat nagrinėja, ar neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams Respublikos Prezidento aktai ir Respublikos Vyriausybės aktai.

5. Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę paduoti Konstituciniam Teismui prašymą ištirti įstatymų ar kitų Seimo priimtų aktų, Respublikos Prezidento aktų, Vyriausybės aktų atitiktį Konstitucijai arba įstatymams, jeigu: 1) tų aktų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir 2) šis asmuo pasinaudojo visomis įstatymuose nustatytomis savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonėmis, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir, išnaudojus visas įstatymuose numatytas teismo sprendimo apskundimo galimybes, yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas, ir 3) nuo šios dalies 2 punkte nurodyto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepraėjo daugiau kaip keturi mėnesiai.

6. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymas, kuriuo Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą, įsigaliojo 2019 m. rugsėjo 1 d.

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. konstitucinę teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų įgijo tik tie asmenys, dėl kurių priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas byloje dėl šių asmenų konstitucinių teisių ar laisvių pažeidimo įsiteisėjo 2019 m. gegužės 1 d. ir vėliau. Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų, dėl kurių priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas įsiteisėjo anksčiau nei 2019 m. gegužės 1 d., prašymai pagal Konstituciją yra nežinybingi Konstituciniam Teismui (inter alia 2019 m. spalio 10 d. sprendimas Nr. KT29-A-S18/2019, 2020 m. gegužės 20 d. sprendimas Nr. KT94-A-S89/2020, 2021 m. spalio 6 d. sprendimas Nr. KT160-A-S148/2021).

6.1. Taigi, sprendžiant pareiškėjos prašymo priėmimo klausimą, nevertinami pareiškėjos prašyme ir jo prieduose nurodyti dėl pareiškėjos priimti teismų sprendimai, kurie įsiteisėjo anksčiau nei 2019 m. gegužės 1 d.

6.2. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymo priimtinumo kontekste aktualūs šie teismų sprendimai, su kuriais pareiškėja sieja savo konstitucinių teisių pažeidimą: Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. sprendimas, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis.

7. Pareiškėja prašo ištirti Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (su 2021 m. lapkričio 23 d. pakeitimu) tiek, kiek jame nenustatyta, kad ginčus dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendžia Inspekcija, Administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. redakcija) 88, 91 straipsnių tiek, kiek juose nenustatyta, kad administracinis teismas privalo įpareigoti viešojo administravimo subjektą, priėmusį neteisėtą aktą, pašalinti tokio teisės akto taikymo padarinius, Statybos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-992 24 straipsnio 1 dalies tiek, kiek joje nustatyta, kad šio įstatymo nuostatos dėl savavališkų statybų ir dėl statybų pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus taikomos ir santykiams, atsiradusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo, Vyriausybės 1996 m. gegužės 24 d. nutarimo Nr. 617 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo taikymo patvirtintiems, pradėtiems ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams“, taip pat tiek, kiek minėtuose įstatymuose nėra nustatyta viešojo intereso sąvoka, viešojo intereso pažeidimo nustatymo taisyklės, atitiktį Konstitucijai.

7.1. Pažymėtina, kad, kaip matyti iš Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. sprendimo, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutarties, Inspekcijos prašymu bendrosios kompetencijos teismuose buvo nagrinėjamas statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių pašalinimo klausimas, taigi šie teismų sprendimai buvo priimti ne ginčijamo teisinio reguliavimo tiek, kiek pareiškėjos nurodyta, pagrindu.

Vadinasi, šioje prašymo dalyje ginčijamas teisinis reguliavimas nebuvo pagrindas priimti sprendimą, galėjusį pažeisti pareiškėjos konstitucines teises ar laisves.

7.2. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodytas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Konstitucijai ir (ar) įstatymams neprieštarauja tik tokie Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti aktai, kurių pagrindu priimtas sprendimas galėjo pažeisti šio asmens konstitucines teises ar laisves; pagal Konstituciją, minėtas asmuo neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu nebuvo priimta tokio sprendimo (inter alia 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimas Nr. KT43-A-S31/2019, 2021 m. sausio 28 d. sprendimas Nr. KT15-A-S15/2021, 2021 m. kovo 30 d. sprendimas Nr. KT51-A-S48/2021).

7.3. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad, pagal Konstituciją, pareiškėja neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl ginčijamo teisinio reguliavimo tiek, kiek jos nurodyta, atitikties Konstitucijai.

7.4. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymas paduotas institucijos ar asmens, neturinčių teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą.

7.5. Taigi yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti šią pareiškėjos prašymo dalį.

8. Pareiškėja taip pat prašo ištirti Statybos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-992, Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo atitiktį Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 4 daliai (2010 m. liepos 2 d. redakcija).

8.1. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad, pagal Konstituciją, jis netiria teisės akto atitikties tos pačios galios teisės aktui, nesprendžia vienodos galios teisės aktų suderinamumo, konkurencijos klausimų (inter alia 2020 m. vasario 5 d. sprendimas Nr. KT20-A-S20/2020, 2022 m. sausio 19 d. sprendimas Nr. KT8-A-S8/2022, 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas Nr. KT94-A-S85/2022). Prašymai išspręsti tokius klausimus yra nežinybingi Konstituciniam Teismui.

8.2. Vadinasi, ši pareiškėjos prašymo dalis yra nežinybinga Konstituciniam Teismui.

8.3. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą, jeigu jo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

8.4. Taigi yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti ir šią pareiškėjos prašymo dalį.

9. Sprendžiant dėl prašymo dalies, kurioje pareiškėja prašo ištirti Statybos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XII-424 15 straipsnio tiek, kiek, pasak pareiškėjos, juo buvo apsunkintos galimybės išsireikalauti žalos atlyginimą, Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo (su 2021 m. gegužės 27 d. redakcija pakeitimu) tiek, kiek, pasak pareiškėjos, jame nenustatyta tvarka, pagal kurią asmuo, patyręs žalą dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, turėtų kreiptis dėl jos atlyginimo, atitiktį Konstitucijai, pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi bylą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. sprendimo dalies dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo kaltų asmenų ir statinių savininkų lėšomis perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Iš pareiškėjos prašymo visumos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nematyti, kad šiuo metu būtų priimti procesą užbaigiantys galutiniai ir neskundžiami teismų sprendimai, kuriais nebūtų apgintos pareiškėjos konstitucinės teisės ar laisvės, kaip to reikalaujama pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio 2 dalies (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 punktą.

9.1. Vadinasi, pareiškėja prieš kreipdamasi į Konstitucinį Teismą neišnaudojo visų įstatymuose nustatytų savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonių, kiek jos susijusios su prašymo dalimi ištirti Statybos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XII-424 15 straipsnio, Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo (su 2021 m. gegužės 27 d. redakcija pakeitimu) tiek, kiek nurodyta pareiškėjos, atitiktį Konstitucijai.

9.2. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad, pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą, asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų tik tada, kai jis, laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos, pasinaudojo visomis įstatymuose nustatytomis savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonėmis, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir, jam išnaudojus visas įstatymuose nustatytas teismo sprendimo apskundimo galimybes, yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas (inter alia 2019 m. spalio 22 d. sprendimas Nr. KT37-A-S26/2019, 2020 m. kovo 10 d. sprendimas Nr. KT45-A-S41/2020, 2021 m. sausio 13 d. sprendimas Nr. KT9-A-S9/2021). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs ir tai, kad, pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą, asmuo laikomas pasinaudojusiu visomis įstatymuose nustatytomis savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonėmis tik tada, kai ne tik išnaudotos visos įstatymuose numatytos teismo sprendimo apskundimo galimybės, bet ir yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas, kuriuo nebuvo apgintos šio asmens konstitucinės teisės ar laisvės (inter alia 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimas Nr. KT63-A-S49/2019, 2020 m. gegužės 20 d. sprendimas Nr. KT95-A-S90/2020, 2021 m. balandžio 14 d. sprendimas Nr. KT57-A-S54/2021).

9.3. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 1 dalies (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 punktą, prašymas grąžinamas pareiškėjui, jeigu Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytas asmuo neišnaudojo visų įstatymuose nustatytų savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonių, įskaitant teisę kreiptis į teismą, o pagal šio įstatymo 70 straipsnio 2 dalį, prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai.

Šiame kontekste pažymėtina, kad, pareiškėjai pašalinus nurodytus trūkumus, Konstituciniam Teismui teikiamas prašymas ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai turi atitikti Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytus reikalavimus.

9.4. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas grąžinti pareiškėjai šią jos prašymo dalį.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 2 dalimi, 70 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

1. Atsisakyti nagrinėti pareiškėjos [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-57/2022 ištirti tiek, kiek nurodyta pareiškėjos, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (su 2021 m. lapkričio 23 d. pakeitimu), Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. redakcija) 88, 91 straipsnių, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 23¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 28¹ straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu įstatymo 24 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gegužės 24 d. nutarimo Nr. 617 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo taikymo patvirtintiems, pradėtiems ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams“ atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, taip pat Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 23¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 28¹ straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio pakeitimo įstatymo atitiktį Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 4 daliai (2010 m. liepos 2 d. redakcija).

2. Grąžinti pareiškėjai [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-57/2022 ištirti tiek, kiek nurodyta pareiškėjos, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 12, 14, 15, 16, 20, 22, 23, 24, 27, 28, 28¹, 32, 33, 34, 35, 36, 40, 45, 55 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 54¹ straipsniu įstatymo 15 straipsnio, Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo (su 2021 m. gegužės 27 d. pakeitimu) atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai Elvyra Baltutytė
                                                         Gintaras Goda
                                                         Giedrė Lastauskienė
                                                         Vytautas Mizaras
                                                         Algis Norkūnas
                                                         Daiva Petrylaitė
                                                         Janina Stripeikienė