Nuasmeninta

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PRAŠYMĄ NR. 1A-58/2022

2022 m. rugsėjo 21 d. Nr. KT115-A-S106/2022
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Giedrės Lastauskienės, Vytauto Mizaro, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjos [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-58/2022.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėja prašo ištirti, ar Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo:

– 4 straipsnio (2011 m. birželio 30 d. redakcija) 2 dalis tiek, kiek pagal ją, pasak pareiškėjos, ribojama teismo kompetencija vertinti prokurorų veiksmus, neleidžiant jų vertinti dėl materialinės teisės normų pažeidimų, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai;

– 19 straipsnio (2017 m. gruodžio 19 d. redakcija) 6 dalis tiek, kiek pagal ją, pasak pareiškėjos, ribojama asmenų, pranešusių prokuratūrai apie galimą viešojo intereso pažeidimą, teisė gauti prokuratūros surinktus duomenis dėl viešojo intereso galimo pažeidimo ir prokuroro procesinius sprendimus, neprieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai;

– 19 straipsnio (2017 m. gruodžio 19 d. redakcija) 6 dalis tiek, kiek pagal ją duomenys, surinkti prokuratūroje dėl viešojo intereso galimo pažeidimo, ir prokuroro procesiniai sprendimai su tyrimu nesusijusiems asmenims gali būti teikiami tik prokuroro sprendimu, neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartimi atmetė pareiškėjos skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2020 m. lapkričio 30 d. nutarimo, kuriuo paliktas galioti Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2020 m. spalio 7 d. nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl pareiškėjos pranešime nurodyto pastato statybos pajūrio juostoje. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi atmetė pareiškėjos atskirąjį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. sausio 12 d. ir 2022 m. vasario 21 d. nutartimis atsisakė priimti pareiškėjos kasacinius skundus.

3. Pareiškėjos prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2022 m. birželio 16 d.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

4. Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones.

5. Kaip minėta, pareiškėja prašo ištirti, ar Konstitucijai tiek, kiek nurodyta pareiškėjos, neprieštarauja Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio (2011 m birželio 30 d. redakcija) 2 dalis, 19 straipsnio (2017 m. gruodžio 19 d. redakcija) 6 dalis.

5.1. Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio (2011 m birželio 30 d. redakcija) 2 dalyje nustatyta, kad prokurorų proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas; aukštesnysis prokuroras ir teismas nustato prokurorų padarytus proceso įstatymų pažeidimus ir panaikina neteisėtus sprendimus.

Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio (2017 m. gruodžio 19 d. redakcija) 6 dalį, duomenys, surinkti prokuratūroje dėl viešojo intereso galimo pažeidimo, prokuroro procesiniai sprendimai su tyrimu nesusijusiems asmenims gali būti teikiami tik prokuroro sprendimu.

5.2. Grįsdama savo abejones dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai, pareiškėja teigia, kad jos skundą dėl atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones nagrinėję teismai visiškai atsiribojo nuo materialinės teisės normų, reglamentuojančių statybos procesui keliamus reikalavimus, teisinio vertinimo. Taip, pasak pareiškėjos, buvo pažeista jos kaip visuomeninės organizacijos ir civilinės bylos dalyvės teisė, kad jos byloje teisingumą įvykdytų teismas, t. y. kad teismas įgyvendintų realią (o ne formalią) prokuroro veiksmų teisėtumo kontrolę ir užtikrintų, jog prokuratūros atliekamame tyrime būtų pašalinti bet kokio pobūdžio trūkumai. Be to, apribojant pareiškėjos teisę kvestionuoti prokuratūros priimtus sprendimus dėl galimų materialinės teisės taikymo pažeidimų, nepagrįstai apribojamas konstitucinės teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas.

5.3. Pareiškėjos prašymo kontekste pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą, išreikalavo iš Generalinės prokuratūros ir Klaipėdos apygardos prokuratūros visą nagrinėjamo klausimo tyrimo medžiagą. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartyje konstatavo, kad nebuvo pažeistos proceso normos, nustatančios skundo tyrimo procedūras, pateiktos argumentuotos išvados dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo.

Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 11 d. nutartyje, be kita ko, pažymėjo, kad privatus asmuo gali būti informacijos šaltinis apie atliktus viešojo intereso pažeidimus, tačiau asmens abstraktaus pobūdžio suinteresuotumas, kad būtų pašalintas viešojo intereso pažeidimas, nereiškia gintino teisme suinteresuotumo; privatus asmuo gali ginti tik savo pažeistas teises ir interesus, o visuomenės (viešojo) intereso gynimą privalo užtikrinti įstatyme nurodyti subjektai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. sausio 12 d. nutartyje atsisakęs priimti pareiškėjos kasacinį skundą inter alia pažymėjo, kad, pagal galiojančius įstatymus, teismas neturi kompetencijos savo iniciatyva pradėti civilinę bylą, todėl nėra pagrindo kelti klausimo dėl teismo kompetencijos ribojimo aptariamu Prokuratūros įstatymo reglamentavimu; be to, prokuroro atsisakymas reikšti ieškinį neužkerta kelio į teismą su ieškiniu kreiptis kitiems, privataus ar viešo intereso gynimu suinteresuotiems, asmenims.

5.4. Taigi, iš pareiškėjos prašymo matyti, kad nors pareiškėja nurodo, jog prašo ištirti Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio (2011 m birželio 30 d. redakcija) 2 dalies, 19 straipsnio (2017 m. gruodžio 19 d. redakcija) 6 dalies atitiktį Konstitucijai, ji iš esmės nesutinka su dėl jos priimtais teismų sprendimais, taip pat su juose pateiktu ginčijamo ir su juo susijusio teisinio reguliavimo aiškinimu, inter alia, kad asmens abstraktaus pobūdžio suinteresuotumas, jog būtų pašalintas viešojo intereso pažeidimas, nereiškia gintino teisme suinteresuotumo, o visuomenės (viešojo) intereso gynimą privalo užtikrinti įstatyme nurodyti subjektai.

5.5. Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, pagal Konstituciją, Konstitucinis Teismas nesprendžia, ar teismų sprendimai neprieštarauja Konstitucijai ir (ar) įstatymams, jis neturi įgaliojimų peržiūrėti teismų išnagrinėtų bylų ir panaikinti (pakeisti) teismų sprendimų; pagal Konstituciją, Konstitucinis Teismas taip pat nesprendžia teisės aktų taikymo klausimų; teisės taikymo klausimus sprendžia teismas, nagrinėjantis konkrečią bylą; nagrinėjamose bylose taikydami įstatymus, kitus teisės aktus, juose vartojamas sąvokas turi aiškinti nagrinėjantys bylas teismai. Prašymai išspręsti tokius klausimus yra nežinybingi Konstituciniam Teismui (inter alia2021 m. birželio 23 d. sprendimas Nr. KT112-A-S103/2021, 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimas Nr. KT156-A-S145/2021).

5.6. Vadinasi, pareiškėjos prašymas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

6. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą, jeigu jo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

7. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjos prašymą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjos [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-58/2022.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai Elvyra Baltutytė
                                                         Gintaras Goda
                                                         Vytautas Greičius
                                                         Danutė Jočienė
                                                         Giedrė Lastauskienė
                                                         Vytautas Mizaras
                                                         Algis Norkūnas
                                                         Daiva Petrylaitė
                                                         Janina Stripeikienė