Konstitucijos metai 2022
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą

Nuasmeninta

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PRAŠYMĄ NR. 1A-75/2022

2022 m. rugsėjo 21 d. Nr. KT114-A-S105/2022
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Giedrės Lastauskienės, Vytauto Mizaro, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjos [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-75/2022.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėja prašo ištirti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio (2009 m. vasario 19 d. redakcija) 9 dalies, 17 straipsnio (2017 m. liepos 11 d., 2018 m. gruodžio 11 d. redakcijos) 11 dalies atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 53 straipsniams.

2. Iš pareiškėjos prašymo ir jo priedų matyti, kad ji savo konstitucinių teisių pažeidimą sieja su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2019 m. balandžio 24 d. sprendimu, kuriuo nuspręsta priverstine tvarka iš pareiškėjos, kaip iš privalomuoju sveikatos draudimu savarankiškai besidraudžiančio asmens, turto išieškoti skolą į Valstybinio socialinio draudimo fondą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu dėl pareiškėjos priimtas teritorinio skyriaus sprendimas paliktas nepakeistas.

Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 24 d. sprendimu pareiškėjos skundą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimų panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. balandžio 25 d. nutartimi atmetė pareiškėjos apeliacinį skundą ir Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 24 d. sprendimą paliko nepakeistą.

3. Pareiškėjos prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2022 m. rugpjūčio 10 d.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

4. Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones.

5. Kaip minėta, pareiškėja prašo ištirti Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio (2009 m. vasario 19 d. redakcija) 9 dalies, 17 straipsnio (2017 m. liepos 11 d., 2018 m. gruodžio 11 d. redakcijos) 11 dalies atitiktį Konstitucijai.

Pažymėtina, kad, kaip matyti iš pareiškėjos prašymo, ji abejoja ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktimi Konstitucijai tuo aspektu, kiek juo įtvirtinta privalomuoju sveikatos draudimu savarankiškai besidraudžiančių asmenų pareiga mokėti šiuo teisiniu reguliavimu nustatyto dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nepriklausomai nuo jų turto ar pajamų, taip, pasak pareiškėjos, pažeidžiant neturtingų asmenų teisę į nemokamas medicinos paslaugas.

5.1. Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio (2009 m. vasario 19 d. redakcija) 9 dalyje buvo nustatyta:

„Asmenys, nepriklausantys išvardytiems šio straipsnio 1–8 dalyse ir šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje, kas mėnesį moka už save 9 procentų minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas.“

Pareiškėjos prašymo kontekste pažymėtina, kad, pagal Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalį (2009 m. liepos 22 d. redakcija su 2011 m. gruodžio 13 d. pakeitimu), apdraustaisiais, kurie draudžiami valstybės lėšomis (išskyrus asmenis, kurie privalo mokėti arba už kuriuos mokamos sveikatos draudimo įmokos pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6 ir 8 dalis), laikomi, be kita ko, valstybės remiami asmenys, gaunantys socialinę pašalpą (8 punktas).

Pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (2011 m. gruodžio 1 d. redakcija) 5 straipsnio 1 punktą, socialinė pašalpa – viena iš piniginės socialinės paramos rūšių, į kurią teisę turi asmenys, atitinkantys šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (2011 m. gruodžio 1 d. redakcija) 6 straipsnyje buvo nustatyta:

„Bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jeigu kreipimosi dėl socialinės pašalpos metu atitinka visus šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus:

1) bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio įstatymo 14 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo;

2) pajamos, nurodytos ir apskaičiuotos pagal šio įstatymo 17 ir 18 straipsnius, yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui;

3) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą.“

5.2. Pareiškėja ginčija ir Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio (2017 m. liepos 11 d., 2018 m. gruodžio 11 d. redakcijos) 11 dalies atitiktį Konstitucijai.

5.2.1. Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio (2017 m. liepos 11 d. redakcija) 11 dalyje buvo nustatyta:

„Asmenys, nepriskiriami šio straipsnio 2–10 dalyse ir šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje išvardytiems asmenims, kas mėnesį moka už save 9 procentų minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas.“

Pagal Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalį (2017 m. liepos 11 d. redakcija), apdraustaisiais, kurie draudžiami valstybės lėšomis (išskyrus asmenis, kurie privalo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas arba už kuriuos šios įmokos yra mokamos pagal šio Įstatymo 17 straipsnio 1–7 ir 9 dalis), laikomi nepasiturintys gyventojai, gaunantys socialinę pašalpą (8 punktas).

Taigi, palyginti Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio (2017 m. liepos 11 d. redakcija) 11 dalyje, 6 straipsnio 4 dalies (2017 m. liepos 11 d. redakcija) 8 punkte nustatytą teisinį reguliavimą su nustatytuoju to paties įstatymo 17 straipsnio (2009 m. vasario 19 d. redakcija) 9 dalyje, 6 straipsnio 4 dalies (2009 m. liepos 22 d. redakcija su 2011 m. gruodžio 13 d. pakeitimu) 8 punkte, jis pareiškėjos ginčijamu aspektu iš esmės nepakito.

Pažymėtina, kad pareiškėjos ginčijamos Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio (2017 m. liepos 11 d. redakcija) 11 dalies ir su ja susijusios 6 straipsnio 4 dalies (2017 m. liepos 11 d. redakcija) 8 punkto galiojimo metu galiojo minėtas Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (2011 m. gruodžio 1 d. redakcija) 6 straipsnis.

5.2.2. Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio (2018 m. gruodžio 11 d. redakcija) 11 dalyje nustatyta:

„Asmenys, nepriskiriami šio straipsnio 2–10 dalyse ir šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje išvardytiems asmenims, kas mėnesį moka už save 6,98 procento minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas.“

Palyginti Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio (2018 m. gruodžio 11 d. redakcija) 11 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą su nustatytuoju 17 straipsnio (2017 m. liepos 11 d. redakcija) 11 dalyje, jis pareiškėjos ginčijamu aspektu iš esmės nepakito.

Pažymėtina, kad su Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio (2018 m. gruodžio 11 d. redakcija) 11 dalimi susijusios 6 straipsnio 4 dalies (2017 m. liepos 11 d. redakcija) minėtas 8 punktas nebuvo keičiamas, o tuo metu, kai buvo priimti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimai, su kuriais pareiškėja sieja savo konstitucinių teisių pažeidimą, galiojo minėtas Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (2011 m. gruodžio 1 d. redakcija) 6 straipsnis.

5.3. Taigi, sistemiškai aiškinant atitinkamai Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio (2009 m. vasario 19 d. redakcija) 9 dalyje, 6 straipsnio 4 dalies (2009 m. liepos 22 d. redakcija su 2011 m. gruodžio 13 d. pakeitimu) 8 punkte, Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio (2017 m. liepos 11 d., 2018 m. gruodžio 11 d. redakcijos) 11 dalyje, 6 straipsnio 4 dalies (2017 m. liepos 11 d. redakcija) 8 punkte nustatytą teisinį reguliavimą kartu su nustatytuoju Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (2011 m. gruodžio 1 d. redakcija) 6 straipsnyje, pažymėtina, kad apdraustaisiais, kurie draudžiami valstybės lėšomis, buvo laikomi valstybės remiami asmenys (nepasiturintys gyventojai), gaunantys socialinę pašalpą, į kurią teisę turėjo asmenys, atsižvelgiant, be kita ko, į jų turtą ir pajamas; tokie asmenys neprivalėjo (-o) už save mokėti atitinkamai Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio (2009 m. vasario 19 d. redakcija) 9 dalyje, 17 straipsnio (2017 m. liepos 11 d., 2018 m. gruodžio 11 d. redakcijos) 11 dalyje nurodytų privalomojo sveikatos draudimo įmokų.

5.4. Vadinasi, priešingai, nei nurodo pareiškėja, pagal jos ginčijamą ir su juo susijusį Sveikatos draudimo įstatyme, Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą, nuo asmens turimo turto ir gaunamų pajamų priklausė, ar jis turi teisę į socialinę pašalpą, o tokią teisę turintis asmuo buvo laikomas valstybės remiamu asmeniu (nepasiturinčiu gyventoju), gaunančiu socialinę pašalpą, kuris neprivalo (-ėjo) už save mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokų.

5.5. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad prašyme pareiškėjos nurodytu aspektu, t. y. kad ginčijamu teisiniu reguliavimu, pasak pareiškėjos, įtvirtinta privalomuoju sveikatos draudimu savarankiškai besidraudžiančių asmenų pareiga mokėti nustatyto dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nepriklausomai nuo jų turto ar pajamų, nėra tyrimo dalyko.

5.6. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog tai, kad prašyme nėra tyrimo dalyko, reiškia, kad prašymas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui (inter alia 2019 m. spalio 9 d. sprendimas Nr. KT28-A-S17/2019, 2020 m. kovo 25 d. sprendimas Nr. KT55-A-S50/2020, 2021 m. balandžio 8 d. sprendimas Nr. KT55-A-S52/2021).

5.7. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą, jeigu jo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

6. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjos prašymą Konstituciniame Teisme.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjos [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-75/2022.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai Elvyra Baltutytė
                                                         Gintaras Goda
                                                         Vytautas Greičius
                                                         Danutė Jočienė
                                                         Giedrė Lastauskienė
                                                         Vytautas Mizaras
                                                         Algis Norkūnas
                                                         Daiva Petrylaitė
                                                         Janina Stripeikienė