Konstitucijos metai 2022
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl prašymo dalies priėmimo ir atsisakymo nagrinėti jo dalį

Nuasmeninta

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
SPRENDIMAS

DĖL PRAŠYMO NR. 1A-56/2022 DALIES PRIĖMIMO IR ATSISAKYMO NAGRINĖTI JO DALĮ

2022 m. rugsėjo 14 d. Nr. KT112-A-S103/2022
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Giedrės Lastauskienės, Vytauto Mizaro, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami] ([duomenys neskelbiami]) prašymą Nr. 1A-56/2022.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėjas prašo ištirti:

– Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 5 straipsnio (2021 m. liepos 13 d. redakcija) 6, 8 dalių, 1408 straipsnio (2021 m. gruodžio 23 d. redakcija) 3, 5 dalių atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsniui;

– Įstatymo 2 straipsnio 31 dalies (2016 m. rugsėjo 14 d. redakcija), 5 straipsnio (2021 m. liepos 13 d. redakcija) 6, 8 dalių, 115 straipsnio 2 dalies 5 punkto (2020 m. lapkričio 10 d. redakcija), 1408 straipsnio (2021 m. gruodžio 23 d. redakcija) 3, 5 dalių atitiktį Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai.

Pareiškėjas taip pat prašo pripažinti, kad nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. vasario 3 d. jo sulaikymas buvo neteisėtas.

2. Iš pareiškėjo prašymo ir jo priedų matyti, kad 2021 m. liepos 31 d. pareiškėjas, turintis Irako Respublikos piliečio pasą, sulaikytas neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos sieną, pateikė prašymą registraciją vykdžiusiam Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) pareigūnui suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Iš pareiškėjo prašymo ir jo priedų matyti ir tai, kad pareiškėjas buvo neįleistas į Lietuvos Respublikos teritoriją ir apgyvendintas užsieniečių registracijos centruose, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

2.1. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 14 d. sprendimas dėl pareiškėjo, kuriuo nuspręsta nesuteikti jam prieglobsčio, išsiųsti į Irako Respubliką, uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką, buvo panaikintas Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimu.

Migracijos departamento 2022 m. vasario 4 d. sprendimu nuspręsta pareiškėją įleisti į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo jo užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir apgyvendinti jį Įstatymo 1408 straipsnio (2021 m. gruodžio 23 d. redakcija) 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

2.2. Iš pareiškėjo prašymo ir jo priedų taip pat matyti, kad pareiškėjas prieglobsčio prašytojas, kaip užsienietis, 2022 m. sausio 14 d. pateikė prašymą teismui pripažinti jo sulaikymą neteisėtu nuo momento, kai nuo faktinio sulaikymo praėjo 48 val., iki momento, kai teismas priims sprendimą jo sulaikymo klausimu šioje byloje, ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį VSAT Užsieniečių registracijos centre Pabradėje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. sausio 19 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. vasario 25 d. neskundžiama nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies: panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 19 d. sprendimo dalį, kuria atmesta pareiškėjo skundo dalis pagal reikalavimą pripažinti pareiškėjo sulaikymą neteisėtu nuo momento, kai nuo faktinio sulaikymo praėjo 48 val., iki momento, kai teismas priims sprendimą dėl jo sulaikymo, ir šią administracinės bylos dalį nutraukė, konstatavęs, kad pareiškėjo reikalavimas, kuriuo, be kita ko, prašoma išspręsti pareiškėjo teisinės padėties klausimą, yra išspręstas Migracijos departamento 2022 m. vasario 4 d. sprendimu, taigi nėra nagrinėtinas šio proceso tvarka; kitą minėto Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

3. Pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2022 m. birželio 10 d.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

I

4. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija), kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones; šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas.

Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę paduoti Konstituciniam Teismui prašymą ištirti įstatymų ar kitų Seimo priimtų aktų, Respublikos Prezidento aktų, Vyriausybės aktų atitiktį Konstitucijai arba įstatymams, jeigu: 1) tų aktų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir 2) šis asmuo pasinaudojo visomis įstatymuose nustatytomis savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonėmis, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir, išnaudojus visas įstatymuose numatytas teismo sprendimo apskundimo galimybes, yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas, ir 3) nuo šios dalies 2 punkte nurodyto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepraėjo daugiau kaip keturi mėnesiai.

5. Pareiškėjas, be kita ko, prašo ištirti Įstatymo 5 straipsnio „Užsieniečių atvykimas į Lietuvos Respubliką“ (2021 m. liepos 13 d. redakcija) 6, 8 dalių, 1408 straipsnio „Užsieniečių atvykimas į Lietuvos Respubliką ir laikinas jų apgyvendinimas“ (2021 m. gruodžio 23 d. redakcija) 3, 5 dalių atitiktį Konstitucijos 20 straipsniui.

Ši pareiškėjo prašymo dalis grindžiama teisiniais argumentais.

5.1. Pasak pareiškėjo, Konstitucijos 20 straipsnyje garantuojama asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių, jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų. Pareiškėjas pažymi, kad, atsižvelgiant į Konstitucijos viršenybės principą, negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris leistų apriboti asmens laisvę be teismo sprendimo neapibrėžtam laikui, be procedūrinių garantijų, užtikrinančių teisminę peržiūrą ir teisinio tikrumo principo įgyvendinimą, nes tai lemtų Konstitucijos 20 straipsnio pažeidimą.

Pareiškėjo nuomone, remiantis ginčijamu teisiniu reguliavimu, pagal kurį prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, VSAT, be kita ko, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu dėl masinio užsieniečių antplūdžio yra paskelbta ekstremalioji situacija, su galimybe tokį apgyvendinimą pratęsti iki 6 mėnesių, pareiškėjas buvo de facto sulaikytas, taigi jo laisvė buvo suvaržyta be jokio nacionalinio teismo ar kitos Lietuvos Respublikos institucijos sprendimo. Be to, pareiškėjui nebuvo žinoma, nei kiek laiko, nei dėl kokių priežasčių jo laisvė ribojama, pareiškėjui nebuvo paaiškinta, kaip jis gali apskųsti savo sulaikymą. Ginčijamu teisiniu reguliavimu, pareiškėjo manymu, yra sudaromos prielaidos valstybės institucijoms, neatlikus nei laisvės apribojimo būtinumo, nei proporcingumo vertinimo, taikyti „automatinį sulaikymą“.

5.2. Konstatuotina, kad pareiškėjo prašyme yra pateikti teisiniai argumentai, pagrindžiantys jo abejones dėl Įstatymo 5 straipsnio (2021 m. liepos 13 d. redakcija) 6, 8 dalių, 1408 straipsnio (2021 m. gruodžio 23 d. redakcija) 3, 5 dalių atitikties Konstitucijos 20 straipsniui.

Vadinasi, ši pareiškėjo prašymo dalis atitinka Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodyto asmens prašymui Konstitucijoje ir Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytus reikalavimus, todėl yra priimtina nagrinėti Konstituciniame Teisme.

6. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas priimti nagrinėti Konstituciniame Teisme pareiškėjo prašymo dalį ištirti Įstatymo 5 straipsnio (2021 m. liepos 13 d. redakcija) 6, 8 dalių, 1408 straipsnio (2021 m. gruodžio 23 d. redakcija) 3, 5 dalių atitiktį Konstitucijos 20 straipsniui.

II

7. Pareiškėjas taip pat prašo ištirti Įstatymo 2 straipsnio 31 dalies (2016 m. rugsėjo 14 d. redakcija) atitiktį Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai.

Įstatymo 2 straipsnio „Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos“ 31 dalyje (2016 m. rugsėjo 14 d. redakcija) nustatyta, kad užsieniečio sulaikymas – užsieniečio laikinas apgyvendinimas VSAT, apribojant jo judėjimo laisvę šio Įstatymo nustatytais pagrindais ir terminais.

7.1. Pažymėtina, kad, kaip matyti iš Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 19 d. sprendimo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 25 d. nutarties, priimtų dėl pareiškėjo prašymo pripažinti jo sulaikymą neteisėtu, teismuose buvo nagrinėjamas užsieniečio, prieglobsčio prašytojo, prašymas pripažinti jo sulaikymą neteisėtu, skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Taigi teismai iš esmės sprendė pareiškėjui taikytos jo laisvę apribojusios priemonės teisėtumo klausimą ir alternatyvios jai priemonės taikymo galimybę. Vadinasi, pareiškėjo ginčijama Įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje (2016 m. rugsėjo 14 d. redakcija) nustatyta užsieniečio sulaikymo sąvoka nebuvo pagrindas priimti minėtus teismų sprendimus.

7.2. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodytas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Konstitucijai ir (ar) įstatymams neprieštarauja tik tokie Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti aktai, kurių pagrindu priimtas sprendimas galėjo pažeisti šio asmens konstitucines teises ar laisves; pagal Konstituciją, minėtas asmuo neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu nebuvo priimta tokio sprendimo (inter alia 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimas Nr. KT43-A-S31/2019, 2020 m. vasario 5 d. sprendimas Nr. KT19-A-S19/2020, 2022 m. sausio 5 d. sprendimas Nr. KT3-A-S3/2022).

7.3. Vadinasi, pagal Konstituciją, pareiškėjas neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Įstatymo 2 straipsnio 31 dalies (2016 m. rugsėjo 14 d. redakcija) atitikties Konstitucijai.

8. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymas paduotas institucijos ar asmens, neturinčių teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą.

9. Taigi yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti šią pareiškėjo prašymo dalį.

10. Pareiškėjas taip pat prašo ištirti Įstatymo 5 straipsnio (2021 m. liepos 13 d. redakcija) 6, 8 dalių, 115 straipsnio „Alternatyvios sulaikymui priemonės“ 2 dalies 5 punkto (2020 m. lapkričio 10 d. redakcija), 1408 straipsnio (2021 m. gruodžio 23 d. redakcija) 3, 5 dalių atitiktį Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai.

10.1. Pasak pareiškėjo, jam taikytų priemonių pobūdis ir intensyvumas prilygsta sulaikymui, todėl jo apgyvendinimas užsieniečių registracijos centruose, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, yra de facto sulaikymas, o ne alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas. Pareiškėjo vertinimu, nei Lietuvos Respublikos institucijos, nei teismai, taikydami ginčijamą teisinį reguliavimą, neatsižvelgė į sulaikymo sąvokos reglamentavimą Europos Sąjungos teisės aktuose. Dėl to, pasak pareiškėjo, buvo pažeista iš konstitucinio teisingumo principo kylanti pareiga vadovautis teise ir tinkamai ją taikyti, kuri taip pat apima ir pareigą vadovautis Europos Sąjungos teise ir tinkamai ją taikyti. Vadinasi, teismai jo byloje negalėjo įvykdyti teisingumo ir taip buvo pažeista Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis.

10.2. Šio prašymo kontekste pažymėtina, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. sausio 19 d. sprendimu, įvertinęs pareiškėjo prieglobsčio prašytojo gyvenimo Užsieniečių registracijos centre sąlygas, nurodė, kad jo gyvenimo sąlygos negali būti pripažįstamos de facto sulaikymu, pareiškėjo prašymą pripažinti jo sulaikymą neteisėtu atmetė. Be to, konstatavęs, kad nėra duomenų, jog egzistuoja išskirtinės aplinkybės, dėl kurių galėtų būti taikomos švelnesnės, nei taikyta, priemonės, netenkino pareiškėjo prašymo apgyvendinti jį Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Kaip minėta, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. vasario 25 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies, panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 19 d. sprendimo dalį, kuria atmesta pareiškėjo skundo dalis pagal reikalavimą pripažinti užsieniečio sulaikymą neteisėtu, ir šią administracinės bylos dalį nutraukė.

10.3. Taigi, nors pareiškėjas nurodo, kad prašo ištirti Įstatymo 5 straipsnio (2021 m. liepos 13 d. redakcija) 6, 8 dalių, 115 straipsnio 2 dalies 5 punkto (2020 m. lapkričio 10 d. redakcija), 1408 straipsnio (2021 m. gruodžio 23 d. redakcija) 3, 5 dalių atitiktį Konstitucijos 109 straipsniui, iš pareiškėjo prašymo visumos matyti, kad jis iš esmės nesutinka su teismų sprendimuose nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų vertinimu, inter alia su teismo padaryta išvada, kad pareiškėjo gyvenimo sąlygos Užsieniečių registracijos centre negali būti pripažįstamos de facto sulaikymu. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas taip pat abejoja, ar teismai tinkamai laikėsi pareigos vadovautis Europos Sąjungos teise ir tinkamai ją taikyti. Taigi, pareiškėjas, ginčydamas Įstatymo 5 straipsnio (2021 m. liepos 13 d. redakcija) 6, 8 dalių, 115 straipsnio 2 dalies 5 punkto (2020 m. lapkričio 10 d. redakcija), 1408 straipsnio (2021 m. gruodžio 23 d. redakcija) 3, 5 dalių atitiktį Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, iš esmės kvestionuoja dėl jo priimtus teismų sprendimus.

10.4. Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, pagal Konstituciją, jis nesprendžia, ar teismų sprendimai neprieštarauja Konstitucijai ir (ar) įstatymams, neturi įgaliojimų peržiūrėti teismų išnagrinėtų bylų ir panaikinti (pakeisti) teismų sprendimų (inter alia 2021 m. birželio 3 d. sprendimas Nr. KT94-A-S86/2021, 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimas Nr. KT187-A-S173/2021, 2022 m. vasario 2 d. sprendimas Nr. KT16-A-S16/2022); pagal Konstituciją, Konstitucinis Teismas taip pat nesprendžia teisės aktų taikymo klausimų; teisės taikymo klausimus sprendžia teismas, nagrinėjantis konkrečią bylą (inter alia 2021 m. sausio 8 d. sprendimas Nr. KT7-A-S7/2021, 2021 m. spalio 13 d. sprendimas Nr. KT165-A-S153/2021); įstatymų leidėjo neišspręsti teisės taikymo klausimai yra teismų praktikos dalykas (inter alia 2020 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. KT80-A-S75/2020, 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimas Nr. KT181-A-S167/2021). Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo kompetencijai nepriskirta vertinti, ar teismai tinkamai taikė Europos Sąjungos teisę. Prašymai išspręsti minėtus klausimus yra nežinybingi Konstituciniam Teismui.

10.5. Vadinasi, pareiškėjo prašymas ištirti Įstatymo 5 straipsnio (2021 m. liepos 13 d. redakcija) 6, 8 dalių, 115 straipsnio 2 dalies 5 punkto (2020 m. lapkričio 10 d. redakcija), 1408 straipsnio (2021 m. gruodžio 23 d. redakcija) 3, 5 dalių atitiktį Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

11. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą, jeigu jo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti šią pareiškėjo prašymo dalį.

13. Pareiškėjas Konstitucinio Teismo taip pat prašo pripažinti, kad nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. vasario 3 d. jo sulaikymas buvo neteisėtas.

13.1. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad, pagal Konstituciją, asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą tik dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų teisės aktų atitikties Konstitucijai ir (ar) įstatymams. Konstitucijos 105 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Konstitucinis Teismas nagrinėja ir priima sprendimą, ar neprieštarauja Konstitucijai Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Konstitucinis Teismas taip pat nagrinėja, ar neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams Respublikos Prezidento aktai ir Respublikos Vyriausybės aktai.

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad, pagal Konstituciją, Konstitucinis Teismas neturi įgaliojimų spręsti kitų institucijų kompetencijai priskirtų klausimų (inter alia 2020 m. balandžio 1 d. sprendimas Nr. KT60-A-S55/2020, 2020 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. KT79-A-S74/2020). Prašymai išspręsti tokius klausimus yra nežinybingi Konstituciniam Teismui.

13.2. Vadinasi, pareiškėjo prašymas pripažinti, kad nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. vasario 3 d. jo sulaikymas buvo neteisėtas, yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

14. Kaip minėta, pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą, jeigu jo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti šią pareiškėjo prašymo dalį.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalimi, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

1. Priimti nagrinėti pareiškėjo [duomenys neskelbiami] ([duomenys neskelbiami]) prašymą Nr. 1A-56/2022 ištirti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 5 straipsnio (2021 m. liepos 13 d. redakcija) 6, 8 dalių, 1408 straipsnio (2021 m. gruodžio 23 d. redakcija) 3, 5 dalių atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsniui.

2. Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo [duomenys neskelbiami] ([duomenys neskelbiami]) prašymą Nr. 1A-56/2022 ištirti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 31 dalies (2016 m. rugsėjo 14 d. redakcija), 5 straipsnio (2021 m. liepos 13 d. redakcija) 6, 8 dalių, 115 straipsnio 2 dalies 5 punkto (2020 m. lapkričio 10 d. redakcija), 1408 straipsnio (2021 m. gruodžio 23 d. redakcija) 3, 5 dalių atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, taip pat prašymą pripažinti, kad nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. vasario 3 d. pareiškėjo sulaikymas buvo neteisėtas.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai Gintaras Goda

                                                         Vytautas Greičius

                                                         Danutė Jočienė

                                                         Giedrė Lastauskienė

                                                         Vytautas Mizaras

                                                         Algis Norkūnas

                                                         Daiva Petrylaitė

                                                         Janina Stripeikienė