Nuasmeninta
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PRAŠYMĄ NR. 1A-70/2022
2022 m. rugsėjo 14 d. Nr. KT110-A-S101/2022
Vilnius
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Giedrės Lastauskienės, Vytauto Mizaro, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės,
sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,
Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjos [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-70/2022.
Konstitucinis Teismas
nustatė:
1. Pareiškėja prašo ištirti, ar Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas tiek, kiek juose nėra nustatyta pareiškėjos akcininkų teisė kreiptis į teismą dėl patirtos žalos atlyginimo, taip pat nenustatyta, kad patirtos išlaidos, išskyrus sumokėtą žyminį mokestį, kai byla nutraukiama, nes ji nenagrinėtina teisme (Civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 4 punktas), turėtų būti atlyginamos, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 30 straipsniams.
2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimu atmetė pareiškėjos akcininkų ieškinį dėl žalos atlyginimo jiems praleidus ieškinio senaties terminą. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gruodžio 20 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir civilinę bylą nutraukė remdamasis tuo, kad pareiškėjos akcininkai neturi teisės pateikti ieškinio dėl žalos, kurią galimai patyrė pareiškėja, kad tokią teisę turi tik pati pareiškėja. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartyje, be kita ko, konstatuota, kad pareiškėja tokia teise pasinaudojo, kai kreipėsi į administracinius teismus, t. y. į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimu pareiškėjos skundo dalį dėl žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjai praleidus ieškinio senaties terminą, ir į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kuris galutine ir neskundžiama 2019 m. spalio 16 d. nutartimi atmetė pareiškėjos apeliacinį skundą ir paliko galioti minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. kovo 31 d. galutine ir neskundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos akcininkų kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutarties peržiūrėjimo.
3. Pareiškėjos prašymas Konstituciniam Teismui registruotu paštu išsiųstas 2022 m. liepos 28 d., Konstituciniame Teisme gautas 2022 m. rugpjūčio 2 d.
Konstitucinis Teismas
konstatuoja:
4. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija), kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones.
Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodytas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Konstitucijai ir (ar) įstatymams neprieštarauja tik tokie Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti aktai, kurių pagrindu priimtas sprendimas galėjo pažeisti šio asmens konstitucines teises ar laisves; pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį, asmuo neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą, kai jis siekia apginti ne savo, o kito asmens (kitų asmenų) konstitucines teises ar laisves (inter alia 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimas Nr. KT167-A-S153/2020, 2020 m. spalio 29 d. sprendimas Nr. KT185-A-S171/2020, 2021 m. birželio 10 d. sprendimas Nr. KT103-A-S94/2021).
5. Kaip minėta, pareiškėja prašo ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja Civilinis kodeksas, Akcinių bendrovių įstatymas, Civilinio proceso kodeksas tiek, kiek juose nėra nustatyta pareiškėjos akcininkų teisė kreiptis į teismą dėl patirtos žalos atlyginimo, taip pat nenustatyta, kad patirtos išlaidos, išskyrus sumokėtą žyminį mokestį, kai byla nutraukiama, nes ji nenagrinėtina teisme (Civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 4 punktas), turėtų būti atlyginamos.
Be to, pareiškėja savo konstitucinių teisių pažeidimą sieja su Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartimi. Kaip matyti iš šių teismų nutarčių, jos buvo priimtos civilinėje byloje pareiškėjos akcininkams, o ne pareiškėjai ginant savo teises ir laisves.
Taigi pareiškėja kreipėsi į Konstitucinį Teismą siekdama apginti ne savo, o kitų asmenų (pareiškėjos akcininkų) konstitucines teises ir laisves.
6. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad, pagal Konstituciją, pareiškėja neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes ji siekia apginti ne savo, o kitų asmenų konstitucines teises ar laisves.
7. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymas paduotas institucijos ar asmens, neturinčių teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą.
8. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjos prašymą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
nusprendžia:
Atsisakyti nagrinėti pareiškėjos [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-70/2022.
Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Konstitucinio Teismo teisėjai Gintaras Goda
Vytautas Greičius
Danutė Jočienė
Giedrė Lastauskienė
Vytautas Mizaras
Algis Norkūnas
Daiva Petrylaitė
Janina Stripeikienė
