Konstitucijos metai 2022
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl prašymo grąžinimo

Nuasmeninta

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
SPRENDIMAS

DĖL PRAŠYMO NR. 1A-14/2022 GRĄŽINIMO

2022 m. rugsėjo 6 d. Nr. KT106-A-S97/2022
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Giedrės Lastauskienės, Vytauto Mizaro, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-14/2022.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėjas prašo pripažinti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis, 66 straipsnio 1 dalis tiek, kiek, pasak pareiškėjo, juose nenustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikyta kardomoji priemonė intensyvi priežiūra, privalo ją įskaityti į paskirtą bausmę vadovaudamasis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nustatyta vienos bausmės keitimo kita bausme taisykle, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 1 daliai, 29 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

2. Iš pareiškėjo prašymo, jo priedų, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 4 d. nutartimi pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, jam paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė ir nurodyta, kad į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2015 m. gegužės 25 d. iki 2016 m. gegužės 25 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. spalio 12 d. nutartimi pakeitė Šiaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 4 d. nutarties dalį, perkvalifikavo pareiškėjo nusikalstamas veikas į vieną tęstinę nusikalstamą veiką ir paskyrė galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę, kartu pažymėdamas, kad į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2015 m. gegužės 25 d. iki 2016 m. gegužės 25 d., o pirmosios instancijos teismas, svarstydamas bausmių skyrimo klausimą, be kita ko, atsižvelgė į ilgai taikytą kardomąją priemonę pareiškėjui.

3. Pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui registruotu paštu išsiųstas 2022 m. vasario 14 d., Konstituciniame Teisme gautas 2022 m. vasario 17 d.

4. Sprendžiant dėl pareiškėjo prašymo priėmimo buvo nustatyta, kad pareiškėjo prašymas pripažinti, kad BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis, 66 straipsnio 1 dalis tiek, kiek nurodyta pareiškėjo, prieštarauja Konstitucijos 20 straipsnio 1 daliai, 29 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 671 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 1 dalies 10 punkte, 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, Konstitucinio Teismo 2022 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. KT66-A-S60/2022 pareiškėjui buvo nustatytas terminas jo prašymo trūkumams pašalinti.

Pareiškėjas, siekdamas pašalinti nurodytus prašymo trūkumus, minėtame Konstitucinio Teismo sprendime nustatytu laiku Konstituciniam Teismui pateikė patikslintą prašymą.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

5. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija), kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones; šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Konstitucinio Teismo įstatymas.

6. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalies 3 punktą, pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui turi būti pateiktas per keturis mėnesius nuo galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalies 3 punkte nustatytas keturių mėnesių terminas sueina ne darbo ar oficialios šventės dieną, paskutine šio termino diena laikytina po šios ne darbo ar oficialios šventės dienos einanti pirmoji darbo diena (inter alia 2020 m. balandžio 15 d. sprendimas Nr. KT75-A-S70/2020, 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimas Nr. KT179-A-S165/2021).

Pažymėtina, kad, kaip minėta, galutinė ir neskundžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis dėl pareiškėjo įsiteisėjo 2021 m. spalio 12 d. Vadinasi, paskutinė Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalies 3 punkte nustatyto keturių mėnesių termino diena buvo 2022 m. vasario 12 d., t. y. ne darbo diena (šeštadienis). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas prašymą Konstituciniam Teismui registruotu paštu išsiuntė 2022 m. vasario 14 d., t. y. pirmąją po minėtos ne darbo dienos einančią darbo dieną, konstatuotina, kad pareiškėjas nepraleido kreipimosi į Konstitucinį Teismą termino.

7. Konstitucinio Teismo įstatymo 671 straipsnyje (2019 m. liepos 26 d. redakcija) nustatyti Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodyto asmens prašymo turinio reikalavimai, be kita ko, prašyme nurodyti prašymą teikiančio asmens pozicijos dėl ginčijamo teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisinius argumentus, įskaitant pagrindžiančius, kaip buvo pažeistos šio asmens konstitucinės teisės ar laisvės (671 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Prašyme taip pat turi būti aiškiai, tiksliai ir suprantamai suformuluota šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija (671 straipsnio 2 dalis).

8. Kaip minėta, pareiškėjas prašo ištirti, ar Konstitucijos 20 straipsnio 1 daliai, 29 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja BK 65 straipsnio „Bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklės“ 1 dalies 1 punkto b papunktis, 66 straipsnio „Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę“ 1 dalis tiek, kiek, pasak pareiškėjo, juose nenustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikyta kardomoji priemonė intensyvi priežiūra, privalo ją įskaityti į paskirtą bausmę, vadovaudamasis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nustatyta vienos bausmės keitimo kita bausme taisykle, pagal kurią viena laisvės atėmimo diena prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.

Pareiškėjo nuomone, kardomoji priemonė intensyvi priežiūra ir BK 48 straipsnyje nustatytas laisvės apribojimas yra identiškos bausmės, todėl skiriant bausmę asmeniui, kuriam buvo taikyta kardomoji priemonė intensyvi priežiūra, jos taikymo laikas turi būti įskaitomas į paskirtą bausmę, vadovaujantis minėta BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nustatyta vienos bausmės keitimo kita bausme taisykle. Pareiškėjo vertinimu, tarp asmenų, kuriems intensyvi priežiūra taikoma kaip bausmė, ir asmenų, kuriems ji taikoma kaip kardomoji priemonė, nėra jokių esminių skirtumų. Pareiškėjas nurodo, kad net jeigu skiriant bausmę ir atsižvelgiama į tai, jog nuteistajam buvo skirta kardomoji priemonė intensyvi priežiūra, iš teismų sprendimų neaišku, kokiu mastu parenkant laisvės atėmimo bausmės dydį buvo atsižvelgta į patirtą laisvės suvaržymą. Pasak pareiškėjo, teismas, skirdamas jam bausmę, tinkamai neatsižvelgė į jam ilgą laiką taikytą kardomąją priemonę intensyvią priežiūrą, dėl to buvo pažeistos jo konstitucinės teisės ir laisvės.

8.1. Iš pareiškėjo prašymo ir šalinant jo trūkumus pateikto patikslinto prašymo matyti, kad pareiškėjas, grįsdamas savo abejones dėl ginčijamo teisinio reguliavimo tiek, kiek nurodyta, prieštaravimo Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, nepateikia teisinių argumentų, kodėl, pagal Konstituciją, įstatymų leidėjas, turėdamas plačią diskreciją nustatyti inter alia teisinę atsakomybę už teisei priešingas veikas, negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį tik BK 66 straipsnyje nurodyta kardomoji priemonė – kardomasis kalinimas (suėmimas) privalo būti įskaitytas į paskirtą bausmę, ir kodėl toks teisinis reguliavimas, pagal kurį tik ši kardomoji priemonė įskaitoma į paskirtą laisvės atėmimo bausmę, negali būti pagal Konstituciją pateisinamas atsižvelgiant į kardomojo kalinimo (suėmimo) pobūdį.

Pareiškėjas taip pat nepateikia teisinių argumentų, kodėl, pagal Konstituciją, kardomoji priemonė intensyvi priežiūra bausmių įskaitymo aspektu turėtų būti vertinama, kaip ir griežčiausia kardomoji priemonė kardomasis kalinimas (suėmimas), ir kodėl dvi skirtingų rūšių kardomosios priemonės (kardomasis kalinimas (suėmimas) ir intensyvi priežiūra, kurios sąlygos, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1311 straipsnio 2, 3 dalis, nustatomos ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi) turėtų būti vienodai traktuojamos įskaitymo į paskirtą bausmę kontekste.

8.2. Pareiškėjas, siekdamas pašalinti prašymo dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijos 20 straipsnio 1 daliai trūkumus, pateiktame patikslintame prašyme nurodo, kad kardomąja priemone intensyvia priežiūra buvo suvaržyta jo laisvė, tačiau įstatyme nenustatytas santykis, kuriuo šios kardomosios priemonės taikymo laikas įskaitomas į paskirtą laisvės atėmimo bausmę, taip suteikiant teismui diskreciją spręsti, kokiu mastu turi būti atsižvelgiama į dėl taikytos šios kardomosios priemonės patirtą laisvės suvaržymą; pasak pareiškėjo, dėl „valstybės interesų patirtas laisvės atėmimas“ turi būti įskaitomas į bausmę ar kitaip kompensuojamas. Pažymėtina, kad tokie bendro pobūdžio teiginiai savaime nepagrindžia, kaip konkrečiai ginčijamu teisiniu reguliavimu pažeidžiama Konstitucijos 20 straipsnio 1 dalis.

9. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas prašyme ir šalinant prašymo trūkumus pateiktame patikslintame prašyme nenurodė teisinių argumentų, pagrindžiančių jo abejones dėl BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčio, 66 straipsnio 1 dalies tiek, kiek nurodyta pareiškėjo, atitikties Konstitucijos 20 straipsnio 1 daliai, 29 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, taigi nepašalino prašymo trūkumų.

10. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 1 dalies (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 3 punktą, jeigu Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytas asmuo nepašalino prašymo (jo dalies) trūkumų šio įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju ir terminais, toks prašymas (jo dalis) grąžinamas pareiškėjui.

11. Taigi yra pagrindas grąžinti pareiškėjui jo prašymą.

12. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 2 dalį, prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai.

Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, prašymo grąžinimas prašymo trūkumų per nustatytą terminą nepašalinusiam Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytam asmeniui nesuteikia teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, jeigu šis asmuo nebegali įgyvendinti šios savo teisės pateikdamas naują prašymą Konstituciniam Teismui Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytomis sąlygomis, inter alia per šiame įstatyme nustatytą keturių mėnesių nuo galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminą (inter alia 2020 m. sausio 16 d. sprendimas Nr. KT6-A-S6/2020, 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimas Nr. KT155-A-S142/2020, 2021 m. vasario 4 d. sprendimas Nr. KT25-A-S25/2021).

Atsižvelgiant į tai, kad dėl pareiškėjo priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, nuo kurios įsiteisėjimo dienos skaičiuojamas kreipimosi į Konstitucinį Teismą terminas, įsiteisėjo 2021 m. spalio 12 d., pareiškėjas nebegali įgyvendinti teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą pateikdamas naują prašymą ištirti BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčio, 66 straipsnio 1 dalies tiek, kiek nurodyta pareiškėjo, atitiktį Konstitucijos 20 straipsnio 1 daliai, 29 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui per Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytą keturių mėnesių terminą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 28 straipsniu, 671 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 2 dalimi, 70 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Grąžinti pareiškėjui [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-14/2022.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai Elvyra Baltutytė

                                                         Gintaras Goda

                                                         Vytautas Greičius

                                                         Danutė Jočienė

                                                         Giedrė Lastauskienė

                                                         Vytautas Mizaras

                                                         Algis Norkūnas

                                                         Daiva Petrylaitė

                                                         Janina Stripeikienė