Konstitucijos metai 2022
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą

Nuasmeninta

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
SPRENDIMAS

DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PRAŠYMĄ NR. 1A-54/2022

2022 m. rugsėjo 6 d. Nr. KT103-A-S94/2022
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Giedrės Lastauskienės, Vytauto Mizaro, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjos [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-54/2022.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėja prašo pripažinti prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsniui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 1752 straipsnio 1 dalies nuostatas tiek, kiek, pareiškėjos teigimu, jos susijusios su liudytojų apklausa nuotoliniu būdu, naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas.

2. Iš pareiškėjos prašymo ir jo priedų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 7 d. sprendimu, be kita ko, iš pareiškėjos buvo priteista skola ieškovui civilinėje byloje. Nagrinėjant šią bylą liudytojų apklausa buvo vykdoma nuotoliniu būdu, naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. sausio 13 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 7 d. sprendimą paliko nepakeistą, be kita ko, konstatavęs, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas COVID-19 pandemijos laikotarpiu liudytojų apklausą vykdė nuotoliniu būdu, laikydamasis patvirtintų rekomendacijų dėl bylų nagrinėjimo ir teismo posėdžių organizavimo karantino laikotarpiu, nesudaro pagrindo pripažinti, kad liudytojų apklausa vyko pažeidžiant proceso teisės normas, ypač atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja jokių konkrečių pažeidimų neįvardijo, o apeliacinės instancijos teismas jų taip pat nenustatė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. kovo 29 d. galutine ir neskundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos kasacinį skundą.

3. Pareiškėjos prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2022 m. birželio 10 d.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

4. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija), kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones.

5. Kaip minėta, pareiškėja prašo ištirti CPK 1752 straipsnio „Vaizdo konferencijų, telekonferencijų naudojimas“ 1 dalies tiek, kiek nurodo, atitiktį Konstitucijai.

Pareiškėja savo abejones dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai iš esmės grindžia tuo, kad jame, pasak pareiškėjos, nenustatyti jokie teisiniai liudytojų apklausos vykdymo nuotoliniu būdu reikalavimai (apklausos vykdymo nuotoliniu būdu tvarka, ją vykdančio teisėjo pareigos, procesinės šalių teisės, reikalavimai dėl liudytojų parodymų objektyvumo ir nešališkumo užtikrinimo). Taigi pareiškėja kelia legislatyvinės omisijos, t. y. tokios teisinio reguliavimo spragos, kurią draudžia Konstitucija, klausimą.

5.1. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog teisės spraga, inter alia legislatyvinė omisija, visuomet reiškia, kad atitinkamų visuomeninių santykių teisinis reguliavimas apskritai nei eksplicitiškai, nei implicitiškai nėra nustatytas nei tam tikrame teisės akte (jo dalyje), nei kuriuose nors kituose teisės aktuose, tačiau poreikis tuos visuomeninius santykius teisiškai sureguliuoti yra, o legislatyvinės omisijos atveju tas teisinis reguliavimas turi būti nustatytas būtent tame teisės akte (būtent toje jo dalyje), nes to reikalauja kuris nors aukštesnės galios teisės aktas, inter alia pati Konstitucija (inter alia 2008 m. lapkričio 5 d., 2011 m. rugpjūčio 25 d. sprendimai, 2020 m. kovo 10 d. sprendimas Nr. KT43-A-S39/2020).

5.2. Pažymėtina ir tai, kad CPK 192 straipsnyje „Liudytojo apklausos tvarka“ (su 2018 m. gruodžio 20 d. pakeitimu) yra nustatyta liudytojų apklausos vykdymo tvarka, inter alia su jos vykdymu susijusios teismo teisės ir pareigos, kaip antai: liudytojas gali būti teismo apklausiamas savo buvimo vietoje, jeigu jis dėl teismo pripažintų svarbiomis priežasčių negali atvykti (2 dalis); teismas nustato liudytojo asmens tapatybę, išaiškina liudytojo teises ir pareigas bei atsakomybę už priesaikos sulaužymą ir kitų liudytojo pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą (3 dalis); išsiaiškinęs liudytojo santykius su šalimis, trečiaisiais asmenimis bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės liudytojo parodymams įvertinti (liudytojo išsilavinimą, veiklos sritį ar kt.), teismas pasiūlo liudytojui teisingai pasakyti teismui viską, ką jis žino byloje, ir vengti pateikti informaciją, kurios šaltinio jis negali nurodyti (5 dalis); teisėjas turi teisę klausti bet kuriuo liudytojo apklausos momentu (6 dalis). Pagal CPK 42 straipsnio „Šalių teisės ir pareigos“ 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. redakcija), šalys, be kita ko, turi teisę dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus liudytojams, pateikti prašymus, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais. CPK 1752 straipsnio „Vaizdo konferencijų, telekonferencijų naudojimas“ 1 dalyje, kurią tiek, kiek nurodyta, ginčija pareiškėja, be kita ko, nurodyta, kad, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, turi būti užtikrintas patikimas proceso dalyvių tapatybės nustatymas ir duomenų (įrodymų) objektyvus fiksavimas ir pateikimas. CPK 191 straipsnio „Liudytojo teisės ir pareigos“ 1 dalyje (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) įtvirtinta šaukiamo liudytoju asmens pareiga duoti teisingus parodymus.

Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad CPK nėra įtvirtinta išimčių dėl nurodytose nuostatose įtvirtintų reikalavimų laikymosi, kai liudytojų apklausa vykdoma nuotoliniu būdu, naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas.

5.3. Taigi CPK, inter alia jo 42 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. redakcija), 1752 straipsnio 1 dalyje, 191 straipsnio 1 dalyje (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija), 192 straipsnyje (su 2018 m. gruodžio 20 d. pakeitimu), priešingai, nei teigia pareiškėja, yra įtvirtintas teisinis reguliavimas, nustatantis liudytojų apklausos, be kita ko, vykdomos naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, tvarką, ją vykdančio teisėjo pareigas, procesines šalių teises, reikalavimus dėl liudytojų parodymų objektyvumo užtikrinimo.

5.4. Atsižvelgiant į tai, kad CPK yra įtvirtintas minėtas su liudytojų apklausos vykdymu, be kita ko, naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, susijęs teisinis reguliavimas, konstatuotina, jog CPK nėra pareiškėjos preziumuojamos legislatyvinės omisijos, kuri, kaip minėta, visuomet reiškia, kad atitinkamų visuomeninių santykių teisinis reguliavimas apskritai nei eksplicitiškai, nei implicitiškai nėra nustatytas nei tam tikrame teisės akte (jo dalyje), nei kuriuose nors kituose teisės aktuose. Taigi pareiškėjos prašyme nėra tyrimo dalyko.

5.5. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog tai, kad prašyme nėra tyrimo dalyko, reiškia, kad prašymas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui (inter alia 2019 m. spalio 9 d. sprendimas Nr. KT28-A-S17/2019, 2021 m. balandžio 8 d. sprendimas Nr. KT55-A-S52/2021, 2022 m. liepos 7 d. sprendimas Nr. KT88-A-S80/2022).

6. Pareiškėjos prašymo kontekste taip pat paminėtina, kad, pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi dėl liudytojo, apklausto jo buvimo vietoje, inter alia taikant CPK 1752 straipsnio 1 dalies nuostatas, parodymų vertinimo kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Kartu pažymėtina, kad, kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, prašymai išspręsti teisės taikymo klausimus yra nežinybingi Konstituciniam Teismui (inter alia 2020 m. kovo 10 d. sprendimas Nr. KT43-A-S39/2020, 2022 m. kovo 2 d. sprendimas Nr. KT27-A-S26/2022).

7. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą, jeigu jo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

8. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjos prašymą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjos [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-54/2022.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai Elvyra Baltutytė

                                                         Gintaras Goda

                                                         Vytautas Greičius

                                                         Danutė Jočienė

                                                         Giedrė Lastauskienė

                                                         Vytautas Mizaras

                                                         Algis Norkūnas

                                                         Daiva Petrylaitė

                                                        Janina Stripeikienė