Nuasmeninta
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PRAŠYMĄ NR. 1A-79/2022
2022 m. rugsėjo 6 d. Nr. KT100-A-S91/2022
Vilnius
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Giedrės Lastauskienės, Vytauto Mizaro, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės,
sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,
Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami] ([duomenys neskelbiami]) prašymą Nr. 1A-79/2022.
Konstitucinis Teismas
nustatė:
1. Pareiškėjas Konstitucinio Teismo prašo pripažinti, kad „asmens laikymas trylika mėnesių de facto sulaikymo sąlygomis“ prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsniui, įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas), teismus arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba) skirti pareiškėjui alternatyvią sulaikymui priemonę – nustatyti, kad jis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą, išreikalauti pareiškėjo asmens bylą iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos, bylą nagrinėti nuotoliniu būdu per vaizdo konferencijų programą ZOOM, teismo posėdžio metu užtikrinant pareiškėjo dalyvavimą teismo posėdyje per vertėją.
2. Pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2022 m. rugpjūčio 22 d.
Pareiškėjo prašymą Konstituciniam Teismui pateikė advokatas [duomenys neskelbiami].
Konstitucinis Teismas
konstatuoja:
3. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija), kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones.
Taigi, pagal Konstituciją, asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą tik dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų teisės aktų atitikties Konstitucijai ir (ar) įstatymams. Konstitucijos 105 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Konstitucinis Teismas nagrinėja ir priima sprendimą, ar neprieštarauja Konstitucijai Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Konstitucinis Teismas taip pat nagrinėja, ar neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams Respublikos Prezidento aktai ir Respublikos Vyriausybės aktai.
4. Kaip minėta, pareiškėjas prašo pripažinti, kad „asmens laikymas trylika mėnesių de facto sulaikymo sąlygomis“ prieštarauja Konstitucijos 20 straipsniui, įpareigoti Migracijos departamentą, teismus arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą skirti pareiškėjui alternatyvią sulaikymui priemonę – nustatyti, kad jis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą, išreikalauti pareiškėjo asmens bylą iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos, bylą nagrinėti nuotoliniu būdu per vaizdo konferencijų programą ZOOM, teismo posėdžio metu užtikrinant pareiškėjo dalyvavimą teismo posėdyje per vertėją.
4.1. Pareiškėjo prašymo kontekste pažymėtina, kad pareiškėjas neginčija Konstitucinio Teismo kompetencijai priskirto tirti teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai.
4.2. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad, pagal Konstituciją, jo kompetencijai nepriskirta vertinti kitų institucijų (ne Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės) priimtų aktų atitikties Konstitucijai ir (ar) įstatymams, jis neturi įgaliojimų spręsti kitų institucijų kompetencijai priskirtų klausimų; prašymai išspręsti tokius klausimus yra nežinybingi Konstituciniam Teismui (inter alia 2020 m. vasario 12 d. sprendimas Nr. KT24-A-S22/2020, 2020 m. liepos 15 d. sprendimas Nr. KT123-A-S114/2020, 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimas Nr. KT152-A-S141/2021).
4.3. Vadinasi, pareiškėjo prašymas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.
5. Papildomai pažymėtina, kad, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 32 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 6 dalį, advokato įgaliojimai patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi ar jos išrašu arba Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo.
Paminėtina ir tai, kad iš pareiškėjo prašymo priedų matyti, jog prie Konstituciniam Teismui pateikto pareiškėjo prašymo pridėtas advokato orderis, tačiau nepridėta advokato įgaliojimus atstovauti pareiškėjui Konstituciniame Teisme patvirtinanti rašytinė sutartis ar jos išrašas.
Vadinasi, pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 32 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 6 dalį, advokato, kaip pareiškėjo atstovo pagal pavedimą, įgaliojimai nėra tinkamai patvirtinti.
6. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą, jeigu jo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.
7. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
nusprendžia:
Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo [duomenys neskelbiami] ([duomenys neskelbiami]) prašymą Nr. 1A-79/2022.
Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Konstitucinio Teismo teisėjai Elvyra Baltutytė
Gintaras Goda
Vytautas Greičius
Danutė Jočienė
Giedrė Lastauskienė
Vytautas Mizaras
Algis Norkūnas
Daiva Petrylaitė
Janina Stripeikienė