Konstitucijos metai 2022
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl prašymo grąžinimo

Nuasmeninta

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
DĖL PRAŠYMO NR. 1A-44/2022 GRĄŽINIMO

2022 m. rugpjūčio 30 d. Nr. KT98-A-S89/2022
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Danutės Jočienės, Giedrės Lastauskienės, Vytauto Mizaro, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-44/2022.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėjas prašo ištirti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 40 straipsnio (2016 m. birželio 30 d. redakcija) 5 dalies nuostatos „[F]iziniai asmenys, gavę atestatus, ne rečiau kaip kas 5 metai privalo tobulinti savo kvalifikaciją kvalifikacijos tobulinimo kursuose, išklausydami ne mažiau kaip 20 valandų teritorijų planavimo dokumentų rengimo, teisinių ir profesinių žinių srities paskaitų pagal aukštųjų mokyklų, asociacijų, mokymo įstaigų patvirtintas mokymo programas, suderintas su atestavimą atliekančia organizacija“, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2016 m. birželio 30 d. redakcija) 12 straipsnio 12 dalies nuostatos „[A]smenys, gavę kvalifikacijos atestatą, ne rečiau kaip kas 5 metai privalo tobulintis kvalifikacijos tobulinimo kursuose išklausydami ne mažiau kaip 20 valandų paskaitų pagal aukštųjų mokyklų, asociacijų, sąjungų ar mokymo įstaigų patvirtintas mokymo programas, suderintas su Aplinkos ministerija jos nustatyta tvarka“, Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo (2017 m. birželio 8 d. redakcija) 9 straipsnio 5 dalies nuostatų, kuriomis nustatyta visų (neišskiriant nesiverčiančių atestuoto architekto profesine veikla) profesinės kvalifikacijos atestatą turinčių architektų pareiga tobulinti kvalifikaciją tik Lietuvos architektų rūmų ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos suderintų mokymo pagrindu parengtų paskaitų išklausymo būdu, atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „[K]iekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

2. Pareiškėjas savo konstitucinių teisių pažeidimą sieja su Lietuvos architektų rūmų 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimu, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą nuo 2019 m. birželio 12 d. netaikyti jam kvalifikacijos tobulinimo pareigos laikotarpiu, kai jis nesivertė atestuoto architekto profesine veikla.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą, kuriuo jis prašė panaikinti Lietuvos architektų rūmų 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimą, atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutine ir neskundžiama 2022 m. sausio 5 d. nutartimi atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 4 d. sprendimą paliko nepakeistą.

3. Pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2022 m. gegužės 1 d.

4. Pradėjus išankstinį tyrimą dėl pareiškėjo prašymo buvo nustatyta, kad prašymas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 671 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 1 dalies 10 punkte, 2 dalyje nustatytų reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininko 2022 m. birželio 3 d. potvarkiu Nr. 2A-63 „Dėl prašymo trūkumų pašalinimo“ (toliau – Konstitucinio Teismo pirmininko potvarkis) buvo nustatytas terminas pareiškėjo prašymo trūkumams pašalinti, kaip nustatyta Konstitucinio Teismo įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje (2019 m. liepos 16 d. redakcija).

Pareiškėjas, siekdamas pašalinti nurodytus prašymo trūkumus, Konstitucinio Teismo pirmininko potvarkyje nustatytu laiku Konstituciniam Teismui pateikė patikslintą prašymą.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

5. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija), kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones; šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Konstitucinio Teismo įstatymas.

6. Konstitucinio Teismo įstatymo 671 straipsnyje (2019 m. liepos 26 d. redakcija) nustatyti Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodyto asmens prašymo turinio reikalavimai, be kita ko, prašyme nurodyti prašymą teikiančio asmens pozicijos dėl ginčijamo teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisinius argumentus, įskaitant pagrindžiančius, kaip buvo pažeistos šio asmens konstitucinės teisės ar laisvės (671 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Prašyme taip pat turi būti aiškiai, tiksliai ir suprantamai suformuluota šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija (671 straipsnio 2 dalis).

7. Kaip minėta, pareiškėjas ginčija Teritorijų planavimo įstatymo 40 straipsnio (2016 m. birželio 30 d. redakcija) 5 dalies, Statybos įstatymo (2016 m. birželio 30 d. redakcija) 12 straipsnio 12 dalies ir Architektūros įstatymo (2017 m. birželio 8 d. redakcija) 9 straipsnio 5 dalies nuostatų tiek, kiek nurodyta pareiškėjo, atitiktį, be kita ko, Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „[K]iekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.

7.1. Konstitucinio Teismo pirmininko potvarkyje buvo nurodyta, kad pareiškėjas nepateikia teisinių argumentų, kodėl, pagal Konstituciją, ypač jos 48 straipsnio 1 dalį, įstatymų leidėjas, turėdamas pareigą nustatyti teisės į darbą įgyvendinimo teisines prielaidas, atsižvelgdamas į architektų darbo pobūdį, negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų įtvirtinama atestuotų architektų, ketinančių ateityje vykdyti architekto kvalifikacijos atestate nurodytą su viešojo intereso įgyvendinimu susijusią veiklą, pareiga kelti kvalifikaciją, ir kodėl tokios pareigos nustatymas siekiant, be kita ko, tinkamo viešojo intereso apsaugos reguliuojant architektų veiklą, turėtų būti vertinamas kaip pažeidžiantis Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatą „[K]iekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“. Konstitucinio Teismo pirmininko potvarkyje taip pat buvo nurodyta, kad iš pareiškėjo prašymo neaišku, kaip iš esmės ginčijamu teisiniu reguliavimu buvo pažeista Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė laisvai pasirinkti darbą bei verslą, atsižvelgiant į tai, kad, kaip matyti iš pareiškėjo prašymo ir jo priedų, jis savo noru nesiverčia nei atestuoto architekto, nei architekto profesine veikla.

7.2. Siekdamas pašalinti šiuos prašymo trūkumus, pareiškėjas savo patikslintame prašyme pateikė bendro pobūdžio samprotavimus, kad įstatymų leidėjo intencija įvesti ginčijamą architektų kvalifikacijos tobulinimo teisinį reguliavimą grindžiama Europos Sąjungos teisėje apibrėžtu viešuoju interesu į kiekvieno specialisto teisės – asmeninio intereso tobulintis ir siekti karjeros (aukštesnės kvalifikacijos) skatinimą ir kad būtent šio viešojo intereso ir jį įgyvendinančių Europos Sąjungos teisės nuostatų nebuvo paisoma ginčijamu teisiniu reguliavimu nustatant prievartinį architektų kvalifikacijos tobulinimą. Pasak pareiškėjo, tokiu būdu nebuvo įgyvendinta Konstitucijoje įtvirtinta Europos Sąjungos teisės viršenybė.

Be to, pareiškėjas savo abejones dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „[K]iekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“ grindžia oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, suformuluotomis aiškinant ne šią, o kitas Konstitucijos nuostatas, įtvirtintas jos 25 straipsnyje, 41 straipsnio 3 dalyje, 42 straipsnio 1, 3 dalyse, kurių atžvilgiu ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties pareiškėjas ištirti neprašo.

Tokie pareiškėjo bendro pobūdžio samprotavimai ir rėmimasis oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, suformuluotomis aiškinant ne Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatą „[K]iekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“, nelaikytini pareiškėjo abejones dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties nurodytai Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai pagrindžiančiais teisiniais argumentais.

7.3. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas savo abejonėms dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties jo nurodytoms Konstitucijos nuostatoms pagrįsti pateikia ir kitus teiginius, kurie iš esmės laikytini subjektyvia pareiškėjo nuomone, bendro pobūdžio samprotavimais dėl to, koks turėtų būti įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas, reglamentuojantis atestuoto architekto profesinės kvalifikacijos tobulinimo skatinimą, o ne teisiniais argumentais, pagrindžiančiais, kaip konkrečiai ginčijamu teisiniu reguliavimu pažeidžiama pareiškėjo nurodyta Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostata „[K]iekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.

8. Pareiškėjas ginčija Teritorijų planavimo įstatymo 40 straipsnio (2016 m. birželio 30 d. redakcija) 5 dalies, Statybos įstatymo (2016 m. birželio 30 d. redakcija) 12 straipsnio 12 dalies ir Architektūros įstatymo (2017 m. birželio 8 d. redakcija) 9 straipsnio 5 dalies nuostatų tiek, kiek nurodyta pareiškėjo, atitiktį ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

8.1. Konstitucinio Teismo pirmininko potvarkyje buvo nurodyta, kad pareiškėjas nepateikia teisinių argumentų dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties konstituciniam teisinės valstybės principui tuo aspektu, kad ginčijamas teisinis reguliavimas yra neaiškus. Konstitucinio Teismo pirmininko potvarkyje taip pat nurodyta, kad pareiškėjas remiasi Konstitucinio Teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarime pateiktu šio Teismo toje konstitucinės justicijos byloje ginčytos Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymo nuostatos atitikties Konstitucijai vertinimu, t. y. konstatavimu, kad atestuoti architektai, kurie nesiverčia šia profesine veikla, nevykdo ir tokios su viešojo intereso įgyvendinimu susijusios veiklos (be kita ko – kvalifikacijos tobulinimo organizavimo), kurios kontrolė valstybės patikėta Lietuvos architektų rūmams, tačiau tai savaime nereiškia, kad kitų įstatymų – Teritorijų planavimo įstatymo, Statybos įstatymo ir Architektūros įstatymo nuostatos, kurias ginčija pareiškėjas, yra neaiškios.

8.2. Siekdamas pašalinti šiuos prašymo trūkumus, pareiškėjas savo patikslintame prašyme papildomai paaiškino, kad pareiškėjo ginčijamas Teritorijų planavimo įstatymo, Statybos įstatymo ir Architektūros įstatymo nuostatas jo administracinę bylą nagrinėję teismai išaiškino kitaip, nei Konstitucinis Teismas 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarime išaiškino minėtas toje konstitucinės justicijos byloje ginčytas Architektų rūmų įstatymo nuostatas. Pareiškėjui neaišku, ar ginčijamame teisiniame reguliavime, pasak jo, įtvirtintos sąvokos „architekto kvalifikacijos atestatą įgijęs asmuo“, „asmenys, gavę atestatus“ dera su antikonstitucine pripažinta Architektų rūmų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (2016 m. lapkričio 3 d. redakcija) nuostata „[R]ūmų nariai yra visi Lietuvos Respublikoje atestuoti architektai“ tiek, kiek ginčijamame teisiniame reguliavime nėra aiškiai apibrėžta, ar architekto kvalifikacijos atestatą turintis asmuo, kuris nesiverčia atestate nurodyta teritorijų planavimo ir (arba) statybos srities architekto profesine veikla, turi iš šių sričių viešojo intereso įgyvendinimo kylančią pareigą tobulinti kvalifikaciją.

8.3. Šiame kontekste paminėtina, kad Teritorijų planavimo įstatymo 40 straipsnio (2016 m. birželio 30 d. redakcija) 5 dalyje aiškiai nustatyta, kad fiziniai asmenys, gavę atestatus, ne rečiau kaip kas 5 metai privalo tobulinti savo kvalifikaciją kvalifikacijos tobulinimo kursuose, išklausydami ne mažiau kaip 20 valandų teritorijų planavimo dokumentų rengimo, teisinių ir profesinių žinių srities paskaitų pagal aukštųjų mokyklų, asociacijų, mokymo įstaigų patvirtintas mokymo programas, suderintas su atestavimą atliekančia organizacija, o Statybos įstatymo (2016 m. birželio 30 d. redakcija) 12 straipsnio 12 dalyje aiškiai nustatyta, kad asmenys, gavę kvalifikacijos atestatą, ne rečiau kaip kas 5 metai privalo tobulintis kvalifikacijos tobulinimo kursuose išklausydami ne mažiau kaip 20 valandų paskaitų pagal aukštųjų mokyklų, asociacijų, sąjungų ar mokymo įstaigų patvirtintas mokymo programas, suderintas su Aplinkos ministerija jos nustatyta tvarka.

8.4. Paminėtina ir tai, kad įgyvendindamas Konstitucinio Teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarimą Seimas 2021 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymo Nr. X-914 antrojo skirsnio pavadinimo, 4, 6, 8, 10, 11 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 41 straipsniu ir priedo pripažinimo netekusiu galios įstatymą. Pagal Architektų rūmų įstatymo 41 straipsnio (2021 m. birželio 30 d. redakcija) 7 dalies 3 punktą, Lietuvos Respublikos architektų rūmų (toliau – Rūmai) narys, norintis atnaujinti narystę Rūmuose, privalo pateikti Rūmams dokumentus, įrodančius, kad narystės Rūmuose sustabdymo laikotarpiu tobulino kvalifikaciją Architektūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų įstatymų nustatytais pagrindais ir juose nustatytomis sąlygomis. Architektūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje (su 2021 m. birželio 30 d. pakeitimu) nurodytas Statybos įstatymas (1 punktas) ir Teritorijų planavimo įstatymas (2 punktas).

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginys, kad ginčijamose nurodytų įstatymų nuostatose nėra aiškiai apibrėžta, ar architekto kvalifikacijos atestatą turintis asmuo, kuris nesiverčia atestate nurodyta teritorijų planavimo ir (arba) statybos srities architekto profesine veikla, turi iš šių sričių viešojo intereso įgyvendinimo kylančią pareigą tobulinti kvalifikaciją, yra akivaizdžiai nepagrįstas. Taigi pareiškėjas nepagrindžia savo abejonės dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančiam reikalavimui, kad teisinis reguliavimas turi būti aiškus.

8.5. Pareiškėjas savo abejones dėl ginčijamų Teritorijų planavimo įstatymo, Statybos įstatymo ir Architektūros įstatymo nuostatų tiek, kiek pareiškėjo nurodyta, atitikties konstituciniam teisinės valstybės principui tuo aspektu, jog ginčijamas teisinis reguliavimas yra neaiškus, grindžia ir tuo, kad, pasak pareiškėjo, jis nedera su Europos Sąjungos teisės aktų, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų (Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo) nuostatomis, kad tarp jų yra kolizija.

Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad, pagal Konstituciją, jis netiria teisės akto atitikties tos pačios galios teisės aktui, nesprendžia vienodos galios teisės aktų suderinamumo, konkurencijos klausimų. Prašymai išspręsti tokius klausimus yra nežinybingi Konstituciniam Teismui (inter alia 2020 m. vasario 5 d. sprendimas Nr. KT20-A-S20/2020, 2021 m. sausio 28 d. sprendimas Nr. KT18-A-S18/2021, 2022 m. sausio 19 d. sprendimas Nr. KT8-A-S8/2022). Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad Lietuvos Respublikos įstatymų bei kitų teisės aktų ir Europos Sąjungos teisės normų kolizija yra teisės taikymo klausimas (inter alia 2020 m. balandžio 8 d. sprendimas Nr. KT70-A-S65/2020, 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimas Nr. KT193-A-S178/2020, 2022 m. sausio 19 d. sprendimas Nr. KT11-A-S11/2022); pagal Konstituciją, Konstitucinis Teismas nesprendžia teisės aktų taikymo klausimų; teisės taikymo klausimus sprendžia teismas, nagrinėjantis konkrečią bylą (inter alia 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimas Nr. KT64-A-S50/2019, 2020 m. sausio 22 d. sprendimas Nr. KT8-A-S8/2020, 2022 m. sausio 19 d. sprendimas Nr. KT11-A-S11/2022). Prašymai išspręsti teisės taikymo klausimus yra nežinybingi Konstituciniam Teismui.

8.6. Pažymėtina, kad pareiškėjas, prašyme teigdamas, jog ginčijamas teisinis reguliavimas prieštarauja iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančiam proporcingumo imperatyvui, iš esmės remiasi tais pačiais argumentais, kuriais grindžia savo poziciją dėl ginčijamų Teritorijų planavimo įstatymo, Statybos įstatymo ir Architektūros įstatymo nuostatų nesuderinamumo su Europos Sąjungos teisės aktais ir Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymu.

9. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas prašyme ir šalinant prašymo trūkumus pateiktame patikslintame prašyme nepateikė teisinių argumentų, pagrindžiančių jo abejones dėl Teritorijų planavimo įstatymo 40 straipsnio (2016 m. birželio 30 d. redakcija) 5 dalies, Statybos įstatymo (2016 m. birželio 30 d. redakcija) 12 straipsnio 12 dalies ir Architektūros įstatymo (2017 m. birželio 8 d. redakcija) 9 straipsnio 5 dalies nuostatų tiek, kiek nurodyta pareiškėjo, atitikties Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „[K]iekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“, konstituciniam teisinės valstybės principui, taigi nepašalino prašymo trūkumų.

10. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 1 dalies (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 3 punktą, jeigu Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytas asmuo nepašalino prašymo (jo dalies) trūkumų šio įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju ir terminais, toks prašymas (jo dalis) grąžinamas pareiškėjui.

11. Taigi yra pagrindas grąžinti pareiškėjui jo prašymą.

12. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 2 dalį, prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai.

Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, prašymo grąžinimas prašymo trūkumų per nustatytą terminą nepašalinusiam Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodytam asmeniui nesuteikia teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, jeigu šis asmuo nebegali įgyvendinti šios savo teisės pateikdamas naują prašymą Konstituciniam Teismui Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytomis sąlygomis, inter alia per šiame įstatyme nustatytą keturių mėnesių nuo galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminą (inter alia 2020 m. sausio 16 d., 2020 m. sausio 20 d. sprendimai, 2022 m. birželio 1 d. sprendimas Nr. KT69-A-S63/2022).

Atsižvelgiant į tai, kad dėl pareiškėjo priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo galutinė ir neskundžiama nutartis, nuo kurios įsiteisėjimo dienos skaičiuojamas kreipimosi į Konstitucinį Teismą terminas, įsiteisėjo 2022 m. sausio 5 d., pareiškėjas nebegali įgyvendinti teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą pateikdamas naują prašymą Konstituciniam Teismui per Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytą keturių mėnesių terminą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 28 straipsniu, 671 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 2 dalimi, 70 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Grąžinti pareiškėjui [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-44/2022.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai Elvyra Baltutytė
                                                         Gintaras Goda
                                                         Danutė Jočienė
                                                         Giedrė Lastauskienė
                                                         Vytautas Mizaras
                                                         Algis Norkūnas
                                                         Daiva Petrylaitė