Konstitucijos metai 2022
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl teisės kreiptis į teismą

Byla Nr. 23/02

 LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

 NUTARIMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1998 M. GRUODŽIO 10 D. NUTARIMU NR. 1423 „DĖL PRAŠYMŲ LEISTI ĮSIGYTI NUOSAVYBĖN NE ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS SKLYPUS LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS 47 STRAIPSNIO ANTROJOJE DALYJE NUMATYTO ŽEMĖS SKLYPŲ ĮSIGIJIMO NUOSAVYBĖN SUBJEKTŲ, TVARKOS, SĄLYGŲ IR APRIBOJIMŲ KONSTITUCINIO ĮSTATYMO NUSTATYTIEMS NACIONALINIAMS IR UŽSIENIO SUBJEKTAMS PATEIKIMO, NAGRINĖJIMO IR LEIDIMŲ IŠDAVIMO TVARKOS PATVIRTINIMO“ PATVIRTINTOS PRAŠYMŲ LEISTI ĮSIGYTI NUOSAVYBĖN NE ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS SKLYPUS LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS 47 STRAIPSNIO ANTROJOJE DALYJE NUMATYTO ŽEMĖS SKLYPŲ ĮSIGIJIMO NUOSAVYBĖN SUBJEKTŲ, TVARKOS, SĄLYGŲ IR APRIBOJIMŲ KONSTITUCINIO ĮSTATYMO NUSTATYTIEMS NACIONALINIAMS IR UŽSIENIO SUBJEKTAMS PATEIKIMO, NAGRINĖJIMO IR LEIDIMŲ IŠDAVIMO TVARKOS (1998 M. GRUODŽIO 10 D. REDAKCIJA) 18 PUNKTO TREČIOSIOS PASTRAIPOS ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI, LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ ĮSTATYMO (2002 M. SAUSIO 24 D. REDAKCIJA) 4 STRAIPSNIUI IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO (2001 M. RUGSĖJO 19 D. REDAKCIJA) 5 STRAIPSNIUI

 2004 m. rugpjūčio 17 d.

Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Armano Abramavičiaus, Egidijaus Jarašiūno, Egidijaus Kūrio, Kęstučio Lapinsko, Zenono Namavičiaus, Jono Prapiesčio, Vytauto Sinkevičiaus, Stasio Stačioko,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

dalyvaujant suinteresuoto asmens – Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovei Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Teisės skyriaus vedėjo pavaduotojai Jelenai Liaskovskajai,

remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 ir 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsniu, viešame Teismo posėdyje 2004 m. rugpjūčio 11 d. išnagrinėjo bylą Nr. 23/02 pagal pareiškėjo – Panevėžio apygardos administracinio teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. 1423 „Dėl Prašymų leisti įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo nustatytiems nacionaliniams ir užsienio subjektams pateikimo, nagrinėjimo ir leidimų išdavimų tvarkos patvirtinimo“ patvirtintos Prašymų leisti įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo nustatytiems nacionaliniams ir užsienio subjektams pateikimo, nagrinėjimo ir leidimų išdavimo tvarkos 18 punkto trečiosios pastraipos nuostata „jeigu šį skundą Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota ministerija nagrinėja, jos priimtas sprendimas yra galutinis“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 3 daliai ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 daliai.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

I

Pareiškėjas – Panevėžio apygardos administracinis teismas nagrinėjo administracinę bylą. Teismas nutartimi sustabdė bylos nagrinėjimą ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. 1423 „Dėl Prašymų leisti įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo nustatytiems nacionaliniams ir užsienio subjektams pateikimo, nagrinėjimo ir leidimų išdavimų tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 110-3042; toliau – ir Vyriausybės 1998 m. gruodžio 10 d. nutarimas) patvirtintos Prašymų leisti įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo nustatytiems nacionaliniams ir užsienio subjektams pateikimo, nagrinėjimo ir leidimų išdavimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 18 punkto trečiosios pastraipos nuostata „jeigu šį skundą Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota ministerija nagrinėja, jos priimtas sprendimas yra galutinis“ neprieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, Teismų įstatymo 4 straipsnio 3 daliai ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 daliai.

II

Pareiškėjas prašymą grindžia šiais argumentais.

  1. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą.

Pagal Teismų įstatymo 4 straipsnio 3 dalį teisę į teisminę gynybą turi ir įmonės, įstaigos, organizacijos ir kitos institucijos; pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

  1. Pagal 1996 m. birželio 20 d. priimto Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo 10 straipsnį šio įstatymo nustatyti subjektai, norėdami įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypą, raštu prašo Vyriausybės leidimo; prašymo formą, reikalingus pateikti dokumentus ir informaciją, prašymų pateikimo, nagrinėjimo ir leidimų išdavimo procedūras nustato Vyriausybė.

Vyriausybė 1998 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. 1423 „Dėl Prašymų leisti įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo nustatytiems nacionaliniams ir užsienio subjektams pateikimo, nagrinėjimo ir leidimų išdavimų tvarkos patvirtinimo“ patvirtino Prašymų leisti įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo nustatytiems nacionaliniams ir užsienio subjektams pateikimo, nagrinėjimo ir leidimų išdavimo tvarką. Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad subjektai, pageidaujantys įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus, prašymus, adresuotus Vyriausybei, paduoda apskričių viršininkams pagal žemės sklypų buvimo vietą. Tokius prašymus apskrities viršininkas turi išnagrinėti ne vėliau kaip per mėnesį nuo jų įregistravimo dienos ir priimti sprendimą išduoti arba neišduoti leidimą įsigyti žemės sklypą (Tvarkos 13–16 punktai). Tvarkos 18 punkto trečiojoje pastraipoje nustatyta, kad pareiškėjas apskrities viršininko sprendimą gali apskųsti Vyriausybei ar jos įgaliotai ministerijai; jeigu šį skundą Vyriausybė ar jos įgaliota ministerija nagrinėja, jos priimtas sprendimas yra galutinis.

  1. Pareiškėjo nuomone, Vyriausybė turėjo teisę nutarimu nustatyti išankstinę neteisminę ginčų sprendimo tvarką, tačiau nustatytoji tvarka yra tokia, kad subjektas, apskundęs apskrities viršininko sprendimą Vyriausybei ar jos įgaliotai ministerijai, netenka teisės į teisminę savo interesų gynybą. Todėl pareiškėjas mano, kad Tvarkos 18 punkto trečiosios pastraipos nuostata „jeigu šį skundą Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota ministerija nagrinėja, jos priimtas sprendimas yra galutinis“ nepagrįstai riboja asmens teises ir prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, Teismų įstatymo 4 straipsnio 3 daliai ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 daliai.

III

Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui buvo gauti suinteresuoto asmens – Vyriausybės atstovės J. Liaskovskajos rašytiniai paaiškinimai.

  1. Pagal Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo 10 straipsnio 1 dalį šio įstatymo nustatyti subjektai, norėdami įsigyti ne žemės ūkio paskirties žemės sklypą, raštu prašo Vyriausybės leidimo, o pagal šio straipsnio 6 dalį Vyriausybė nustato prašymo formą, reikalingus pateikti dokumentus ir informaciją, prašymų pateikimo, nagrinėjimo ir leidimų išdavimo procedūras.

Pagal Tvarkos 2 punktą leidimus įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus išduoda apskričių viršininkai pagal žemės sklypų buvimo vietą, o pagal Tvarkos 18 punkto trečiąją pastraipą apskrities viršininko sprendimą pareiškėjas gali apskųsti Vyriausybei ar jos įgaliotai ministerijai; jeigu šį skundą Vyriausybė ar jos įgaliota ministerija nagrinėja, jos priimtas sprendimas yra galutinis.

Suinteresuoto asmens atstovės teigimu, Vyriausybė nėra įgaliojusi kurios nors ministerijos nagrinėti skundus dėl apskričių viršininkų priimtų sprendimų, todėl Tvarkos 18 punkte nurodytus skundus nagrinėja Vyriausybė.

  1. Pagal Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“ patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamentą (su vėlesniais pakeitimais) piliečių, kitų asmenų, iš jų – užsieniečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, prašymai, adresuoti Vyriausybei, nagrinėjami vadovaujantis įstatymais, kitais teisės aktais.

Pagal Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1491 „Dėl Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo viešojo administravimo ir kitose institucijose pavyzdinės tvarkos patvirtinimo“ patvirtintos Piliečių ir kitų asmenų viešojo administravimo ir kitose institucijose pavyzdinės tvarkos 40 punktą pareiškėjas, nesutinkantis su sprendimu dėl išnagrinėto jo skundo, turi teisę paduoti skundą Administracinių ginčų komisijai ar administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Pasak suinteresuoto asmens atstovės, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi ir 19 straipsnio 3 dalimi, apygardos administracinis teismas kaip pirmoji instancija įstatymų nustatytais atvejais nagrinėja skundus (prašymus) ir dėl kitų (šių straipsnių pirmosiose ir antrosiose dalyse nenurodytų) išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų. Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu; tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 1 dalis).

  1. Liaskovskajos nuomone, remiantis nurodytais teisės aktais, Vyriausybės priimtas sprendimas dėl nacionalinio ar užsienio subjekto apskųsto apskrities viršininko sprendimo yra individualus administracinis teisės aktas ir jis yra galutinis tik nagrinėjant skundą išankstine ne teismo tvarka; Vyriausybei priėmus sprendimą dėl apskrities viršininko atsisakymo išduoti leidimą įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypą, iš subjekto neatimama teisė dėl savo teisių gynimo kreiptis į teismą.
  2. Suinteresuoto asmens atstovės nuomone, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, ginčijama Tvarkos 18 punkto trečiosios pastraipos nuostata neprieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, Teismų įstatymo 4 straipsnio 3 daliai ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 daliai.

IV

Rengiant bylą teisminiam nagrinėjimui buvo gauti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro V. Markevičiaus, Teisės instituto direktoriaus pavaduotojos V. Valeckaitės, Lietuvos žmogaus teisių centro direktorės T. Birmontienės rašytiniai paaiškinimai.

V

Konstitucinio Teismo posėdyje suinteresuoto asmens – Vyriausybės atstovė J. Liaskovskaja iš esmės pakartojo savo rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus.

  1. Liaskovskaja taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Vyriausybės 2003 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 1349 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. 1423 „Dėl Prašymų leisti įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo nustatytiems nacionaliniams ir užsienio subjektams pateikimo, nagrinėjimo ir leidimų išdavimo tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Vyriausybės 2003 m. spalio 30 d. nutarimas) Vyriausybės 1998 m. gruodžio 10 d. nutarimas buvo pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija, taip pat į tai, kad šios naujos redakcijos Vyriausybės 1998 m. gruodžio 10 d. nutarimu patvirtintoje Prašymų leisti įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo nustatytiems užsienio subjektams pateikimo, nagrinėjimo ir leidimų išdavimo tvarkoje jau nėra pareiškėjo ginčijamos nuostatos. Remdamasi Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 4 dalimi, pagal kurią ginčijamo teisės akto panaikinimas yra pagrindas priimti sprendimą pradėtai teisenai nutraukti, suinteresuoto asmens atstovė pateikė Konstituciniam Teismui prašymą pradėtą teiseną šioje byloje nutraukti.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

I

  1. Pareiškėjas – Panevėžio apygardos administracinis teismas prašo ištirti Vyriausybės 1998 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. 1423 „Dėl Prašymų leisti įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo nustatytiems nacionaliniams ir užsienio subjektams pateikimo, nagrinėjimo ir leidimų išdavimų tvarkos patvirtinimo“ patvirtintos Prašymų leisti įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo nustatytiems nacionaliniams ir užsienio subjektams pateikimo, nagrinėjimo ir leidimų išdavimo tvarkos 18 punkto trečiosios pastraipos nuostatos „jeigu šį skundą Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota ministerija nagrinėja, jos priimtas sprendimas yra galutinis“ atitiktį Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, Teismų įstatymo 4 straipsnio 3 daliai ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 daliai.
  2. Seimas 1996 m. birželio 20 d. priėmė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio papildymo įstatymą, kuriuo Konstitucijos 47 straipsnis buvo papildytas 2 dalimi ir šis straipsnis buvo išdėstytas taip:

„Žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos Respublikos piliečiams ir valstybei.

Savivaldybėms, kitiems nacionaliniams subjektams, taip pat tiems ūkinę veiklą Lietuvoje vykdantiems užsienio subjektams, kurie nustatyti konstitucinio įstatymo pagal Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus, gali būti leidžiama įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus, reikalingus jų tiesioginei veiklai skirtiems pastatams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti. Tokio sklypo įsigijimo nuosavybėn tvarką, sąlygas ir apribojimus nustato konstitucinis įstatymas.

Žemės sklypai nuosavybės teise įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis gali priklausyti užsienio valstybei – jos diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti.

Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai.

Lietuvos Respublikai priklauso išimtinės teisės į oro erdvę virš jos teritorijos, jos kontinentinį šelfą bei ekonominę zoną Baltijos jūroje.“

  1. Seimas 1996 m. birželio 20 d. priėmė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinį įstatymą, kurio 10 straipsnyje buvo nustatyta:

„1. Šio įstatymo nustatyti subjektai, norėdami įsigyti ne žemės ūkio paskirties žemės sklypą, raštu prašo Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo.

  1. Kartu su prašymu pretenduojanti nuosavybėn įsigyti žemės sklypą įmonė turi pateikti Vyriausybės nustatytus dokumentus ir oficialią informaciją, kurie reikalingi subjekto kilmei ir veiksmingos kontrolės teisių priklausomybei nustatyti, bei valstybinio žemės tvarkytojo dokumentaciją apie žemės sklypą. Jeigu prašoma leidimo įsigyti žemės sklypą ūkinei veiklai reikalingų pastatų ar įrenginių statybai, investuojantys subjektai taip pat privalo pateikti būtinas žinias apie investuojamą kapitalą, konkrečius investicijos ir tiesioginės ūkinės veiklos Lietuvoje planus, kuriamas darbo vietas, ekologinio saugumo garantijas.
  2. Išskyrus įmones ir savivaldybes, kiti šio įstatymo 2 straipsnyje numatyti nacionaliniai subjektai, norintys gauti leidimą įsigyti nuosavybėn žemės sklypą jų tiesioginei veiklai reikalingiems pastatams ir įrenginiams eksploatuoti arba tokių pastatų ir įrenginių statybai, kartu su prašymu turi pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad subjektas ir įsigyjamos nuosavybės paskirtis atitinka šio įstatymo nustatytas sąlygas.
  3. Subjektas, prašantis leidimo įsigyti žemės sklypą investicijai, susijusiai su pastatų ir įrenginių statyba, privalo įsipareigoti raštu Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki tam tikro termino užbaigti pastatų ir įrenginių statybą ir pradėti numatyto pobūdžio ūkinę veiklą. Subjektas, neįvykdęs šių įsipareigojimų, moka įstatymo nustatyto dydžio baudas.
  4. Žemės kadastrą tvarkanti įstaiga savininkui prašant privalo išduoti reikalingą dokumentaciją apie žemės sklypą.
  5. Vyriausybė nustato prašymo formą, reikalingus pateikti dokumentus ir informaciją, prašymų pateikimo, nagrinėjimo ir leidimų išdavimo procedūras.
  6. Gavusi prašymą leisti įsigyti nuosavybėn žemės sklypą, Vyriausybė arba jos įgaliotoji institucija jį išnagrinėja ir, įsitikinusi, kad norintis jį įsigyti subjektas ir žemės sklypas atitinka šio įstatymo sąlygas, priima sprendimą dėl leidimo išdavimo.
  7. Leidimas įsigyti žemės sklypą gali būti neišduotas, jeigu prašomai veiklai yra įstatymo ar kito teisės akto nustatyti apribojimai ar draudimai.“
  8. Vyriausybė 1998 m. gruodžio 10 d. priėmė nutarimą Nr. 1423 „Dėl Prašymų leisti įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo nustatytiems nacionaliniams ir užsienio subjektams pateikimo, nagrinėjimo ir leidimų išdavimo tvarkos patvirtinimo“, kuriuo patvirtintos Prašymų leisti įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo nustatytiems nacionaliniams ir užsienio subjektams pateikimo, nagrinėjimo ir leidimų išdavimo tvarkos 18 punkte buvo nustatyta:

„Išduodami leidimai įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus registruojami leidimų įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus registravimo žurnale (pagal pridedamą 3 formą).

Leidimai žurnale turi būti registruojami laikantis formoje nurodytų žurnalo pildymo taisyklių.

Pareiškėjas apskrities viršininko sprendimą gali apskųsti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai ministerijai. Jeigu šį skundą Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota ministerija nagrinėja, jos priimtas sprendimas yra galutinis.“

Vyriausybė 2001 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 139 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. 1423 „Dėl Prašymų leisti įsigyti nuosavybėn žemės ūkio paskirties žemės sklypus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo nustatytiems nacionaliniams ir užsienio subjektams pateikimo, nagrinėjimo ir leidimų išdavimo tvarkos patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ iš dalies pakeitė savo 1998 m. gruodžio 10 d. nutarimu patvirtintą Tvarką, tačiau jos 18 punkto nuostata „jeigu šį skundą Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota ministerija nagrinėja, jos priimtas sprendimas yra galutinis“ pakeista nebuvo.

  1. Seimas 2003 m. sausio 23 d. priėmė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo buvo pakeistas Konstitucijos 47 straipsnis. Konstitucijos 47 straipsnyje (2003 m. sausio 23 d. redakcija) nustatyta:

„Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai.

Lietuvos Respublikai priklauso išimtinės teisės į oro erdvę virš jos teritorijos, jos kontinentinį šelfą bei ekonominę zoną Baltijos jūroje.

Žemę, vidaus vandenis ir miškus įsigyti nuosavybėn Lietuvos Respublikoje užsienio subjektai gali pagal konstitucinį įstatymą.

Žemės sklypai nuosavybės teise įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis gali priklausyti užsienio valstybei – jos diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti.“

  1. Seimas 2003 m. kovo 20 d. priėmė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo pakeitimo įstatymą, kurio 1 straipsnyje „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo nauja redakcija“ inter alia nustatyta:

„Pakeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinį įstatymą ir jį išdėstyti taip:

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS 47 STRAIPSNIO 3 DALIES

ĮGYVENDINIMO KONSTITUCINIS ĮSTATYMAS <...>“.

Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo pakeitimo įstatymo 1 straipsnyje nurodyto Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 11 straipsnyje „Leidimų įsigyti žemės sklypą išdavimo tvarka“, kuris yra Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo trečiajame skirsnyje, nustatyta:

„1. Šio Įstatymo 4 straipsnyje nustatytus kriterijus atitinkantys užsienio subjektai, norėdami įsigyti ne žemės ūkio paskirties žemės sklypą, raštu prašo Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos leidimo.

  1. Kartu su prašymu pageidaujantys nuosavybės teise įsigyti žemės sklypą užsienio subjektai turi pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytus dokumentus. Prašydami leidimo įsigyti žemės sklypą ūkinei veiklai reikalingiems pastatams ar įrenginiams statyti, investuojantys užsienio subjektai taip pat privalo pateikti būtinus duomenis apie investuojamą kapitalą, konkrečius investicijos ir steigimo dokumentuose nurodytos ūkinės veiklos Lietuvoje planus, kuriamas darbo vietas, ekologinio saugumo garantijas.
  2. Užsienio subjektas, kuris prašo leidimo įsigyti žemės sklypą investicijai, susijusiai su pastatų ir įrenginių statyba, privalo raštu įsipareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai iki tam tikro termino baigti pastatus ir įrenginius statyti ir pradėti steigimo dokumentuose numatytą ūkinę veiklą.
  3. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas prašančiam leidimo įsigyti žemės sklypą užsienio subjektui privalo išduoti su pageidaujamu žemės sklypu susijusius reikalingus dokumentus.
  4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija nustato prašymo formą, kokius dokumentus ir informaciją privaloma pateikti, prašymų pateikimo, nagrinėjimo ir leidimų išdavimo procedūras.
  5. Gavusi prašymą leisti įsigyti nuosavybės teise žemės sklypą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija jį išnagrinėja ir, nustačiusi, kad norintis tą sklypą įsigyti užsienio subjektas ir žemės sklypas atitinka šio Įstatymo sąlygas, priima sprendimą dėl leidimo išdavimo.
  6. Leidimas įsigyti nuosavybės teise žemės sklypą gali būti neišduotas, jeigu prašomai veiklai yra įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytų apribojimų ar draudimų.
  7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos atsisakymas išduoti leidimą įsigyti nuosavybės teise žemės sklypą įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui.“

Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo pakeitimo įstatymo 1 straipsnyje nurodyto Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 17 straipsnyje „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo galiojimas ir taikymas“ inter alia nustatyta: „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo trečiasis skirsnis galioja iki Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos.“

Lietuvos Respublika Europos Sąjungos nare tapo 2004 m. gegužės 1 d.

  1. Vyriausybė 2003 m. spalio 30 d. priėmė nutarimą Nr. 1349 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. 1423 „Dėl Prašymų leisti įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo nustatytiems nacionaliniams ir užsienio subjektams pateikimo, nagrinėjimo ir leidimų išdavimo tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo pakeitė Vyriausybės 1998 m. gruodžio 10 d. nutarimą Nr. 1423 „Dėl Prašymų leisti įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo nustatytiems nacionaliniams ir užsienio subjektams pateikimo, nagrinėjimo ir leidimų išdavimo tvarkos patvirtinimo“ ir jį išdėstė nauja redakcija; inter alia buvo pakeistas Vyriausybės 1998 m. gruodžio 10 d. nutarimo pavadinimas – šis Vyriausybės nutarimas pavadintas „Dėl Prašymų leisti įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo nustatytiems užsienio subjektams pateikimo, nagrinėjimo ir leidimų išdavimo tvarkos patvirtinimo“; taip pat buvo pakeistas Tvarkos pavadinimas – ji pavadinta Prašymų leisti įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo nustatytiems užsienio subjektams pateikimo, nagrinėjimo ir leidimų išdavimo tvarka.

Prašymų leisti įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo nustatytiems užsienio subjektams pateikimo, nagrinėjimo ir leidimų išdavimo tvarkoje, patvirtintoje Vyriausybės 1998 m. gruodžio 10 d. nutarimu (2003 m. spalio 30 d. redakcija), nėra pareiškėjo ginčijamos nuostatos „jeigu šį skundą Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota ministerija nagrinėja, jos priimtas sprendimas yra galutinis“.

Vyriausybės 1998 m. gruodžio 10 d. nutarimo (2003 m. spalio 30 d. redakcija) 4 punkte nustatyta, kad „šis nutarimas galioja iki tos dienos, kurią Lietuvos Respublika taps Europos Sąjungos nare“.

Minėta, kad Lietuvos Respublika Europos Sąjungos nare tapo 2004 m. gegužės 1 d. Taigi nuo 2004 m. gegužės 1 d. minėtas Vyriausybės nutarimas neteko galios.

  1. Konstitucinio Teismo posėdyje suinteresuoto asmens – Vyriausybės atstovė pateikė prašymą pradėtą teiseną šioje byloje nutraukti, motyvuodama tuo, kad Vyriausybės 2003 m. spalio 30 d. nutarimu Vyriausybės 1998 m. gruodžio 10 d. nutarimas buvo pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija, taip pat į tai, kad šios naujos redakcijos Vyriausybės 1998 m. gruodžio 10 d. nutarimu patvirtintoje Prašymų leisti įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo nustatytiems užsienio subjektams pateikimo, nagrinėjimo ir leidimų išdavimo tvarkoje jau nėra pareiškėjo ginčijamos nuostatos, ir remdamasi Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 4 dalimi, pagal kurią ginčijamo teisės akto panaikinimas yra pagrindas priimti sprendimą pradėtai teisenai nutraukti.

Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ginčijamo teisės akto panaikinimas yra pagrindas priimti sprendimą pradėtai teisenai nutraukti. Aiškindamas šią Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatą, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad formuluotė „yra pagrindas priimti sprendimą pradėtai teisenai nutraukti“ aiškintina kaip nustatanti Konstitucinio Teismo teisę tais atvejais, kai į Konstitucinį Teismą kreipėsi ne teismai, bet kiti Konstitucijos 106 straipsnyje nurodyti subjektai, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nutraukti pradėtą teiseną, o ne kaip nustatanti, kad kiekvienu atveju, kai ginčijamas teisės aktas yra panaikintas, pradėta teisena turi būti nutraukta. Pagal Konstituciją tais atvejais, kai į Konstitucinį Teismą kreipėsi bylą nagrinėjantis teismas, kuriam kyla abejonių dėl toje byloje taikytino įstatymo atitikties Konstitucijai, taip pat dėl kito Seimo priimto akto, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės akto atitikties Konstitucijai ar įstatymams, Konstitucinis Teismas turi pareigą išnagrinėti teismo prašymą nepriklausomai nuo to, ar ginčijamas įstatymas arba kitas teisės aktas galioja, ar ne (Konstitucinio Teismo 2000 m. balandžio 5 d., 2002 m. kovo 4 d., 2002 m. gegužės 10 d., 2002 m. birželio 3 d., 2002 m. rugpjūčio 21 d., 2003 m. kovo 4 d. nutarimai).

  1. Konstitucinis Teismas pagal pareiškėjo prašymą šioje byloje tirs, ar Vyriausybės 1998 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. 1423 „Dėl Prašymų leisti įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo nustatytiems nacionaliniams ir užsienio subjektams pateikimo, nagrinėjimo ir leidimų išdavimų tvarkos patvirtinimo“ patvirtintos Prašymų leisti įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo nustatytiems nacionaliniams ir užsienio subjektams pateikimo, nagrinėjimo ir leidimų išdavimo tvarkos (1998 m. gruodžio 10 d. redakcija) 18 punkto trečiosios pastraipos nuostata „jeigu šį skundą Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota ministerija nagrinėja, jos priimtas sprendimas yra galutinis“ neprieštaravo Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, Teismų įstatymo 4 straipsnio 3 daliai ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 daliai.

II

Dėl Vyriausybės 1998 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. 1423 „Dėl Prašymų leisti įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo nustatytiems nacionaliniams ir užsienio subjektams pateikimo, nagrinėjimo ir leidimų išdavimų tvarkos patvirtinimo“ patvirtintos Prašymų leisti įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo nustatytiems nacionaliniams ir užsienio subjektams pateikimo, nagrinėjimo ir leidimų išdavimo tvarkos (1998 m. gruodžio 10 d. redakcija) 18 punkto trečiosios pastraipos nuostatos „jeigu šį skundą Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota ministerija nagrinėja, jos priimtas sprendimas yra galutinis“ atitikties Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai.

  1. Pareiškėjas prašo ištirti Tvarkos (1998 m. gruodžio 10 d. redakcija) 18 punkto trečiosios pastraipos nuostatos „jeigu šį skundą Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota ministerija nagrinėja, jos priimtas sprendimas yra galutinis“ atitiktį Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai.
  2. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą.
  3. Teisinėje valstybėje kiekvienam užtikrinama galimybė savo teises ginti teisme tiek nuo kitų asmenų, tiek nuo neteisėtų valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmų (Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas). Pagal Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį asmeniui turi būti garantuojama teisė turėti nepriklausomą ir nešališką ginčo arbitrą, kuris pagal Konstituciją ir įstatymus iš esmės išspręstų kilusį teisinį ginčą; šią teisę turi kiekvienas asmuo; asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso; asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje, ar ne; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2001 m. liepos 12 d. nutarimai). Asmens teisių ir laisvių teisminio gynimo garantija – tai procesinio pobūdžio garantija, esminis asmens teisių ir laisvių konstitucinio instituto elementas (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d. nutarimas), būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga, neatskiriamas konstitucinio teisinės valstybės principo turinio elementas.

Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d. nutarimas). Šios teisės negalima apriboti ar paneigti. Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmenų teisių ir laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme. Teisės aktais gali būti nustatyta ir ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka. Tačiau negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeistos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 kovo 4 d. nutarimai).

  1. Tvarkos (1998 m. gruodžio 10 d. redakcija) 18 punkto trečiojoje pastraipoje buvo nustatyta:

„Pareiškėjas apskrities viršininko sprendimą gali apskųsti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai ministerijai. Jeigu šį skundą Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota ministerija nagrinėja, jos priimtas sprendimas yra galutinis.“

4.1. Ginčijamos nuostatos dalis „jeigu šį skundą Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota ministerija nagrinėja“ aiškintina kartu su Tvarkos 18 punkto trečiosios pastraipos nuostata „pareiškėjas apskrities viršininko sprendimą gali apskųsti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai ministerijai“. Nuostatos dalis „jeigu šį skundą Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota ministerija nagrinėja“ reiškia, kad jeigu pareiškėjas tokį skundą paduoda, šis skundas privalo būti nagrinėjamas, ir negali būti aiškinama, esą ši dalis reiškia, kad Vyriausybė ar jos įgaliota ministerija pareiškėjo skundo dėl apskrities viršininko sprendimo dėl pareiškėjo prašymo išduoti leidimą įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypą gali nenagrinėti.

4.2. Ginčijamos nuostatos dalis „priimtas sprendimas yra galutinis“ reiškia, kad Vyriausybės ar jos įgaliotos ministerijos sprendimo dėl pareiškėjo skundo dėl apskrities viršininko sprendimo dėl pareiškėjo prašymo išduoti leidimą įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypą negalima apskųsti teismui. Tokiu teisiniu reguliavimu paneigiama asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeistos, konstitucinė teisė ginti savo teises ar laisves teisme. Taigi Tvarkos (1998 m. gruodžio 10 d. redakcija) 18 punkto trečiosios pastraipos nuostata „jeigu šį skundą Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota ministerija nagrinėja, jos priimtas sprendimas yra galutinis“ vertintina kaip neatitikusi Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, kartu ir kaip pažeidusi konstitucinį teisinės valstybės principą.

  1. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad Vyriausybės 1998 m. gruodžio 10 d. nutarimu patvirtintos Prašymų leisti įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo nustatytiems nacionaliniams ir užsienio subjektams pateikimo, nagrinėjimo ir leidimų išdavimo tvarkos (1998 m. gruodžio 10 d. redakcija) 18 punkto trečiosios pastraipos nuostata „jeigu šį skundą Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota ministerija nagrinėja, jos priimtas sprendimas yra galutinis“ prieštaravo Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

III

Dėl Vyriausybės 1998 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. 1423 „Dėl Prašymų leisti įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo nustatytiems nacionaliniams ir užsienio subjektams pateikimo, nagrinėjimo ir leidimų išdavimų tvarkos patvirtinimo“ patvirtintos Prašymų leisti įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo nustatytiems nacionaliniams ir užsienio subjektams pateikimo, nagrinėjimo ir leidimų išdavimo tvarkos (1998 m. gruodžio 10 d. redakcija) 18 punkto trečiosios pastraipos nuostatos „jeigu šį skundą Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota ministerija nagrinėja, jos priimtas sprendimas yra galutinis“ atitikties Teismų įstatymo (2002 m. sausio 24 d. redakcija) 4 straipsniui ir Administracinių bylų teisenos įstatymo (2001 m. rugsėjo 19 d. redakcija) 5 straipsniui.

  1. Pareiškėjas prašo ištirti Tvarkos (1998 m. gruodžio 10 d. redakcija) 18 punkto trečiosios pastraipos nuostatos „jeigu šį skundą Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota ministerija nagrinėja, jos priimtas sprendimas yra galutinis“ atitiktį Teismų įstatymo 4 straipsnio 3 daliai ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 daliai.
  2. Teismų įstatymo (2002 m. sausio 24 d. redakcija) 4 straipsnyje nustatyta:

„1. Lietuvos Respublikos piliečiai turi teisę į teisminę gynybą nuo kėsinimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse įtvirtintas jų teises ir laisves. Įstatymų numatytais atvejais jie turi teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

  1. Užsieniečiai bei asmenys be pilietybės turi tokias pačias teises į teisminę gynybą kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai, jeigu kitaip nenustato įstatymai ir Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.
  2. Teisę į teisminę gynybą taip pat turi įmonės, įstaigos, organizacijos bei kitos institucijos.“
  3. Administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) 5 straipsnyje nustatyta:

„1. Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

  1. Atsisakymas teisės kreiptis į teismą negalioja.
  2. Teismas imasi nagrinėti administracinę bylą:

1) pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą;

2) pagal įstatymų nustatytų institucijų, įstaigų ar jų tarnautojų kreipimąsi dėl kitų asmenų teisių gynimo;

3) pagal prokuroro, administravimo subjektų, valstybės kontrolės pareigūnų, kitų valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar fizinių asmenų kreipimąsi įstatymų nustatytais atvejais dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo;

4) pagal vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų kreipimąsi dėl savivaldybių teisių viešojo administravimo srityje gynimo;

5) įstatymų nustatytais atvejais pagal viešojo administravimo subjektų kreipimąsi dėl administracinių ginčų sprendimo.“

  1. Teismų įstatymo (2002 m. sausio 24 d. redakcija) 4 straipsnyje ir Administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) 5 straipsnyje yra įtvirtinta asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeistos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme, juose taip pat reguliuojami santykiai, susiję su asmens teisės į teisminę gynybą įgyvendinimu.
  2. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad Vyriausybės 1998 m. gruodžio 10 d. nutarimu patvirtintos Prašymų leisti įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo nustatytiems nacionaliniams ir užsienio subjektams pateikimo, nagrinėjimo ir leidimų išdavimo tvarkos (1998 m. gruodžio 10 d. redakcija) 18 punkto trečiosios pastraipos nuostata „jeigu šį skundą Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota ministerija nagrinėja, jos priimtas sprendimas yra galutinis“ buvo paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeistos, konstitucinė teisė ginti savo teises ar laisves teisme ir kad ši nuostata prieštaravo Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Dėl tų pačių motyvų konstatuotina, kad Vyriausybės 1998 m. gruodžio 10 d. nutarimu patvirtintos Prašymų leisti įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo nustatytiems nacionaliniams ir užsienio subjektams pateikimo, nagrinėjimo ir leidimų išdavimo tvarkos (1998 m. gruodžio 10 d. redakcija) 18 punkto trečiosios pastraipos nuostata „jeigu šį skundą Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota ministerija nagrinėja, jos priimtas sprendimas yra galutinis“ prieštaravo ir Teismų įstatymo (2002 m. sausio 24 d. redakcija) 4 straipsniui bei Administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) 5 straipsniui. Ši nuostata prieštaravo inter alia pareiškėjo nurodytoms Teismų įstatymo (2002 m. sausio 24 d. redakcija) 4 straipsnio 3 daliai bei Administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) 5 straipsnio 1 daliai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 ir 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1, 53, 54, 55 ir 56 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nutaria:

  1. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. 1423 „Dėl Prašymų leisti įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo nustatytiems nacionaliniams ir užsienio subjektams pateikimo, nagrinėjimo ir leidimų išdavimų tvarkos patvirtinimo“ patvirtintos Prašymų leisti įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo nustatytiems nacionaliniams ir užsienio subjektams pateikimo, nagrinėjimo ir leidimų išdavimo tvarkos (1998 m. gruodžio 10 d. redakcija) 18 punkto trečiosios pastraipos nuostata „jeigu šį skundą Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota ministerija nagrinėja, jos priimtas sprendimas yra galutinis“ prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
  2. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. 1423 „Dėl Prašymų leisti įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo nustatytiems nacionaliniams ir užsienio subjektams pateikimo, nagrinėjimo ir leidimų išdavimų tvarkos patvirtinimo“ patvirtintos Prašymų leisti įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo nustatytiems nacionaliniams ir užsienio subjektams pateikimo, nagrinėjimo ir leidimų išdavimo tvarkos (1998 m. gruodžio 10 d. redakcija) 18 punkto trečiosios pastraipos nuostata „jeigu šį skundą Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota ministerija nagrinėja, jos priimtas sprendimas yra galutinis“ prieštaravo Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (2002 m. sausio 24 d. redakcija) 4 straipsniui, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) 5 straipsniui.

Šis Konstitucinio Teismo nutarimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Nutarimas skelbiamas Lietuvos Respublikos vardu.

Konstitucinio Teismo teisėjai:                                              Armanas Abramavičius

                                                                                                       Egidijus Jarašiūnas

                                                                                                       Egidijus Kūris

                                                                                                       Kęstutis Lapinskas

                                                                                                       Zenonas Namavičius

                                                                                                       Jonas Prapiestis

                                                                                                       Vytautas Sinkevičius

                                                                                                       Stasys Stačiokas