Konstitucijos metai 2022
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą

Nuasmeninta

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PRAŠYMĄ NR. 1A-53/2022

2022 m. birželio 29 d. Nr. KT84-A-S76/2022
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Giedrės Lastauskienės, Vytauto Mizaro, Algio Norkūno, Janinos Stripeikienės,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-53/2022.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėjas prašo ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui neprieštarauja Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 straipsnio „Kreditorių reikalavimų tenkinimas“ 7 dalis (2021 m. birželio 29 d. redakcija) tiek, kiek pagal ją, baigus fizinio asmens bankroto procesą, yra nurašomi likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai.

2. Iš pareiškėjo prašymo ir jo priedų matyti, kad pareiškėjas savo konstitucinių teisių pažeidimą sieja su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutartimi, kuria teismas nutarė baigti bankrutuojančio fizinio asmens [duomenys neskelbiami] bankroto bylą, o likusius nepatenkintus kreditorių, inter alia pareiškėjo, reikalavimus nurašyti; teismas, vadovaudamasis ginčijama Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostata, nurašė pareiškėjo kreditorinio reikalavimo dalį – 60 415,35 Eur.

3. Pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2022 m. birželio 3 d.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

4. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones; šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas.

Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę paduoti Konstituciniam Teismui prašymą ištirti įstatymų ar kitų Seimo priimtų aktų, Respublikos Prezidento aktų, Vyriausybės aktų atitiktį Konstitucijai arba įstatymams, jeigu: 1) tų aktų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir 2) šis asmuo pasinaudojo visomis įstatymuose nustatytomis savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonėmis, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir, išnaudojus visas įstatymuose numatytas teismo sprendimo apskundimo galimybes, yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas, ir 3) nuo šios dalies 2 punkte nurodyto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepraėjo daugiau kaip keturi mėnesiai.

5. Minėta, kad pareiškėjas savo konstitucinių teisių pažeidimą sieja su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutartimi.

5.1. Pareiškėjo prašymo kontekste pažymėtina, kad pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 3 straipsnio „Fizinio asmens kreditoriai“ (2018 m. gegužės 17 d. redakcija) 2 dalį nuo fizinio asmens pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo teisme dienos kreditoriai laikomi teisiškai suinteresuotais ir turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įtraukti juos į bylą trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisėmis.

Kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutarties, taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, pareiškėjas į civilinę bylą, kurioje priimta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutartis, buvo įtrauktas trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

5.2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 47 straipsnio „Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų“ (2011 m. birželio 21 d. redakcija) 2 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) ir procesines pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį; be to, jie neturi teisės reikalauti, kad teismo sprendimas būtų priverstinai įvykdytas.

CPK 42 straipsnio „Šalių teisės ir pareigos“ 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. redakcija) nustatyta, kad šalys turi teisę, be kita ko, apskųsti teismo sprendimus bei nutartis ir naudotis kitomis procesinėmis teisėmis, kurias šalims suteikia šis kodeksas.

Pagal CPK 335 straipsnio (2011 m. birželio 21 d. redakcija) 1 dalį atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos; kai skundžiama teismo nutartis šio kodekso nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos.

5.3. Pažymėtina, kad iš pareiškėjo prašymo, jo priedų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nematyti, kad pareiškėjas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutartį būtų skundęs CPK 335 straipsnio (2011 m. birželio 21 d. redakcija) 1 dalyje nustatyta tvarka.

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutartis įsiteisėjo 2022 m. balandžio 12 d.

5.4. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjas prieš kreipdamasis į Konstitucinį Teismą neišnaudojo visų CPK nustatytų savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonių, ir, laikydamasis CPK nustatytos tvarkos, šiuo konkrečiu atveju nebegali jomis pasinaudoti.

6. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad, neišnaudojęs visų įstatymuose nustatytų savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonių ir nebegalėdamas jų išnaudoti, asmuo pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų teisės aktų atitiktį Konstitucijai (inter alia 2019 m. spalio 17 d. sprendimas Nr. KT34-A-S23/2019, 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimas Nr. KT161-A-S148/2020).

7. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymas paduotas institucijos ar asmens, neturinčių teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą.

8. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-53/2022.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai Elvyra Baltutytė
                                                         Gintaras Goda
                                                         Vytautas Greičius
                                                         Giedrė Lastauskienė
                                                         Vytautas Mizaras
                                                         Algis Norkūnas
                                                         Janina Stripeikienė