Nuasmeninta

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PRAŠYMĄ NR. 1A-25/2022

2022 m. birželio 22 d. Nr. KT81-A-S73/2022
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Giedrės Lastauskienės, Vytauto Mizaro, Algio Norkūno, Janinos Stripeikienės,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjos [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-25/2022.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėja prašo ištirti, ar Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.394 straipsnio 1, 3 dalyse įtvirtintas teisinis reguliavimas tiek, kiek, pasak pareiškėjos, jame pastato savininkui nustatytas draudimas perleisti nuosavybės teises į statinius, esančius valstybinės žemės sklype, nesant sudarytos valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, 46 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimu atmetė pareiškėjos ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl teisės parduoti statinius be žemės sklypo savininko sutikimo pripažinimo. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 9 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos kasacinį skundą, 2021 m. lapkričio 22 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartį paliko nepakeistą.

3. Pareiškėja prašymą Konstituciniam Teismui teikė 2022 m. kovo 22 d. 20 val. 39 min., naudodamasi Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platforma, tačiau teikiami dokumentai Konstituciniame Teisme nebuvo užregistruoti, nes dėl techninių priežasčių nebuvo įmanoma atidaryti ir peržiūrėti prašymo failo. Pareiškėjos kita elektroninių ryšių priemone pakartotinai pateiktas prašymas su priedais Konstituciniame Teisme buvo užregistruotas 2022 m. kovo 23 d.

Pareiškėja, pakartotinai teikdama prašymą dėl teisės akto atitikties Konstitucijai, kartu pateikė ir prašymą dėl termino atnaujinimo, kuriame nurodo, kad prašymą Konstituciniam Teismui pateikė 2022 m. kovo 22 d., nepraleisdama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatyme nustatyto termino, tačiau dėl techninių sistemos problemų kitą dieną turėjo kartoti to paties prašymo pateikimą kita elektroninių ryšių priemone.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

4. Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones; šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Konstitucinio Teismo įstatymas.

5. Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę paduoti Konstituciniam Teismui prašymą ištirti įstatymų ar kitų Seimo priimtų aktų, Respublikos Prezidento aktų, Vyriausybės aktų atitiktį Konstitucijai arba įstatymams, jeigu: 1) tų aktų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir 2) šis asmuo pasinaudojo visomis įstatymuose nustatytomis savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonėmis, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir, išnaudojus visas įstatymuose numatytas teismo sprendimo apskundimo galimybes, yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas, ir 3) nuo šios dalies 2 punkte nurodyto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepraėjo daugiau kaip keturi mėnesiai.

Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio 3 dalį (2021 m. birželio 17 d. redakcija), jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens prašymas įteiktas pašto paslaugos teikėjui arba išsiųstas per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis iki šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyto prašymo pateikimo Konstituciniam Teismui termino paskutinės dienos dvidešimt ketvirtos valandos, šis terminas nelaikomas praleistu.

Taigi, kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, be kitų sąlygų, Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodyto asmens teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą turi būti įgyvendinta per Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytą terminą, kuris yra susietas su galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo įsiteisėjimo diena (inter alia 2020 m. vasario 12 d. sprendimas Nr. KT27-A-S25/2020, 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimas Nr. KT159-A-S146/2020, 2021 m. spalio 13 d. sprendimas Nr. KT166-A-S154/2021).

Pažymėtina, kad dėl pareiškėjos priimta galutinė ir neskundžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis įsiteisėjo 2021 m. lapkričio 22 d. Vadinasi, paskutinė Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalies 3 punkte nustatyto keturių mėnesių termino diena buvo 2022 m. kovo 22 d.

6. Kaip minėta, pareiškėja prašymą Konstituciniam Teismui elektroninių ryšių priemonėmis teikė 2022 m. kovo 22 d. 20 val. 39 min., t. y. paskutinę prašymo pateikimo Konstituciniam Teismui termino dieną, po darbo valandų, tačiau dėl techninių priežasčių kitą darbo dieną prašymo failo nepavyko atidaryti ir peržiūrėti. Paaiškėjus šiai aplinkybei, pareiškėja nedelsdama pateikė prašymą pakartotinai, kita elektroninių ryšių priemone. Tik tada prašymas buvo užregistruotas Konstituciniame Teisme.

Įvertinus šias aplinkybes ir atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio 3 dalies (2021 m. birželio 17 d. redakcija) nuostatas, taip pat į konstitucinius teisingumo, protingumo imperatyvus, laikytina, kad pareiškėja nepraleido prašymo pateikimo Konstituciniam Teismui termino.

7. Kaip minėta, pareiškėja prašo ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja CK 6.394 straipsnio 1, 3 dalyse įtvirtintas teisinis reguliavimas tiek, kiek, pasak pareiškėjos, jame pastato savininkui nustatytas draudimas perleisti nuosavybės teises į statinius, esančius valstybinės žemės sklype, nesant sudarytos valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties.

7.1. CK 6.394 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį.

Pagal šio straipsnio 3 dalį, jeigu nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, tai nekilnojamąjį daiktą jis gali parduoti be žemės sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms; kai toks nekilnojamasis daiktas parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas.

Taigi, priešingai, nei teigia pareiškėja, jos ginčijamose CK 6.394 straipsnio 1, 3 dalyse pastato savininkui nėra nustatyta draudimo perleisti nuosavybės teises į statinius, esančius valstybinės žemės sklype, nesant sudarytos valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties. CK 6.394 straipsnio 3 dalyje nustatyta nekilnojamojo daikto (pastato) savininko, kuris nėra žemės sklypo, kuriame yra daiktas (pastatas), savininkas, teisė jį parduoti be žemės sklypo savininko sutikimo ir tokio sandorio būtinoji sąlyga – nekilnojamojo daikto (pastato) pardavimas neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms.

7.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. lapkričio 22 d. nutartyje nagrinėjamos civilinės bylos kontekste aiškindamas ginčui aktualų teisinį reguliavimą, susijusį su statinių, esančių valstybinės žemės sklype, pardavimo tvarka ir sąlygomis, inter alia pažymėjo, kad:

– valstybinės žemės teisiniams santykiams būdingas teisinis apibrėžtumas, todėl tais atvejais, kai siekiama perleisti statinius, esančius valstybinės žemės sklype, kuriuo nėra naudojamasi konkrečiu teisiniu pagrindu (nuoma, panauda, servitutu ir pan.), neįmanoma patikrinti tokio perleidimo atitikties sutarties sąlygoms;

– valstybinės žemės sklypo patikėtinis, šiuo atveju – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, vykdanti valstybinės žemės naudojimo kontrolę, privalo įvertinti tokio planuojamo statinių perleidimo atitiktį įstatymų nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms; atlikus tokį vertinimą galima nustatyti, ar yra įvykdyta CK 6.394 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sąlyga – nekilnojamojo daikto pardavimas neprieštarauja įstatymų nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms ir pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas;

– nagrinėjamoje byloje nustačius, kad šiuo metu nėra galimybės tiksliai apibrėžti statiniams reikalingo žemės sklypo (jo dalies) dydžio, neišsprendus ginčo kitoje civilinėje byloje dėl žemės sklypo (jo dalies), būtino (būtinos) statiniams eksploatuoti, naudojimo valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu, nėra galimybės įvertinti, ar statinių pardavimas neprieštarauja įstatymų nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms, o tai užkerta kelią pirkėjui įgyti teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjui.

7.3. Pažymėtina, kad, kaip matyti iš pareiškėjos prašymo, ji nesutinka su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pateiktu bylos faktinių aplinkybių vertinimu ir teigia, kad kasacinės instancijos teismas netinkamai išaiškino ginčijamą CK 6.394 straipsnio 1, 3 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą. Pasak pareiškėjos, toks ginčijamo teisinio reguliavimo aiškinimas apriboja privačios nuosavybės teisių įgyvendinimą ir neatitinka Konstitucijoje nustatytų tokio ribojimo sąlygų.

Pareiškėjos teigimu, nuosavybės teisių įgyvendinimo apribojimas, kai, nesudariusi žemės sklypo nuomos sutarties, pareiškėja neturi teisės disponuoti tame žemės sklype esančiais statiniais, nėra proporcingas ir būtinas, nes bet kuris naujas statinių savininkas turės tokią pačią teisę naudotis valstybinės žemės sklypu, kaip ir pareiškėja, ir atitinkamai perims jos procesines teises ir pareigas vykstančiame teisminiame ginče dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo.

7.4. Taigi, įvertinus pareiškėjos prašymo turinį, konstatuotina, kad nors pareiškėja ginčija CK 6.394 straipsnio 1, 3 dalių tiek, kiek jos nurodyta, atitiktį Konstitucijai, iš esmės ji nesutinka su dėl jos priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutartimi, joje pateiktu bylos aplinkybių teisiniu vertinimu, taip pat su ginčijamo teisinio reguliavimo aiškinimu ir taikymu teismų praktikoje.

Vadinasi, pareiškėja iš esmės kelia ne CK 6.394 straipsnio 1, 3 dalių atitikties Konstitucijai, o šių nuostatų aiškinimo ir jų taikymo teismų praktikoje klausimą.

8. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją jis neturi įgaliojimų peržiūrėti teismų išnagrinėtų bylų ir panaikinti (pakeisti) teismų sprendimų; pagal Konstituciją Konstitucinis Teismas taip pat nesprendžia teisės aktų taikymo klausimų; teisės taikymo klausimus sprendžia teismas, nagrinėjantis konkrečią bylą; nagrinėjamose bylose taikydami įstatymus, kitus teisės aktus, juose vartojamas sąvokas turi aiškinti nagrinėjantys bylas teismai. Prašymai išspręsti tokius klausimus yra nežinybingi Konstituciniam Teismui (inter alia 2021 m. birželio 23 d. sprendimas Nr. KT112-A-S103/2021, 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimas Nr. KT156-A-S145/2021).

9. Vadinasi, pareiškėjos prašymas ištirti CK 6.394 straipsnio 1, 3 dalių tiek, kiek nurodyta, atitiktį Konstitucijai yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

10. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą, jeigu jo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjos prašymą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjos [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-25/2022.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai  Elvyra Baltutytė

                                                          Gintaras Goda

                                                          Vytautas Greičius

                                                          Danutė Jočienė

                                                          Giedrė Lastauskienė

                                                          Vytautas Mizaras

                                                          Algis Norkūnas

                                                         Janina Stripeikienė