Konstitucijos metai 2022
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą

Nuasmeninta

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PRAŠYMĄ NR. 1A-28/2022

2022 m. birželio 8 d. Nr. KT77-A-S71/2022
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Giedrės Lastauskienės, Vytauto Mizaro, Algio Norkūno, Janinos Stripeikienės,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-28/2022.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėjas prašo ištirti, ar Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 6 punktas (2015 m. gruodžio 22 d. redakcija), 10 straipsnio 1 dalies 7 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

2. Pareiškėjas, būdamas bankrutuojančios individualios įmonės, kuriai teismo nutartimi iškelta bankroto byla, dalyviu (savininku), kreipėsi į teismą, be kita ko, prašydamas iškelti bankroto bylą jam, kaip fiziniam asmeniui. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 29 d. nutartimi, vadovaudamasis Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 6 punktu, pareiškėjo prašymo netenkino ir atsisakė jam iškelti bankroto bylą. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 27 d. nutartimi pareiškėjo atskirojo skundo netenkino ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. vasario 15 d. galutine ir neskundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo kasacinį skundą.

3. Pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2022 m. kovo 25 d.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

4. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones.

5. Kaip minėta, pareiškėjas prašo ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja, be kita ko, Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 6 punktas (2015 m. gruodžio 22 d. redakcija), pagal kurį teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla.

Pasak pareiškėjo, pagal ginčijamą teisinį reguliavimą fiziniai asmenys yra išskiriami į dvi grupes, t. y. neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kuriam yra iškelta bankroto byla, dalyvius, kuriems, kaip fiziniams asmenims, bankroto byla negali būti iškeliama, ir į visus kitus fizinius asmenis, kuriems bankroto byla gali būti iškeliama. Pareiškėjo nuomone, toks išskyrimas nėra objektyviai pateisinamas, nes, bankrutavus neribotos civilinės atsakomybės juridiniam asmeniui, kartu kaip fizinis asmuo turėtų bankrutuoti ir jo dalyvis (fizinis asmuo), tačiau pagal ginčijamą ir su juo susijusį teisinį reguliavimą, taip pat pagal formuojamą teismų praktiką taip nėra.

5.1. Pareiškėjas nurodo, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai kreditorius turimą reikalavimą skolininkui (individualios įmonės savininkui, kaip fiziniam asmeniui) buvo pareiškęs individualios įmonės bankroto procedūrų metu, ir jas atlikus paaiškėja, kad visa ar dalis kreditoriaus reikalavimo nepatenkinta likvidavus individualią įmonę, t. y. neužtekus turto kreditoriaus reikalavimui padengti, skolininko prievolė nesibaigia; tokiu atveju pasibaigus bankroto procesui kreditoriui išlieka galimybė nukreipti reikalavimą individualios įmonės savininkui (be kita ko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-248/2018).

5.2. Šiame kontekste paminėtina, kad, kaip pažymėta dėl pareiškėjo priimtoje Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutartyje, neribotos atsakomybės juridinio asmens ir jos savininko turto bendrumas lemia ir individualios įmonės, kaip neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, bankroto proceso ypatumus, būtent, kad tais atvejais, kai bankroto byla iškeliama individualiai įmonei, visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo – įmone ar jos savininku, kaip privačiu fiziniu asmeniu – buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla kreditoriaus reikalavimas; tokius bankroto proceso ypatumus, be kita ko, lemia individualios įmonės, kaip civilinių teisinių santykių subjekto, atsakomybės už prievoles specifika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2006).

5.3. Be to, dėl pareiškėjo priimtoje Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartyje pažymėta, kad teismų praktikoje, aiškinant prievolių vykdymo principus, nustatytus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 straipsnio 4 dalyje, kartu su vykdomomis neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens ir (ar) fizinio asmens bankroto procedūromis, atsižvelgiant į specialių teisės aktų nustatytą reguliavimą, išaiškinta, kad individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo; likvidavus individualią įmonę dėl bankroto, šios įmonės prievolės kreditoriams pasibaigia, tačiau tai neturi įtakos įmonės savininko, kaip fizinio asmens, prievolių pasibaigimui, išskyrus atvejus, kai prievolės pasibaigė kitais pagrindais (be kita ko, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2090/2014).

5.4. Paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2017 m. gegužės 19 d. nutarime yra konstatavęs, jog pagal Konstituciją įstatymų leidėjui apskritai nekyla pareigos nustatyti fizinio asmens bankroto instituto kaip vieno iš galimų būdų fizinio asmens nemokumo problemoms spręsti; pasirinkęs Lietuvos teisės sistemoje įtvirtinti fizinio asmens bankroto institutą, įstatymų leidėjas, siekdamas, be kita ko, užtikrinti nemokaus fizinio asmens ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą, turi plačią diskreciją reguliuoti fizinio asmens bankroto santykius, inter alia pasirinkti fizinio asmens bankroto instituto modelį, apibrėžti galinčių bankrutuoti asmenų ratą, nustatyti fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pagrindus, atvejus, kada tokia byla negali būti iškelta, reguliuoti fizinio asmens bankroto procedūras, nustatyti atleidimo nuo skolinių įsipareigojimų vykdymo sąlygas, kitus esminius fizinio asmens bankroto instituto elementus.

5.5. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nors pareiškėjas prašo ištirti Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 6 punkto (2015 m. gruodžio 22 d. redakcija) atitiktį Konstitucijai, iš esmės jis kvestionuoja teismų formuojamą nurodytos ginčijamos įstatymo nuostatos ir su ja susijusio teisinio reguliavimo (Civilinio kodekso 2.50 straipsnio 4 dalies, Juridinių asmenų nemokumo įstatymo) aiškinimo ir taikymo, sprendžiant neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens ir šio asmens savininko – fizinio asmens ‒ bankroto klausimus, praktiką ir ja remiantis priimtus pareiškėjo bylą nagrinėjusių teismų sprendimus.

5.6. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją jis neturi įgaliojimų peržiūrėti teismų išnagrinėtų bylų ir panaikinti (pakeisti) teismų sprendimų; pagal Konstituciją Konstitucinis Teismas taip pat nesprendžia teisės aktų taikymo klausimų; teisės taikymo klausimus sprendžia teismas, nagrinėjantis konkrečią bylą. Prašymai išspręsti tokius klausimus yra nežinybingi Konstituciniam Teismui (inter alia 2020 m. gegužės 6 d. sprendimas Nr. KT87-A-S82/2020, 2021 m. gegužės 7 d. sprendimas Nr. KT64-A-S59/2021, 2022 m. gegužės 4 d. sprendimas Nr. KT53-A-S49/2022).

Taigi ši pareiškėjo prašymo dalis yra nežinybinga Konstituciniam Teismui.

5.7. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą, jeigu jo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

5.8. Vadinasi, yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti šią pareiškėjo prašymo dalį.

6. Pareiškėjas taip pat prašo ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja Fizinių asmenų bankroto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 7 punktas, pagal kurį teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu iškeliama neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla.

6.1. Pažymėtina, kad Fizinių asmenų bankroto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 7 punktas nebuvo pagrindas priimant sprendimą, galėjusį pažeisti pareiškėjo konstitucines teises ar laisves.

6.2. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodytas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Konstitucijai ir (ar) įstatymams neprieštarauja tik tokie Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti aktai, kurių pagrindu priimtas sprendimas galėjo pažeisti šio asmens konstitucines teises ar laisves; pagal Konstituciją minėtas asmuo neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu nebuvo priimta tokio sprendimo (inter alia 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimas Nr. KT43-A-S31/2019, 2020 m. vasario 5 d. sprendimas Nr. KT19-A-S19/2020, 2022 m. balandžio 27 d. sprendimas Nr. KT49-A-S46/2022).

6.3. Vadinasi, pagal Konstituciją pareiškėjas neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Fizinių asmenų bankroto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 7 punkto atitikties Konstitucijai.

6.4. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymas paduotas institucijos ar asmens, neturinčių teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą.

6.5. Vadinasi, yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti šią pareiškėjo prašymo dalį.

7. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-28/2022.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai Elvyra Baltutytė

                                                        Vytautas Greičius

                                                        Danutė Jočienė

                                                        Giedrė Lastauskienė

                                                        Vytautas Mizaras

                                                        Algis Norkūnas

                                                        Janina Stripeikienė