Nuasmeninta

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PRAŠYMĄ NR. 1A-45/2022

2022 m. birželio 8 d. Nr. KT76-A-S70/2022
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Giedrės Lastauskienės, Vytauto Mizaro, Algio Norkūno, Janinos Stripeikienės,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-45/2022.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėjas prašo ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniam teisingumo principui neprieštaravo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (2002 m. birželio 4 d. redakcija) (toliau – DK) 255 straipsnio 2 punktas tiek, kiek pagal jį darbdaviui padarytą materialinę žalą visa apimtimi turi atlyginti tiek tas darbuotojas, kuris padarė tyčinį nusikaltimą, tiek tas darbuotojas, kuris padarė neatsargų nusikaltimą.

2. Iš pareiškėjo prašymo ir jo priedų matyti, kad pareiškėjas, darbo metu vairuodamas automobilį, sukėlė eismo įvykį, kurio metu sunkiai sužalojo asmens sveikatą, todėl buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje nurodytą nusikaltimą dėl neatsargumo. Vykdydamas teismo sprendimą pareiškėjo darbdavys atlygino eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui neturtinę žalą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2021 m. balandžio 21 d. sprendimu, kuriuo iš pareiškėjo jo darbdaviui nutarta išieškoti neturtinę žalą regreso tvarka, kreipėsi į teismą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu atmetė pareiškėjo ieškinį ir iš pareiškėjo jo buvusio darbdavio naudai priteisė neturtinės žalos regreso tvarka atlyginimą. Vilniaus apygardos teismas, nors ir pakeitė šalių ginčui išspręsti taikytinas materialiosios teisės normas (nusprendė, kad šalių ginčui taikytinos ne Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos, o, be kita ko, DK 255 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas), 2021 m. lapkričio 3 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. sausio 26 d. galutine ir neskundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo kasacinį skundą.

3. Pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2022 m. gegužės 9 d.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

4. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones.

5. Kaip minėta, pareiškėjas prašo ištirti, ar Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniam teisingumo principui neprieštaravo DK 255 straipsnio 2 punktas tiek, kiek pagal jį darbdaviui padarytą materialinę žalą visa apimtimi turi atlyginti tiek tas darbuotojas, kuris padarė tyčinį nusikaltimą, tiek tas darbuotojas, kuris padarė neatsargų nusikaltimą.

Pareiškėjas nurodo, kad DK 255 straipsnio 2 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas jo ginčijamu aspektu užkerta galimybę teismui vykdyti teisingumą, kadangi ginčijama DK 255 straipsnio 2 punkto nuostata, pareiškėjo vertinimu, verčia teismą, sprendžiantį dėl žalos išieškojimo regreso tvarka, vienodai traktuoti tiek tyčinį, tiek neatsargų nusikaltimą įvykdžiusį darbuotoją.

5.1. Ginčijamame DK 255 straipsnio „Atvejai, kai darbuotojai privalo atlyginti visą žalą“ 2 punkte buvo nustatyta:

„Darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei:

<...>

2) žala padaryta jo nusikalstama veika, kuri yra konstatuota Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka“.

Taigi pagal pareiškėjo ginčijamą DK 255 straipsnio 2 punktą darbuotojas turi pareigą darbdaviui atlyginti bet kokia jo padaryta nusikalstama veika sukeltą žalą.

5.2. Pareiškėjo prašymo kontekste paminėtina, kad DK 257 straipsnio „Atlygintinos žalos dydžio nustatymas“ 5 dalyje buvo nustatyta, kad darbo ginčą nagrinėjanti institucija gali sumažinti atlygintinos žalos dydį atsižvelgdama, be kita ko, į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia.

Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. birželio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-690/2018, kurią nurodo ir pareiškėjas, konstatavo, kad DK 257 straipsnio 5 dalies nuostata, suteikianti teismui teisę mažinti darbdaviui priteistiną žalos atlyginimą, taikytina tiek darbuotojo ribotos materialinės atsakomybės atvejais (DK 254 straipsnis), tiek darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės atvejais (DK 255 straipsnis), išskyrus DK 257 straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kai žala padaroma tyčia; vadinasi, teismas, nors ir egzistuoja pagrindas taikyti darbuotojui visišką materialinę atsakomybę, turi teisę sumažinti darbdaviui priteistiną žalos atlyginimą (išskyrus pirmiau nurodytą išlygą).

Vadinasi, priešingai, nei teigia pareiškėjas, ginčijamu DK 255 straipsnio 2 punkte nustatytu teisiniu reguliavimu nėra užkertamas kelias teismui vykdyti teisingumą ir nuspręsti dėl kitokio žalos dydžio, vadovaujantis DK 257 straipsnio 5 dalies nuostata, pagal kurią, kaip minėta, darbdaviui priteistinas žalos dydis gali būti sumažintas, atsižvelgiant inter alia į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, kaip antai kaltės forma, kuria padaryta nusikalstama veika, darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės atvejais.

Taigi teismai, spręsdami dėl iš pareiškėjo išieškotos neturtinės žalos dydžio, inter alia jo sumažinimo, vadovaudamiesi DK 257 straipsnio 5 dalies nuostata, turėjo galimybę vertinti visas aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, įskaitant tai, kad žalos atsiradimą lėmusi pareiškėjo nusikalstama veika buvo padaryta dėl neatsargumo.

5.3. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjo prašyme ištirti DK 255 straipsnio 2 punkto tiek, kiek pagal jį darbdaviui padarytą materialinę žalą visa apimtimi turi atlyginti tiek tas darbuotojas, kuris padarė tyčinį nusikaltimą, tiek tas darbuotojas, kuris padarė neatsargų nusikaltimą, konstitucingumą nėra tyrimo dalyko.

6. Kaip ne kartą yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, tai, kad prašyme nėra tyrimo dalyko, reiškia, jog prašymas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui (inter alia 2020 m. kovo 25 d. sprendimas Nr. KT55-A-S50/2020, 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimas Nr. KT207-A-S191/2020, 2021 m. liepos 8 d. sprendimas Nr. KT124-A-S115/2021).

7. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą, jeigu jo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

8. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-45/2022.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai Elvyra Baltutytė

                                                        Vytautas Greičius

                                                        Danutė Jočienė

                                                        Giedrė Lastauskienė

                                                        Vytautas Mizaras

                                                        Algis Norkūnas

                                                        Janina Stripeikienė