Konstitucijos metai 2022
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą

Nuasmeninta

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PRAŠYMĄ NR. 1A-26/2022

2022 m. birželio 8 d. Nr. KT75-A-S69/2022
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Giedrės Lastauskienės, Vytauto Mizaro, Algio Norkūno, Janinos Stripeikienės,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-26/2022.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėjas prašo ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalims, 30 straipsnio 1 daliai, 33 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo, teisingumo principams neprieštarauja:

– Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. redakcija) (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas tiek, kiek jame, pasak pareiškėjo, asmenims nenustatyta teisė dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (toliau – Kalbos komisija) veiksmų (nutarimų), susijusių su valstybine lietuvių kalba, pateikti skundą Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komitetui (toliau – Komitetas) ar teismui;

– Lietuvos Respublikos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymas, Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymas, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nuostatai, patvirtinti Seimo 2004 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. IX-2232 „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai), tiek, kiek juose, pasak pareiškėjo, asmenims nenustatyta teisė dėl Kalbos komisijos veiksmų (nutarimų), susijusių su valstybine lietuvių kalba, pateikti skundą teismui.

2. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 5 d. nutartimi, remdamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kuriame jis prašė panaikinti Komiteto 2021 m. rugsėjo 22 d. posėdžio protokolinį nutarimą, kuriuo nutarta iš esmės nenagrinėti pareiškėjo prašymo dėl parlamentinės kontrolės, susijusios su neteisėtais veiksmais lietuvių kalbos atžvilgiu, ir įpareigoti Komitetą nagrinėti pareiškėjo prašymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gruodžio 1 d. neskundžiama nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 5 d. nutartį paliko nepakeistą.

3. Pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2022 m. kovo 23 d.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

4. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones; šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas.

Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę paduoti Konstituciniam Teismui prašymą ištirti įstatymų ar kitų Seimo priimtų aktų, Respublikos Prezidento aktų, Vyriausybės aktų atitiktį Konstitucijai arba įstatymams, jeigu: 1) tų aktų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir 2) šis asmuo pasinaudojo visomis įstatymuose nustatytomis savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonėmis, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir, išnaudojus visas įstatymuose numatytas teismo sprendimo apskundimo galimybes, yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas, ir 3) nuo šios dalies 2 punkte nurodyto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepraėjo daugiau kaip keturi mėnesiai.

5. Kaip minėta, pareiškėjas prašo ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja tiek, kiek nurodyta, ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas, pagal kurį administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui.

5.1. Iš pareiškėjo prašymo matyti, kad pareiškėjas abejoja leidinio „Aiškinamasis akademinio sąžiningumo terminų žodynas“, kuriam Kalbos komisija neprieštaravo, teisėtumu. Pareiškėjas nurodo, kad dėl minėto leidinio aprobavimo Kalbos komisijoje ir įtraukimo į Lietuvos Respublikos terminų banką bei teisės aktus jokia valstybės institucija neatliko išsamaus tyrimo, nepriėmė jokio sprendimo, todėl, pareiškėjo manymu, jis, būdamas lietuvis, turi teisę kelti minėto leidinio teisėtumo klausimą.

Pasak pareiškėjo, ginčijama ABTĮ nuostata asmenims nesuteikiama teisė Komitetui, kuriam priskirta dalyvauti Kalbos komisijos parlamentinės priežiūros veikloje, taip pat teismui skųsti, ginčyti ar kitaip kvestionuoti Kalbos komisijos veiksmų (nutarimų), kitokio pobūdžio visuomenei skirtų sprendimų, susijusių su valstybine lietuvių kalba. Ginčijama ABTĮ nuostata, pareiškėjo teigimu, nenustatyta galimybė pateikti skundą teismui ir dėl Komiteto neveikimo.

5.2. Kaip matyti iš pareiškėjo prašyme nurodytų teiginių, pareiškėjas siekia Kalbos komisijos veiksmų įvertinimo, tačiau savo prašyme nenurodo jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad Kalbos komisijos veiksmais galimai buvo pažeistos jo konstitucinės teisės ar laisvės.

5.3. Šiame kontekste paminėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gruodžio 1 d. nutartyje konstatavo, kad pareiškėjas kreipėsi į Komitetą su prašymu atlikti Seimui atskaitingos institucijos (Kalbos komisijos) parlamentinę kontrolę, o Komiteto 2021 m. rugsėjo 22 d. posėdžio protokolinis nutarimas, kuriuo buvo nutarta neatlikti minėtų veiksmų, laikytinas Seimo veikla, tad pareiškėjo skundo reikalavimas nėra siejamas su viešojo administravimo sritimi.

5.4. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas kreipėsi į Konstitucinį Teismą pateikdamas bendro pobūdžio prašymą ištirti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto tiek, kiek nurodyta, atitiktį Konstitucijai, o ne siekdamas apginti savo galimai pažeistas konstitucines teises ar laisves.

5.5. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodytas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Konstitucijai ir (ar) įstatymams neprieštarauja tik tokie Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti aktai, kurių pagrindu priimtas sprendimas galėjo pažeisti šio asmens konstitucines teises ar laisves; pagal Konstituciją minėtas asmuo neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu nebuvo priimta tokio sprendimo (inter alia 2020 m. liepos 29 d. sprendimas Nr. KT134-A-S124/2020, 2021 m. kovo 4 d. sprendimas Nr. KT38-A-S36/2021, 2022 m. kovo 9 d. sprendimas Nr. KT29-A-S28/2022); pagal Konstituciją jos 106 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą pateikdami bendro pobūdžio prašymus ištirti jo kompetencijai priskirtų teisės aktų atitiktį Konstitucijai (inter alia 2020 m. liepos 29 d. sprendimas Nr. KT134-A-S124/2020, 2020 m. spalio 22 d. sprendimas Nr. KT183-A-S169/2020, 2021 m. gegužės 18 d. sprendimas Nr. KT73-A-S67/2021).

5.6. Vadinasi, pareiškėjas neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto tiek, kiek nurodyta, atitikties Konstitucijai.

5.7. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymas paduotas institucijos ar asmens, neturinčių teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą.

5.8. Taigi yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti šią pareiškėjo prašymo dalį.

6. Pareiškėjas taip pat prašo ištirti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymo, Valstybinės kalbos įstatymo, Nuostatų tiek, kiek nurodyta, atitiktį Konstitucijai.

6.1. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 5 d. nutartis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis, su kuriomis pareiškėjas sieja savo konstitucinių teisių pažeidimą, buvo priimtos ne pareiškėjo nurodytų teisės aktų pagrindu.

6.2. Vadinasi, ginčijamo teisinio reguliavimo pagrindu nebuvo priimta sprendimo, kuriuo galėjo būti pažeistos pareiškėjo konstitucinės teisės ar laisvės.

6.3. Minėta, kad Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytas asmuo pagal Konstituciją neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu nebuvo priimta sprendimo, galėjusio pažeisti šio asmens konstitucines teises ar laisves.

6.4. Taigi pareiškėjas neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymo, Valstybinės kalbos įstatymo, Nuostatų tiek, kiek nurodyta, atitiktį Konstitucijai.

6.5. Kaip minėta, pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymas paduotas institucijos ar asmens, neturinčių teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą.

6.6. Konstatuotina, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti ir šią pareiškėjo prašymo dalį.

7. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-26/2022.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai Elvyra Baltutytė

                                                        Vytautas Greičius

                                                        Danutė Jočienė

                                                        Giedrė Lastauskienė

                                                        Vytautas Mizaras

                                                        Algis Norkūnas

                                                        Janina Stripeikienė