Konstitucijos metai 2022
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą

Nuasmeninta

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PRAŠYMĄ NR. 1A-32/2022

2022 m. birželio 8 d. Nr. KT74-A-S68/2022
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Giedrės Lastauskienės, Vytauto Mizaro, Algio Norkūno, Janinos Stripeikienės,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-32/2022.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Iš pareiškėjo prašymo visumos matyti, kad pareiškėjas prašo ištirti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 73 straipsnio (2015 m. birželio 23 d., 2020 m. birželio 4 d. redakcijos), 92 straipsnio (2020 m. birželio 4 d. redakcija), 94 straipsnio (2015 m. birželio 23 d. redakcija), Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 „Dėl Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (su 2020 m. rugpjūčio 20 d. pakeitimais) (toliau – Taisyklės), atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, 25 straipsnio 2 daliai, 31 straipsnio 5 daliai.

2. Iš pareiškėjo prašymo ir jo priedų matyti, kad Vilniaus pataisos namų 2020 m. rugpjūčio 5 d. raštu pareiškėjo skundas dėl Vilniaus pataisos namų administracijos reikalavimo atiduoti asmeninius elektros prietaisus, kurių paprastajai grupei priskirti nuteistieji (tarp jų ir pareiškėjas) neturi teisės turėti, buvo pripažintas nepagrįstu, šiame rašte paaiškinus, kad minėtas reikalavimas nustatytas BVK 92 straipsnyje (2020 m. birželio 4 d. redakcija). Dėl šio Vilniaus pataisos namų rašto pareiškėjas pateikė skundą Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuris 2020 m. rugpjūčio 21 d. raštu pareiškėjo skundo netenkino; kartu pareiškėjas buvo informuotas apie Taisyklių nuostatas ir pažymėta, kad remiantis jomis pareiškėjui bus grąžintas naudotis asmeninis televizorius.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, kuriuo, be kita ko, jis prašė panaikinti minėtus Vilniaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos raštus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gruodžio 1 d. neskundžiama nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimą paliko nepakeistą.

3. Pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui registruotu paštu išsiųstas 2022 m. balandžio 1 d., Konstituciniame Teisme gautas 2022 m. balandžio 5 d.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

4. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones.

5. Iš pareiškėjo prašymo visumos matyti, kad jis prašo ištirti BVK 92 straipsnio „Nuteistųjų teisė pataisos įstaigoje turėti asmeninių daiktų“ (2020 m. birželio 4 d. redakcija) tiek, kiek juo, pasak pareiškėjo, nuteistiesiems, priskirtiems paprastajai grupei, nesuteikiama teisės turėti elektros prietaisų – televizoriaus, radijo imtuvo, atitiktį Konstitucijai.

Savo poziciją dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, kad, pareiškėjo nuomone, BVK 92 straipsniu (2020 m. birželio 4 d. redakcija) draudžiant nuteistiesiems, priskirtiems paprastajai grupei, pataisos įstaigoje turėti asmeninių elektros prietaisų – televizoriaus, radijo imtuvo, yra pažeidžiama tokių asmenų konstitucinė laisvė ieškoti ir gauti informacijos, be to, bloginamos jo, kaip laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo, priskirto paprastajai grupei, laikymo sąlygos, jis yra antrą kartą baudžiamas už tą patį nusikaltimą.

5.1.  BVK 92 straipsnio (2020 m. birželio 4 d. redakcija) 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę turėti maisto produktų (išskyrus maisto produktus, kuriuos prieš vartojimą būtina termiškai apdoroti), laikraščių, žurnalų, knygų, drabužių, avalynės, patalynės (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), laikrodžių, pagamintų ne iš brangiųjų metalų, barzdaskutę, higienos ir kanceliarijos reikmenų ir kitų daiktų. Be to, šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nuteistiesiems leidžiamų turėti asmeninių daiktų sąrašai nustatomi Taisyklėse; atvirojoje kolonijoje ir pusiaukelės namuose bausmę atliekantiems nuteistiesiems pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas gali leisti turėti ir kitų asmeninių daiktų, jei tai sudarytų sąlygas vykdyti veiksmingą nuteistųjų resocializaciją, gerintų jų sveikatą ir gerovę.

Pagal Taisyklių 21 punktą paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems (išskyrus atliekančius BVK 142 straipsnio 2 dalyje nurodytą nuobaudą nuteistuosius) leidžiama įsigyti ir pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) turėti Taisyklėse nurodytų asmeninių daiktų, tarp jų – televizorių ir jo priedėlį antžeminei televizijai, jeigu šis priedėlis įsigytas iki 2016 m. balandžio 1 d. (20.4.1 papunktis), kišeninį (nešiojamąjį) radijo imtuvą (20.4.3 papunktis).

5.2. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl pareiškėjo priimtoje 2021 m. gruodžio 1 d. nutartyje konstatavo, kad BVK nėra expressis verbis įtvirtinto draudimo paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems turėti elektros prietaisų, minėtame teisės akte nėra pateiktas baigtinis nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąrašas; pagal Taisyklių nuostatas paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) turėti įvairių elektros prietaisų, įskaitant televizorių.

5.3. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pagal ginčijamą BVK 92 straipsnį (2020 m. birželio 4 d. redakcija), kurio nuostatos detalizuojamos Taisyklėse įtvirtintu teisiniu reguliavimu, paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems, priešingai, nei teigia pareiškėjas, nėra draudžiama turėti asmeninių elektros prietaisų, kaip antai televizorių, kišeninį (nešiojamąjį) radijo imtuvą.

Vadinasi, pareiškėjo prašyme ištirti BVK 92 straipsnio (2020 m. birželio 4 d. redakcija) tiek, kiek nurodyta, atitiktį Konstitucijai nėra tyrimo dalyko.

5.4. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog tai, kad prašyme nėra tyrimo dalyko, reiškia, kad prašymas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui (inter alia 2019 m. spalio 9 d. sprendimas Nr. KT28-A-S17/2019, 2021 m. balandžio 8 d. sprendimas Nr. KT55-A-S52/2021, 2022 m. balandžio 20 d. sprendimas Nr. KT47-A-S44/2022).

5.5. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą, jeigu jo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

5.6. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti šią pareiškėjo prašymo dalį.

6. Pareiškėjas taip pat prašo ištirti BVK 73 straipsnio „Paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygos“ (2015 m. birželio 23 d., 2020 m. birželio 4 d. redakcijos), 94 straipsnio „Nuteistųjų teisė pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis“ (2015 m. birželio 23 d. redakcija) atitiktį Konstitucijai.

6.1. Pažymėtina, kad, kaip matyti iš Vilniaus pataisos namų 2020 m. rugpjūčio 5 d. rašto, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. rugpjūčio 21 d. rašto, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutarties, su kuriais pareiškėjas sieja savo konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimą, nurodytas ginčijamas teisinis reguliavimas nebuvo pagrindas priimti šiuos institucijų ir teismų sprendimus. Vadinasi, ginčijamo teisinio reguliavimo pagrindu nebuvo priimta sprendimo, kuriuo galėjo būti pažeistos pareiškėjo konstitucinės teisės ar laisvės.

6.2. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodytas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Konstitucijai ir (ar) įstatymams neprieštarauja tik tokie Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti aktai, kurių pagrindu priimtas sprendimas galėjo pažeisti šio asmens konstitucines teises ar laisves; pagal Konstituciją minėtas asmuo neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu nebuvo priimta tokio sprendimo (inter alia 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimas Nr. KT43-A-S31/2019, 2020 m. vasario 5 d. sprendimas Nr. KT19-A-S19/2020, 2022 m. sausio 5 d. sprendimas Nr. KT3-A-S3/2022).

6.3. Vadinasi, pagal Konstituciją pareiškėjas neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl BVK 73 straipsnio (2015 m. birželio 23 d., 2020 m. birželio 4 d. redakcijos), 94 straipsnio (2015 m. birželio 23 d. redakcija) atitikties Konstitucijai.

6.4. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymas paduotas institucijos ar asmens, neturinčių teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą.

6.5. Taigi yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti šią pareiškėjo prašymo dalį.

7. Iš pareiškėjo prašymo visumos matyti, kad pareiškėjas taip pat abejoja teisingumo ministro įsakymu patvirtintų Taisyklių atitiktimi Konstitucijai.

7.1. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją jis neturi įgaliojimų vertinti ministrų išleistų teisės aktų atitikties Konstitucijai ir (ar) įstatymams (inter alia 2020 m. sausio 15 d. sprendimas Nr. KT4-A-S4/2020, 2020 m. vasario 5 d. sprendimas Nr. KT19-A-S19/2020, 2021 m. vasario 18 d. sprendimas Nr. KT31-A-S30/2021). Prašymai išspręsti tokius klausimus nežinybingi Konstituciniam Teismui.

7.2. Taigi pareiškėjo prašymas įvertinti Taisyklių atitiktį Konstitucijai yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

7.3. Kaip minėta, pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą, jeigu jo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

7.4. Vadinasi, yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti ir šią pareiškėjo prašymo dalį.

8. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-32/2022.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai Elvyra Baltutytė

                                                       Vytautas Greičius

                                                       Danutė Jočienė

                                                       Giedrė Lastauskienė

                                                       Vytautas Mizaras

                                                       Algis Norkūnas

                                                       Janina Stripeikienė