Konstitucijos metai 2022
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą

Nuasmeninta

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PRAŠYMĄ NR. 1A-35/2022

2022 m. birželio 1 d. Nr. KT72-A-S66/2022
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Danutės Jočienės, Vytauto Mizaro, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami], veikiančio per [duomenys neskelbiami], prašymą Nr. 1A-35/2022.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėjas prašo ištirti, ar:

– Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. 1081-K-9 „Dėl investuotojos [duomenys neskelbiami] pripažinimo neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų“ (toliau – Nutarimas) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, 46 straipsnio 1, 3 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio (2020 m. birželio 30 d. redakcija) 1 dalies 2 punktui;

– Įstatymo 12 straipsnio (2020 m. birželio 30 d. redakcija) 17 dalis, 20 straipsnis (2020 m. birželio 30 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 102 straipsnio 1 daliai, 105 straipsnio 2 daliai.

2. Kaip nurodyta prašyme, pareiškėjas yra perėmęs [duomenys neskelbiami] (toliau – Bendrovė), kuri 2021 m. gruodžio 30 d. buvo išregistruota ją reorganizavus prijungimo būdu, teises ir pareigas.

3. Valstybės saugumo departamentas 2020 m. birželio 30 d. raštu kreipėsi į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją (toliau – Komisija), nurodydamas, kad yra požymių, jog Bendrovė, vykdanti veiklą nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbią reikšmę turinčiame karinės įrangos sektoriuje, galimai neatitinka nacionalinio saugumo interesų. Komisija 2020 m. rugsėjo 22 d. priėmė išvadą, įformintą posėdžio protokolu, (toliau – Išvada), kurioje nutarė, kad Bendrovė dėl turimų grėsmę nacionalinio saugumo interesams keliančių ryšių su trečiųjų šalių fiziniais ir juridiniais asmenimis neatitinka nacionalinio saugumo interesų. Vyriausybė, atsižvelgdama į Išvadą, 2020 m. spalio 7 d. priėmė Nutarimą, kuriuo Bendrovė pripažinta investuotoja, neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų dėl turimų grėsmę nacionalinio saugumo interesams keliančių ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimu Bendrovės skundą, kuriuo ji prašė panaikinti Išvadą ir Nutarimą, atmetė, konstatavęs, kad Bendrovė nepateikė teismui pagrįstų ir reikšmingų duomenų, kurie paneigtų ginčijamų administracinių aktų teisėtumą ar pagrįstumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. vasario 9 d. neskundžiama nutartimi Bendrovės apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą paliko nepakeistą.

4. Pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2022 m. balandžio 7 d.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

5. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones.

6. Kaip minėta, pareiškėjas prašo ištirti, ar Nutarimas neprieštarauja Konstitucijai, Įstatymo 11 straipsnio (2020 m. birželio 30 d. redakcija) 1 dalies 2 punktui.

6.1. Pasak pareiškėjo, Bendrovės sandoriai, lėmę ryšius, dėl kurių Bendrovė Nutarimu pripažinta investuotoja, neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų, iki šių sandorių sudarymo buvo ex ante tikrinami pagal Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymą ir šio įstatymo pagrindu buvo išduotos reikiamos licencijos, todėl Vyriausybė ar kitos valstybės institucijos, pastebėjusios, kad nebuvo pagrindo išduoti licencijas, turėjo taikyti būtent Strateginių prekių kontrolės įstatyme nustatytas pasekmes (pavyzdžiui, licencijos galiojimo sustabdymą arba licencijos galiojimo panaikinimą), tačiau taikytos Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nustatytos pasekmės. Pareiškėjas nurodo, kad Nutarimu pripažinus Bendrovę investuotoja, neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų, ji nebegalėjo veikti griežtai kontroliuojamame karinės įrangos sektoriuje ir neteko galimybės veiksmingai naudotis savo nuosavybės teisėmis.

Pareiškėjo teigimu, Vyriausybė, priimdama Nutarimą, neatsižvelgė į tai, kad Komisija Išvadoje įvertino ne Bendrovės, o jos kontrahentų tariamai grėsmę keliančius ryšius. Pasak pareiškėjo, Įstatymo 11 straipsnio (2020 m. birželio 30 d. redakcija) 1 dalies 2 punktas Bendrovės atžvilgiu buvo pritaikytas plečiamai, nors, pasak pareiškėjo, minėta nuostata reikalauja, kad ryšių turėtų būtent Bendrovė, o ne kitas subjektas.

6.2. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Įstatymo 12 straipsnio (2020 m. birželio 30 d. redakcija) 3 dalį investuotojų atitikties nacionalinio saugumo interesams patikra, kai inter alia investuotojas siekia vykdyti veiklą arba ją vykdo nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje arba apsaugos zonos teritorijoje, atliekama Įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nurodytų subjektų iniciatyva, jeigu paaiškėja Įstatymo 11 straipsnyje nurodytos aplinkybės arba šie subjektai turi duomenų, kad tokio investuotojo planuojama vykdyti ar vykdoma veikla arba įsteigto juridinio asmens organų priimami sprendimai gali kelti riziką ar grėsmę nacionalinio saugumo interesams. Komisija patikrą, kreipdamasi į Įstatymo 12 straipsnio 7 dalyje nurodytas institucijas, pradeda ne vėliau kaip kitą darbo dieną po to, kai iš investuotojo arba pareiškėjo gauna kreipimąsi ir kartu su kreipimusi pateiktus visus Komisijos darbo tvarkos apraše nurodytus dokumentus ir informaciją; kai dėl patikros į Komisiją kreipiasi Įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nurodyti subjektai, Komisija praneša investuotojui apie numatomą pradėti patikrą ir nurodo, kad investuotojas per 10 darbo dienų nuo tokio pranešimo gavimo dienos Komisijai turi pateikti Komisijos darbo tvarkos apraše nurodytus dokumentus ir informaciją, ir pradeda patikrą ne vėliau kaip kitą darbo dieną, iš investuotojo gavusi visus Komisijos darbo tvarkos apraše nurodytus dokumentus ir informaciją (Įstatymo 12 straipsnio (2020 m. birželio 30 d. redakcija) 5 dalis). Investuotojas kelia riziką nacionalinio saugumo interesams arba neatitinka nacionalinio saugumo interesų, jeigu jis kreipimosi į Komisiją metu turi ar praeityje turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis (Įstatymo 11 straipsnio (2020 m. birželio 30 d. redakcija) 1 dalies 2 punktas).

6.3. Iš minėto teisinio reguliavimo matyti, kad investuotojų atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą inicijuoja Įstatyme nustatyti subjektai, inter alia Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme nurodytas nacionalinio saugumo užtikrinimo subjektas – Valstybės saugumo departamentas, kai paaiškėja, kad inter alia investuotojas kelia riziką nacionalinio saugumo interesams arba neatitinka nacionalinio saugumo interesų.

6.4. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. vasario 9 d. nutartyje, be kita ko, nurodė, jog buvo įvertinti pačios Bendrovės ryšiai ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurios kelia grėsmę karinės įrangos sektoriuje, o ne tik, kaip nurodė Bendrovė, vieno jos veiklos partnerio bendradarbiavimas su Rusija. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. vasario 9 d. nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, jog Komisija turėjo teisę ir pareigą vykdyti Bendrovės patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams, todėl Bendrovės argumentai, kad ji neatitinka Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme įtvirtintų pagrindų, pagal kuriuos galima pradėti ūkio subjekto patikrą, atmestini.

6.5. Taip pat paminėtina, kad pareiškėjo prašyme minimo Strateginių prekių kontrolės įstatymo paskirtis yra įgyvendinti tarptautinius susitarimus ir priemones, draudžiančius masinio naikinimo ginklų ir raketų, nešančių tuos ginklus, platinimą; užtikrinti tarptautinių įsipareigojimų vykdymą kuriant Lietuvos Respublikoje veiksmingą strateginių prekių kontrolės sistemą, integruotą į Europos Sąjungos ir tarptautinių neplatinimo susitarimų eksporto kontrolės sistemą; sudaryti sąlygas Lietuvos Respublikos saugumui užtikrinti, modernių technologijų plėtrai skatinti ir užsienio prekybai plėtotis (1 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjo, be kita ko, ginčijamo Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo tikslas yra užtikrinti, kad valstybės nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs objektai (įmonės, įrenginiai ir turtas bei ūkio sektoriai) ir nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, įrenginių ir turto apsaugos zonose esantis turtas ir teritorija bei ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojų sandoriai būtų apsaugoti nuo visų galinčių kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams rizikos veiksnių, ir šalinti tokių veiksnių atsiradimo priežastis ir sąlygas (1 straipsnio 1 dalis (2020 m. birželio 30 d. redakcija)).

6.6. Kaip matyti iš pareiškėjo prašymo visumos ir jo pateiktų argumentų, nors jis prašo ištirti Nutarimo atitiktį Konstitucijai ir Įstatymui, iš esmės pareiškėjas nesutinka su tuo, kad Vyriausybė, vertindama Bendrovės sudarytus sandorius, kuriems sudaryti buvo išduota licencija, Bendrovės atžvilgiu taikė ne Strateginių prekių kontrolės įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą, bet Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nuostatas dėl Bendrovės veiklos vertinimo jos kaip investuotojos atitikties nacionalinio saugumo interesams. Taigi pareiškėjas kelia ne dėl Bendrovės priimto Vyriausybės nutarimo atitikties Konstitucijai, o ginčijamo Įstatymo nuostatų aiškinimo ir taikymo Bendrovės atžvilgiu klausimus.

6.7. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją jis nesprendžia teisės aktų taikymo klausimų; teisės taikymo klausimus sprendžia teismas, nagrinėjantis konkrečią bylą, arba institucija, turinti įgaliojimus taikyti teisės aktus; prašymai išspręsti teisės taikymo klausimus yra nežinybingi Konstituciniam Teismui (inter alia 2020 m. sausio 22 d. sprendimas Nr. KT8-A-S8/2020, 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas Nr. KT135-A-S125/2021).

6.8. Vadinasi, pareiškėjo prašymas ištirti Nutarimo atitiktį Konstitucijai ir Įstatymui yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

6.9. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą, jeigu jo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

6.10. Taigi yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti šią pareiškėjo prašymo dalį.

7. Kaip minėta, pareiškėjas taip pat prašo ištirti Įstatymo 12 straipsnio (2020 m. birželio 30 d. redakcija) 17 dalies, 20 straipsnio (2020 m. birželio 30 d. redakcija) atitiktį Konstitucijai.

7.1. Įstatymo 12 straipsnio (2020 m. birželio 30 d. redakcija) 17 dalyje inter alia nustatyta, kad remdamasi išvada, jog investuotojas neatitinka nacionalinio saugumo interesų, galutinį teisiškai ir faktiškai pagrįstą sprendimą dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams per 15 darbo dienų nuo šios išvados gavimo dienos priima Vyriausybė; šioje dalyje nurodytas sprendimas įforminamas Vyriausybės nutarimu.

Įstatymo 20 straipsnyje (2020 m. birželio 30 d. redakcija) inter alia nustatyta, kad Įstatymo pagrindu Komisijos, viešojo administravimo subjektų priimti sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

7.2. Pasak pareiškėjo, Įstatymo 12 straipsnio (2020 m. birželio 30 d. redakcija) 17 dalyje, 20 straipsnyje (2020 m. birželio 30 d. redakcija) nustatytas teisinis reguliavimas sudaro ribotas galimybes atlikti Vyriausybės nutarimų teisėtumo kontrolę. Pareiškėjas nurodo, kad tam tikrais atvejais, kai administracinis teismas suabejoja Vyriausybės nutarimo teisėtumu, tampa neįmanoma apeliacine tvarka patikrinti sprendimų, priimamų pagal Įstatymą, nes, pasak pareiškėjo, jei pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, suabejoja Vyriausybės nutarimo teisėtumu ir bylą perduoda nagrinėti Konstituciniam Teismui, Konstitucinio Teismo pateiktas vertinimas dėl Vyriausybės nutarimo nebegali būti skundžiamas apeliacine tvarka. Pareiškėjo teigimu, ginčijamu teisiniu reguliavimu nustatyta Vyriausybės nutarimo teisminė patikra galima tik faktinio Vyriausybės nutarimo pagrįstumo atžvilgiu, todėl nėra tinkama ir pažeidžia teisę į teisminę gynybą.

7.3. Šio prašymo kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2010 m. gegužės 13 d. nutarime konstatavo, jog tai, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos) veiklos, neužkerta kelio asmeniui, manančiam, kad jo teisės ar laisvės yra pažeistos, įgyvendinti Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės kreiptis į teismą.

Konstitucinis Teismas 2019 m. sausio 11 d. sprendime inter alia konstatavo, kad pagal Įstatymo 20 straipsnį, aiškinamą kartu su Administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. redakcija) 4 straipsnio 2 dalimi, asmuo turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl Įstatymo pagrindu priimto inter alia Vyriausybės nutarimo, kuriuo buvo (galėjo būti) pažeistos jo teisės ar laisvės, teisėtumo, o teismas, nagrinėjantis atitinkamą bylą, jeigu yra pagrindas manyti, kad toks Vyriausybės aktas prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams, turi pareigą kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar tas teisės aktas atitinka Konstituciją ar įstatymus.

Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai bylą nagrinėjančiam teismui (teisėjui), įvertinusiam byloje esančius įrodymus bei kitą bylos medžiagą ir nustačiusiam reikšmingas aplinkybes, nekyla abejonių dėl valstybės valdžios priimto akto, jis turi konstitucinius įgaliojimus išnagrinėti bylą iš esmės (2016 m. birželio 28 d., 2019 m. sausio 11 d. sprendimai).

7.4. Vadinasi, priešingai, nei teigia pareiškėjas, ginčijamas teisinis reguliavimas neapriboja konstitucinės asmens teisės į teisminę gynybą.

Pažymėtina ir tai, kad, kaip matyti iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo, Bendrovė įgyvendino savo teisę į teisminę gynybą ir pagal Įstatymo 20 straipsnį kreipėsi į teismą dėl ginčijamo Nutarimo, taip pat, kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutarties, Bendrovė pasinaudojo teise kreiptis į apeliacinės instancijos teismą.

7.5. Šiame kontekste paminėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, remdamasi oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, 2022 m. vasario 9 d. nutartyje, be kita ko, nurodė, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui, įvertinusiam teisiškai reikšmingas aplinkybes, nekilo abejonių dėl Nutarimo prieštaravimo Konstitucijai, aukštesnės galios teisės aktams, todėl jis pagrįstai išnagrinėjo bylą iš esmės.

7.6. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo prašyme ištirti Įstatymo 12 straipsnio (2020 m. birželio 30 d. redakcija) 17 dalies, 20 straipsnio (2020 m. birželio 30 d. redakcija) konstitucingumą nėra tyrimo dalyko.

Kaip ne kartą yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, tai, kad prašyme nėra tyrimo dalyko, reiškia, jog prašymas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui (inter alia 2020 m. kovo 25 d. sprendimas Nr. KT55-A-S50/2020, 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimas Nr. KT207-A-S191/2020, 2021 m. liepos 8 d. sprendimas Nr. KT124-A-S115/2021).

7.7. Minėta, kad pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą, jeigu jo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

7.8. Taigi yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti ir šią pareiškėjo prašymo dalį.

8. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo [duomenys neskelbiami], veikiančio per [duomenys neskelbiami], prašymą Nr. 1A-35/2022.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai Elvyra Baltutytė

                                                         Danutė Jočienė

                                                         Vytautas Mizaras

                                                         Algis Norkūnas

                                                         Daiva Petrylaitė

                                                         Janina Stripeikienė