Nuasmeninta

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PRAŠYMĄ NR. 1A-24/2022

2022 m. birželio 1 d. Nr. KT71-A-S65/2022
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Danutės Jočienės, Vytauto Mizaro, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-24/2022.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėjas prašo ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 51 straipsnio 2 dalies (2019 m. kovo 21 d. redakcija) atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 daliai, 31 straipsnio 2, 5 dalims, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.

2. Lietuvos apeliacinis teismas neskundžiama 2021 m. gruodžio 1 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartį, kuria atsisakyta tenkinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimą dėl pareiškėjui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, ir priėmė naują sprendimą – patenkino Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimą ir pakeitė pareiškėjui paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, nustatydamas aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmės terminą, pradedamą skaičiuoti nuo 2021 m. gruodžio 1 d.

3. Pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2022 m. kovo 18 d.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

4. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones.

5. Kaip minėta, pareiškėjas prašo ištirti, ar BK 51 straipsnio 2 dalis (2019 m. kovo 21 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 21 straipsnio 3 daliai, 31 straipsnio 2, 5 dalims, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.

Savo poziciją dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, kad, pareiškėjo nuomone, pagal BK 51 straipsnio 2 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę nustatytomis sąlygomis pakeičiant terminuoto laisvės atėmimo bausme ir dėl to nuteistajam skiriant ne trumpesnę nei penkerių ir ne ilgesnę nei dešimt metų laisvės atėmimo bausmę, asmeniui skiriama nauja, „pakartotinė bausmė“ už tą patį nusikaltimą, taigi asmuo yra baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą.

Be to, pasak pareiškėjo, ginčijamu teisiniu reguliavimu neleidžiama „teismams vykdyti tokio teisingumo, kokio iš jų tikisi Konstitucija ir ją priėmusi tauta“, teismas yra „visiškai suvaržytas tiek pačiu bausmės termino minimumu, tiek ir jokių kitų galimybių priimti teisingą procesinį sprendimą nebuvimu“, asmens teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas, pasak pareiškėjo, yra pažeista, nes teismas „nebegali teisingai išnagrinėti bylos dėl paties teisinio reguliavimo ydingumo“.

5.1. Ginčijamoje BK 51 straipsnio 2 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nustatyta:

„Nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme tvarką nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas.“

Taigi pagal ginčijamą BK 51 straipsnio 2 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) asmeniui paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė šioje nuostatoje įtvirtintomis sąlygomis (inter alia atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo bausmės) gali būti pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme, taip pat įtvirtintas minimalus (penkeri metai) ir maksimalus (dešimt metų) terminuoto laisvės atėmimo bausmės, skiriamos vietoj laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, terminas, skaičiuojamas nuo teismo nutarties pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme įsiteisėjimo dienos. Vadinasi, BK 51 straipsnio 2 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) numatyta galimybė sutrumpinti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės terminą, taip sušvelninant nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. BK 51 straipsnio 2 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija), be kita ko, yra įtvirtinti ir tam tikri kriterijai, į kuriuos atsižvelgia teismas, spręsdamas dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

5.2. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas dėl pareiškėjo priimtoje 2021 m. gruodžio 1 d. nutartyje konstatavo, kad įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.

5.3. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pagal ginčijamą BK 51 straipsnio 2 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, paskirta už padarytą nusikaltimą, nėra panaikinama, asmuo nėra atleidžiamas nuo padarytos bausmės atlikimo; pagal šią nuostatą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė įstatyme nustatytomis sąlygomis pakeičiama kita, švelnesne bausme, laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę sutrumpinant iki tam tikro termino, kuriam suėjus asmuo pirmosios bausmės atlikti nebeturės ir galės išeiti į laisvę. Taigi, priešingai, nei teigia pareiškėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu nėra skiriama nauja bausmė už tą patį nusikaltimą, asmuo nėra baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą.

Paminėtina, kad pareiškėjo prašyme pateikti kiti bendro pobūdžio teiginiai negali būti vertinami kaip teisiniai argumentai, pagrindžiantys pareiškėjo poziciją dėl ginčijamo teisinio reguliavimo prieštaravimo Konstitucijai.

Vadinasi, pareiškėjo prašyme ištirti BK 51 straipsnio 2 dalies (2019 m. kovo 21 d. redakcija) atitiktį Konstitucijai nėra tyrimo dalyko.

5.4. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog tai, kad prašyme nėra tyrimo dalyko, reiškia, kad prašymas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui (inter alia 2019 m. spalio 9 d. sprendimas Nr. KT28-A-S17/2019, 2021 m. balandžio 8 d. sprendimas Nr. KT55-A-S52/2021, 2022 m. balandžio 20 d. sprendimas Nr. KT47-A-S44/2022).

6. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą, jeigu jo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

7. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-24/2022.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai Elvyra Baltutytė

                                                         Danutė Jočienė

                                                         Vytautas Mizaras

                                                         Algis Norkūnas

                                                         Daiva Petrylaitė

                                                        Janina Stripeikienė