Konstitucijos metai 2022
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl prašymo grąžinimo

Nuasmeninta

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
DĖL PRAŠYMO NR. 1A-30/2022 GRĄŽINIMO

2022 m. birželio 1 d. Nr. KT69-A-S63/2022
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Danutės Jočienės, Vytauto Mizaro, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-30/2022.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėjas prašo ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5, 23, 29 straipsniams neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 5 straipsnis tiek, kiek jame nustatyta, kad teisėjų darbo stažą teisėjų valstybinei pensijai gauti sudaro laikas nuo 1990 m. kovo 11 d.

2. Pareiškėjas savo konstitucinių teisių pažeidimą sieja su Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2019 m. spalio 18 d. įsakymu, kuriuo atsisakyta pareiškėjui skirti teisėjų valstybinę pensiją. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo sprendimu, kreipėsi į teismą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. sausio 12 d. nutartimi atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 21 d. sprendimą paliko nepakeistą.

3. Pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2022 m. kovo 29 d.

4. Pradėjus išankstinį tyrimą dėl pareiškėjo prašymo buvo nustatyta, kad prašymas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 671 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 1 dalies 10 punkte, 2 dalyje nustatytų reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininko 2022 m. balandžio 20 d. potvarkiu Nr. 2A-45 „Dėl prašymo trūkumų pašalinimo“ buvo nustatytas terminas pareiškėjo prašymo trūkumams pašalinti, kaip nustatyta Konstitucinio Teismo įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje (2019 m. liepos 16 d. redakcija).

Pareiškėjas, siekdamas pašalinti nurodytus prašymo trūkumus, minėtame Konstitucinio Teismo pirmininko potvarkyje nustatytu laiku Konstituciniam Teismui pateikė patikslintą prašymą.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

5. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones; šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Konstitucinio Teismo įstatymas.

6. Konstitucinio Teismo įstatymo 671 straipsnyje (2019 m. liepos 26 d. redakcija) nustatyti Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodyto asmens prašymo turinio reikalavimai, be kita ko, prašyme nurodyti prašymą teikiančio asmens pozicijos dėl ginčijamo teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisinius argumentus, įskaitant pagrindžiančius, kaip buvo pažeistos šio asmens konstitucinės teisės ar laisvės (671 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Prašyme taip pat turi būti aiškiai, tiksliai ir suprantamai suformuluota šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija (671 straipsnio 2 dalis).

7. Kaip minėta, pareiškėjas prašo ištirti Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 5 straipsnio tiek, kiek jame nustatyta, kad teisėjų darbo stažą teisėjų valstybinei pensijai gauti sudaro laikas nuo 1990 m. kovo 11 d., atitiktį Konstitucijai.

Pareiškėjas nurodo, kad ginčijamas teisinis reguliavimas riboja asmenų, dalį Teisėjų valstybinių pensijų įstatymu reikalaujamo 5 metų teisėjo darbo stažo įgijusių iki 1990 m. kovo 11 d., teisę gauti valstybinę pensiją, galimai diskriminuoja pareiškėją.

7.1. Pareiškėjo prašymo kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad valstybinės pensijos savo prigimtimi ir pobūdžiu skiriasi nuo valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos, taip pat nuo kitų valstybinio socialinio draudimo pensijų: jos yra mokamos iš valstybės biudžeto ir skiriamos asmenims už atliktą tarnybą ar nuopelnus Lietuvos valstybei, taip pat kaip kompensacija įstatyme nurodytiems nukentėjusiesiems asmenims (inter alia 2008 m. gruodžio 24 d., 2012 m. vasario 6 d., 2021 m. liepos 16 d. nutarimai); įstatymų leidėjo diskrecija nustatant valstybinių pensijų skyrimą yra platesnė nei reglamentuojant kitas pensijas (inter alia 2015 m. gegužės 6 d., 2017 m. sausio 25 d. nutarimai); įstatymu nustatyta teisėjų valstybinė pensija yra viena iš Konstitucijos 52 straipsnyje tiesiogiai nenurodytų pensijų rūšių; ji siejama su specialiu asmens statusu – yra skiriama teisėjams už jų tarnybą, kai nutrūksta jų įgaliojimai; įstatymų leidėjas turi tam tikrą diskreciją nustatyti šių pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygas ir dydžius, inter alia pertvarkant pensijų sistemą, tačiau tai darydamas jis privalo paisyti Konstitucijos (2015 m. sausio 14 d. sprendimas).

7.2. Įvertinus pareiškėjo prašymo turinį, pažymėtina, kad pareiškėjas nesuformuluoja teisinių argumentų, pagrindžiančių, kodėl, atsižvelgiant į inter alia Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje atskleistą valstybinės pensijos prigimtį ir paskirtį, taip pat į oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas dėl įstatymų leidėjo diskrecijos nustatyti teisėjų valstybinių pensijų skyrimo sąlygas, kuri, kaip minėta, yra platesnė nei reglamentuojant valstybinio socialinio draudimo pensijas, pagal Konstituciją negali būti nustatyta, kad laikui, būtinam teisėjų valstybinei pensijai skirti, prilyginamas tik tas laikas, kurį asmuo dirbo teisėju po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d.

7.3. Kartu pažymėtina, kad pareiškėjas savo poziciją iš esmės grindžia ne ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties jo nurodytiems Konstitucijos 5, 23, 29 straipsniams teisiniu vertinimu, bet dėl pareiškėjo priimtų Nacionalinės teismų administracijos ir teismų sprendimų aprašymu, nuomonės dėl jų išdėstymu. Taigi iš pareiškėjo prašymo neaišku, kodėl Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu pažeidžiama Konstitucija, inter alia iš jos 5, 23, 29 straipsnių kylantys reikalavimai.

8. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas nenurodė teisinių argumentų, pagrindžiančių jo abejones dėl Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 5 straipsnio tiek, kiek jame nustatyta, kad teisėjų darbo stažą teisėjų valstybinei pensijai gauti sudaro laikas nuo 1990 m. kovo 11 d., atitikties Konstitucijai, taigi nepašalino prašymo trūkumų.

9. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 1 dalies (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 3 punktą, jeigu Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytas asmuo nepašalino prašymo (jo dalies) trūkumų šio įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju ir terminais, toks prašymas (jo dalis) grąžinamas pareiškėjui.

10. Taigi yra pagrindas grąžinti pareiškėjui jo prašymą.

11. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 2 dalį prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai.

Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, prašymo grąžinimas prašymo trūkumų per nustatytą terminą nepašalinusiam Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodytam asmeniui nesuteikia teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, jeigu šis asmuo nebegali įgyvendinti šios savo teisės pateikdamas naują prašymą Konstituciniam Teismui Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytomis sąlygomis, inter alia per šiame įstatyme nustatytą keturių mėnesių nuo galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminą (inter alia 2020 m. sausio 16 d., 2020 m. sausio 20 d. sprendimai, 2022 m. gegužės 11 d. sprendimas Nr. KT55-A-S50/2022).

Atsižvelgiant į tai, kad dėl pareiškėjo priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo galutinė ir neskundžiama nutartis, nuo kurios įsiteisėjimo dienos skaičiuojamas kreipimosi į Konstitucinį Teismą terminas, įsiteisėjo 2022 m. sausio 12 d., pareiškėjas nebegali įgyvendinti teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą pateikdamas naują prašymą Konstituciniam Teismui per Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytą keturių mėnesių terminą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 28 straipsniu, 671 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 2 dalimi, 70 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Grąžinti pareiškėjui [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-30/2022.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai Elvyra Baltutytė

                                                         Danutė Jočienė

                                                         Vytautas Mizaras

                                                         Algis Norkūnas

                                                         Daiva Petrylaitė

                                                         Janina Stripeikienė